„Jei galvojate, kad daržovių, vaisių, uogų galite valgyti be soties, tai nėra teisinga. Jei suvartojame vienų produktų perteklių, tuomet kitų maisto produktų grupių nevartojame ir taip pažeidžiame mitybos taisykles: neišlaikome balanso ir įvairovės. Tik išlaikydami įvairovės principą gauname visų reikalingų maistinių medžiagų „puokštę“ ir nepersivalgome“, – sako R. Bogušienė.
Sveikatai palankaus maisto technologė pabrėžia, kad mityboje daugybė teorijų, tačiau visi sutinka, kad mitybos pagrindas yra šviežios ir sezoninės daržovės, uogos ir vaisiai. Pagal naujausius mokslinius duomenis, uogų ir vaisių turėtume vartoti mažesnėmis porcijomis nei daržovių. Taip yra dėl natūraliai vaisiuose esančio didelio kiekio cukrų. „Žinoma, esant subalansuotai mitybai, joje bus ne tik daržovės, vaisiai, uogos, bet ir grūdinės ir ankštinės kultūros, riešutai, sėklos, taip pat gyvūninės kilmės produktai: pienas, šviežia žuvis, mėsa, kiaušiniai“, – prideda R. Bogušienė.
Ką valgyti vasarą?
Organizacijos „Sveikatai palankus“ įkūrėja rekomenduoja: vasaros pradžioje drąsiai valgykite agurkus, pomidorus, šviežias salotas, špinatus, svogūnų laiškus, rabarbarus, patiekalus gardinkite šviežiomis petražolėmis ir krapais. Vasarai įsibėgėjus valgykite cukinijas, brokolius, kalafijorus, šviežias morkas ir burokėlius. Uogų sezoną visi pradedame braškėmis, trešnėmis ir vasarai įsibėgėjus sulaukiame šilauogių, aviečių.
„Apsilankykite turguose, kur šiltuoju metų laiku tikrai kiekvieną savaitę atsiranda vis naujos uogos ar daržovės. Žinoma, atvežtiniais arbūzais, melionais karštą vasaros dieną taip pat puikiai galima atsigaivinti. Tai daug geriau, nei valgyti, pavyzdžiui, ledus. Be to, leiskite laiką gamtoje, stebėkite, kokie vaisiai, daržovės, uogos auga, juos ir valgykite“, – sako R. Bogušienė.
Ar ieškoti lietuviškų braškių?
R. Bogušienė patvirtina, kad rekomenduojama teikti pirmenybę vietinėms daržovėms ir vaisiams, nes jos bus šviežesnės, atvežimo kelias trumpesnis.
„Tačiau tai, kaip lietuviai yra susirūpinę ir vengia valgyti atvežtines kaimyninių šalių uogas ir daržoves, man kelia šypseną. Paklausus, kodėl jie atsisako tokių produktų, teigiama, kad lietuviškos sveikesnės, mažiau apdorotos cheminėmis medžiagomis. Deja, tai daugiau mitas nei teisybė. Augintojai tiek Lietuvoje, tiek svetur yra vienodai pažengę ir auginimo technologijos bei naudojamos medžiagos nesiskiria. Jei jau rinktis – tai tik atsižvelgiant, koks ūkininkams ir kokiame ūkyje daržovės užaugintos, nepakanka vertinti tik kilmės šalį. Kainos atžvilgiu dažnai nematau logikos mokėti už lietuviškas daržoves ir uogas dvigubai brangiau. Svarbu kokybės, palankumo sveikatai ir kainos santykis“, – mintimis dalijasi R. Bogušienė.
Politinė reklama bus apmokėta iš LSDP rinkiminės sąskaitos Užs. Nr. 2016-DJ-04/1