Prastėjo ir Europos Sąjungos (ES) šalims ES lyčių lygybės instituto nustatytas Lietuvos lyčių lygybės indeksas. Kodėl taip nutiko ir ką tai galėtų reikšti?
Vienas žemiausių lyčių lygybės indeksų ES
Socialinių mokslų daktarės, Seimo narės, socialdemokratės Giedrės Purvaneckienės teigimu, pirmuosius 15 šalies nepriklausomybės metų vyrai ir moterys pamažu darėsi vis lygesni. Vis dėlto vėliau, 2004 metais Lietuvai įstojus į ES, pažangos lyčių lygybės srityje nebeliko. Negana to, statistika ir ES lyčių lygybės analizės patvirtina, kad Lietuvoje moterys pamažu vėl stumiamos į kampą.
„Tai yra rimtas pavojaus ženklas ne tik mūsų valstybės moterims, bet ir visai šaliai bei jos ekonomikai“, – įsitikinusi dr. G. Purvaneckienė.
ES lyčių lygybės instituto duomenimis, lyčių lygybės indeksas Lietuvoje mažėja jau ištisą dešimtmetį. 2005 m. jis buvo 43,6, 2010 m. smuko iki 42,2, o 2012 m. tesiekė vos 40,2. Aukščiausias šio sintetinio, įvairias gyvenimo sritis įvertinančio, indekso rodiklis 2012 m. nustatytas Švedijoje (74,4), panaši padėtis Suomijoje, Danijoje, paskutinėje vietoje – Slovakija, kurios lyčių lygybės indeksas siekia 36,5. Lietuva šioje indeksų lentelėje yra greta Rumunijos, Bulgarijos, Graikijos.
Visiškai patikimo atsakymo, kodėl taip nutiko Lietuvai ir jos moterims, socialinių mokslų daktarė neturinti, tačiau įžvelgia keletą priežasčių. „Gali būti, kad Lietuvai ruošiantis stoti į ES, visi labai stengėsi parodyti, kad mūsų šalyje rūpinamasi lyčių lygybe ar kad tokia egzistuoja. Vėliau šio motyvo nebeliko, ir viskas ėmė grįžti į buvusias vėžes“, – svarsto dr. G. Purvaneckienė.
Stiprios ir prisitaikančios
„Lietuvos moteris būtų galima pavadinti stipriomis, kurios išgyvena gana sunkiomis sąlygomis. Vis dėlto jos ištveria labiau prisitaikydamos, o ne kovodamos už savo teises. Tik nedidelė moterų dalis vienijasi ir kovoja už visų moterų teises. Dažniausiai kiekviena jų atskirai stengiasi kaip nors išgyventi pati. Daugelis moterų yra įsitikinusios, kad reikia prisitaikyti. Moterims trūksta vienybės, ir galbūt todėl mes ir nesulaukiame proveržio“, – pastebi dr. G. Purvaneckienė.
Socialinių mokslų daktarė taip pat atkreipia dėmesį, kad tiek Seime, tiek savivaldybių tarybose moterų dalis nesiekia ketvirtadalio. Tai leidžia manyti, kad moterys turi nedidelę įtaką, priimant visos šalies moterims svarbius sprendimus bei sudarant geras sąlygas moterims realizuoti savo gebėjimus. Pasak dr. G. Purvaneckienės, nors valstybei atstovaujanti Prezidentė yra moteris, tačiau daugelį gyvenimo sričių persmelkia vyriškas požiūris.
Anot socialinių mokslų daktarės, šalies moteris daugeliu atvejų stabdo ir lietuviškas kuklumas, kada tikima, kad esą „auksas ir pelenuose žiba“.
„Deja, auksas nežiba pelenuose. Tegul tos, kurios galvoja, kad taip yra, užmiršta šį posakį. Visų garbinamos, ką nors pasiekusios pelenės iš tiesų nėra pelenės – jos tiesiog gudriai prisitaiko ir yra tokios, kokių nori vyrai. Dažniausiai jos yra be iniciatyvos, ne konkurentės vyrams, neprieštaraujančios jiems, vykdančios viską, ko nori vyrai – tokios dažniausiai iškyla. Tos, kurios kovoja už moterų teises, deja, neiškyla arba iškyla labai retai“, – įsitikinusi socialinių mokslų daktarė.
Atlyginimai – 15 proc. mažesni nei vyrų
Lyčių nelygybę, pasak dr. G. Purvaneckienės, patvirtina ir vyrų bei moterų atlyginimų atotrūkis. Jis visus šalies nepriklausomybės metus buvo didelis, buvo sumažėjęs per krizę, o pastaruoju metu dargi ėmė didėti. Pavyzdžiui, 2011-isias metais Lietuvos moterų atlyginimai vidutiniškai 12 proc. atsiliko nuo vyrų uždarbio, o 2014-aisiais šis atotrūkis pasiekė net 15 proc. Be to, atlyginimų atotrūkio augimas buvo daug didesnis viešajame sektoriuje nei privačiame.
„Šis atotrūkis dabar didėja, nes gerėja ekonomika, privačiame sektoriuje mokami atlyginimų priedai, priemokos ir t.t. kurie skiriami labai subjektyviai, ir tai sudaro pagrindą vyrų atlyginimams augti daug sparčiau negu moterų. Biudžetininkai irgi panašiai atsigauna – darbuotojai pradeda gauti priedus, premijas, čia irgi suveikia subjektyvumo veiksnys. Kitas atlyginimų atotrūkio veiksnys – moterys ir vyrai nevienodai renkasi profesijas, dirba skirtinguose sektoriuose, ir šią diferenciaciją didžiąja dalimi lemia išlikęs patriarchalinis profesijų skirstymas į neva moteriškas ir vyriškas“, – teigia dr. G. Purvaneckienė.
Ši nelygybė moteris lydi visą gyvenimą, nes minėtą atlyginimų atotrūkį lydi analogiškas vyrų ir moterų pensijų atotrūkis. Pavyzdžiui, 2014 metais moterų vidutinė valstybinio socialinio draudimo pensija sudarė 81 proc. vyrų pensijos. Vertinant šį pajamų atotrūkį, paradoksalūs galėtų atrodyti moterų išsilavinimo rodikliai. Panašu tai, kad jie iš esmės nesudaro sąlygų moterims uždirbti daugiau.
Išsilavinusios labiau nei vyrai
„Lietuvos moterys – labai išsilavinusios, kaip ir visoje ES. Magistro laipsnį įgijusių moterų dalis tarp šį mokslo laipsnį turinčių šalies gyventojų artėja prie 70 procentų, o tarp daktaro disertacijas apsiginusiųjų beveik 60 procentų yra moterys. Moterų išsilavinimas yra žymiai aukštesnis nei vyrų. Todėl kyla klausimas: o kas moterims iš to?“ – svarsto socialinių mokslų daktarė.
Ji taip pat patyrė, kad reikalavimai užimti aukščiausias akademines pareigas moterims yra žymiai didesni, joms yra keliami subjektyvūs barjerai, todėl moterų profesorių dalis nesiekia 20 procentų. Tai socialinių mokslų daktarei yra vienas iš įrodymų, kad moterų intelekto potencialas mūsų šalyje neišnaudojamas.
Pasak dr. G. Purvaneckienės, ekonomikos augimą išsivysčiusiose šalyse irgi didele dalimi lemia lyčių lygybė. Kaip tik dėl to esą Šiaurės šalyse, kuriose vieni didžiausių mokesčių, ekonomika ne žlunga, bet priešingai – šių šalių ekonomikos vystymosi rodikliai yra vieni geriausių pasaulyje.
„Šių šalių ekonomika nežlunga todėl, kad jos išnaudoja abiejų lyčių potencialą. Tai yra jų privalumas prieš daugelį galingų valstybių. Tad jeigu norime eiti jų keliu, tai jų šeimų ir lyčių politika turi būti mums pavyzdys. Jeigu išnaudotume savo moterų protą, turėtume daug aukštesnio lygio ekonomiką“, – tvirtina dr. G. Purvaneckienė.
Politinė reklama bus apmokėta iš LSDP rinkiminės sąskaitos
Užs. Nr. 2016-DJ-04/1