Trumpalaikės nuomos banga atsirita į Lietuvą

 (21)
Keliaujant išsinuomoti butą, ar viešbučio kambarį? Užsienyje toks klausimas jau nieko nestebina, o trumpalaikės nuomos portalai, suvedantys nuomotojus ir nuomininkus, skaičiuoja rekordinį pelną.
© Shutterstock nuotr.

„The Wall Street Journal“ duomenimis, trumpalaikės nuomos tarpininko „Airbnb“ pajamos pernai priartėjo prie vieno milijardo JAV dolerių. Tokia patalpų nuoma keliautojams darosi vis populiaresnė ir Lietuvoje. O išnuomoti savo butą kelioms dienoms galima ne tik naudojantis „Airbnb“, bet ir lietuviškų svetainių paslaugomis.

Daugėja pasiūlymų

Nuomoti galima ne tik patį butą, bet ir atskirus kambarius. Todėl turint laisvą kambarį, kartais galima jį išnuomoti keliautojui ir taip papildomai užsidirbti.

Tokiu būdu norinčių pasipelnyti sparčiai daugėja. „Iš tikrųjų labai daug butų dabar atsirado trumpalaikei nuomai. Jeigu anksčiau buvo nepakankamas jų kiekis, dabar jau, sakyčiau, netgi jų perteklius jaučiasi“, – pastebėjo trumpalaikės nuomos portalo trumpam.lt direktorius Antonas Vjalicinas.

Vien Vilniuje „Airbnb“ randa per tris šimtus pasiūlymų, o butą ar kambarį surasti kelioms dienoms galima už 20-30 eurų.

A. Vjalicinas tikino, kad skelbimų daugėja ir lietuviškuose trumpalaikės nuomos portaluose.

„Anksčiau, kai aš pats jaunas buvau, tai niekam net minčių nekildavo, kad butą nuomotis kažkur. O dabar skambina, klausia“, – sakė pašnekovas.

Vilioja mažesnėmis kainomis

Pagrindinis tokio apgyvendinimo pranašumas – mažesnė kaina, o nuomojamas butas dažnai būna patogioje vietoje. Butą išsinuomoti gali ir būrys draugų, taip ir kaina gerokai aptirpsta.

Nuomotojai taip pat gali džiaugtis didesnėmis pajamomis, tačiau ir vargo jiems tenka gerokai daugiau. Tokiu būdu nuosekliai nuomojant butą galima uždirbti daugiau, negu nuomojant pasirašius ilgalaikę sutartį.

„Jeigu užimtumas didelis, ko gero, galima daugiau uždirbti. Bet turint vieną butą nelabai apsimoka gal taip. Jeigu turi kokius keturis, penkis, ar šešis ir pavyksta juos užpildyti, tada taip, – kalbėjo A. Vjalicinas, – pelningiau tai bus pelningiau, bet darbo bus labai daug. Sutvarkyti, apgyvendinti, suadministruoti, paimti ir atiduoti raktus, viską patikrinti. Manyčiau, neverta“.

Taip uždarbiauti vyras siūlo tik gerai pasvarsčius, ar pelnas atsvers rūpesčius. Trumpalaikė nuoma labiau tinka papildomoms pajamoms patiems keliaujant ir išnuomojant savo butą atvykstantiems.

Konkurencija viešbučiams

Augantį trumpalaikių nuomininkų skaičių jaučia ir viešbučiai, iš kurių pastarieji nugvelbia gana riebų kąsnį.

„Tikrai, kad didėja žmonių srautas, nes jie pasiūlo patrauklesnes kainas, jie paprastai būna visai neblogose vietose. Nes, vienas dalykas, geroje vietoje pastatyti viešbutį yra sunku. Ir vietos reikalavimai, visa kita. O čia pakanka kažkokį tai butą įrengti ir viskas. Nei ten daug personalo reikia. Ir mes, viešbučiai, konkuruojam nelygiomis teisėmis“, – kalbėjo viešbučio „City Gate“ direktorė Rūta Isokienė.

Tą patį sakė ir viešbučio „Panorama“ pardavimų vadovė Ramunė Lencevičienė. Jos teigimu, brangesni viešbučiai tokios konkurencijos nejaučia, nes jų klientams kaina nėra tokia aktuali. Tačiau taikantiems į ekonominę klasę tenka konkuruoti.

„Biudžetinės klasės viešbučiui tai turi įtakos. Konkurencija jaučiasi“, – sakė pašnekovė. Tiesa, moters teigimu, lietuviški trumpalaikės nuomos portalai kol kas didelių dantų neparodo, tačiau su „Airbnb“ tenka skaitytis.

„Jo poveikį ir veiksmų agresyvumą mes jaučiam. Nes vis labiau tai populiarėja Lietuvoje ir Vilniuje“, – tikino R. Lencevičienė.

Labiau rizikuoja

Tačiau keliautojai, mokantys mažesnę kainą už nakvynę bute, prisiima ir didesnę riziką.

„Žmogus galbūt ne visada įvertina grėsmes. Nes, vienas dalykas, niekas jo ir jo turto nesaugo. Antras dalykas – nežinia, kaip su priešgaisrine apsauga. Ir nuo kaimynų daug kas priklauso. Ir sumokėjęs ne visada gausi tai, ko norėjai. Mes maitinam, duodam pusryčius, mus tikrina veterinarijos tarnyba. Ten jų niekas netikrina“, – kalbėjo viešbučio „City Gate“ savininkė R. Isokienė.

Pinigų karta
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Gyvenu skaitmeninėje erdvėje

Kaip Plungės verslininkui pasiekti Frankfurto vartotojus?

Nors du trečdaliai vartotojų vis dar nori paliesti prekę prieš ją įsigydami, elektroninė prekyba tampa vis populiaresnė. Kada įvyks elektroninės prekybos perversmas? Kiek iš to laimės vartotojai ir kokios galimybės atsivers verslui?

Nepasitikėjimas elektroninėmis paslaugomis vartotojams neleidžia sutaupyti (4)

Perėjimas prie elektroninių paslaugų naudingas ne tik pačioms institucijoms, nes leidžia joms sutaupyti lėšų, sumažinti darbuotojų skaičių ir gerinti paslaugų kokybę, bet ir taupo mūsų – vartotojų – brangų laiką.

Ar suvilios „Netflix“ interneto piratus? (56)

JAV kino filmus ir serialus bus galima žiūrėti lietuviškuose televizorių ekranuose. Apie tai vakar pranešė „Netflix“, savo veiklą išplečianti iš karto į 130 naujų rinkų, tarp kurių yra ir Lietuva. Tačiau ar suvilios toks pasiūlymas piratauti ir tuos pačius serialus nemokamai žiūrėti įpratusią auditorijos dalį?

Trumpalaikės nuomos banga atsirita į Lietuvą (21)

Keliaujant išsinuomoti butą, ar viešbučio kambarį? Užsienyje toks klausimas jau nieko nestebina, o trumpalaikės nuomos portalai, suvedantys nuomotojus ir nuomininkus, skaičiuoja rekordinį pelną.

2015-ieji startuolius džiugino investicijomis (1)

2015 metai Lietuvos startuoliams buvo kaip niekad dosnūs. Ir kol naujienų antraštes vogė „Vinted“, „TransferGo“ ir „TRAFI“ istorijos, didelis būrys mažesnių lietuviškų startuolių taip pat gavo savo investicijų dalį. Kiek ir į ką investuota šiais metais? Kaip keitėsi ir augo startuolių ekosistema ir ko tikėtis ateityje?