Kokias lėtines ligas gali sukelti dažni peršalimai?

 (1)
Pasaulyje didėja sergamumas plaučių ligomis. Įvairūs veiksniai gali sukelti kvėpavimo takų ir organų ligas. Vienos ligos yra lengvai išgydomos, kitoms reikalingas nuolatinis gydymas, o kartais, deja, negalima padėti niekuo.
© Corbis

Plaučiai – labai svarbus kvėpavimo sistemos gyvybinis organas. Neretai kvėpavimo takų infekcija yra pirmoji naujagimių infekcija, o pneumonija – paskutinė liga prieš mirtį.

Dažniausiai atsinaujinančios ir besikartojančios kvėpavimo takų ligos yra įvairūs peršalimai. Kodėl kai kurie žmonės linkę sirgti dažniau, o kiti serga retai arba visai neserga? Ar verta ieškoti „kaltųjų“?

Dažniausiai besikartojantys – peršalimai

Peršalimas yra viršutinių kvėpavimo takų virusinė infekcija. Sloga, kosulys, gerklės ir sąnarių skausmai – tai dažniausi jo simptomai. Jie yra ganėtinai varginantys, tačiau paprastai nepavojingi.

Kad išvengtų užsikrėtimo virusais, žmogaus organizmas turi savitą gynybinį mechanizmą – kvėpavimo takų gleivinėje yra antikūnų, tam tikrų baltymų, kurie priklauso imuninei sistemai ir saugo mūsų organizmą nuo užsikrėtimo mikrobais. Antikūnai geba atpažinti pakartotinai į organizmą patekusį sukėlėją. Tačiau peršalimo ligas sukeliančių virusų išorės požymiai dažnai keičiasi, todėl imuninė sistema kiekvieną kartą jų neatpažįsta ir negeba reaguoti pakankamai greitai – susergama iš naujo.

Yra net apie 200 įvairių virusų rūšių, kurie sukelia peršalimo ligas: rino-, adeno-, koronarovirusai ir kt. Tai paaiškina, kodėl tais pačiais metais vėl susergame peršalimo ligomis. Kol kas sukurti vakcinos nuo peršalimo, kurį sukelia daugybė virusų rūšių, neįmanoma.

Dažniausiai peršalama drėgnu ir šaltu metų laiku: pavasarį, rudenį, žiemą. Tokiu metu virusams lengviau infekuoti, kadangi bendra imuninės sistemos būklė šiuo laikotarpiu būna daugiau nusilpusi ir negeba duoti greito atkirčio ligos sukėlėjams.

Žmonės, kurie dažnai patenka į stresines situacijas, rūko (tiek pasyviai, tiek aktyviai), serga astma ar kitomis lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, yra labiau linkę į peršalimą ir gali „kaltinti“ save, nes šie veiksniai silpnina imuninę sistemą, todėl jie dažniau ir sunkiau perserga viršutinėmis kvėpavimo takų virusinėmis infekcijomis.

Kokios yra lėtinės kvėpavimo takų ligos?

Dažnai, atrodytų, paprasčiausios peršalimo ligos dėl jų komplikacijų ar nusilpusio imuniteto tampa lėtinės. Lėtinės kvėpavimo organų ligos yra šios:
lėtinis bronchitas (bronchų uždegimas);
bronchinė astma;
bronchektazinė liga;
lėtinė obstrukcinė plaučių liga.

Kada kvėpavimo takų ligas galima vadinti lėtinėmis?

Lėtinis bronchitas

Ši liga skiriasi nuo dviejų anksčiau paminėtų tuo, kad jos forma būna ne tik lėtinė, bet ir ūminė. Ligai būdinga lėtai progresuojantis difuzinis bronchų gleivinės uždegimas, dėl kurio sutrinka gleivių sekrecija ir drenažinės bronchų funkcijos. Lėtinė ligos forma diagnozuojama tuomet, kai 2 metus bent po 3 mėnesius žmogus kosėdamas atkosi skreplių. Žinoma, jeigu jis neserga tuberkulioze ir kitomis kvėpavimo takų ligomis. Lėtinis bronchitas – viena labiausiai paplitusių nespecifinių lėtinių plaučių ligų.

Bronchinė astma

Ši liga neišgydoma, ji savaime yra lėtinė, nes ūminės bronchinės astmos nėra, yra tik jos paūmėjimai, t.y. priepuoliai. Bronchinė astma gali būti visavertiškai kontroliuojama vaistais.

Bronchitai yra viena pagrindinių bronchinės astmos atsiradimo priežasčių. Tačiau kodėl vieni žmonės ja suserga, o kiti ne? Todėl, kad bronchinės astmos išsivystymui svarbūs ir kiti veiksniai – virusinės ir bakterinės kvėpavimo takų infekcijos, rūkymas, stresas, cheminiai dirgikliai, užterštas oras, gastroezofaginis refliuksas, bronchų ir plaučių formavimosi ypatumai, nespecifiniai klimato ir aplinkos pakitimai. Be to, manoma, kad yra genetinis šios ligos polinkis, nes dažnai serga paciento šeimos nariai.

Bronchektazinė liga

Pasireiškia nuolatiniu pūlingų gleivių (sekreto) kaupimusi bronchuose, nebeišnykstamu bronchų sienelės pažeidimui ir spindžio išsiplėtimu. Ūminės ligos formos nėra. Šios ligos atsiradimą lemia daugelis veiksnių, svarbiausi yra nevisaverčiai bronchai (gali būti susilpnėjusi, praradusi elastingumą bronchų sienelė) ir kvėpavimo takų infekcijos. Bronchektazine liga dažniausiai serga jauni žmonės, tačiau paprastai ji prasideda jau vaikystėje ar net kūdikystėje (persirgus ūmiomis kvėpavimo takų ligomis). Vyrai šia liga serga dažniau negu moterys. Palankias sąlygas bronchektazinei ligai atsirasti sudaro rūkymas, alkoholizmas, dažni peršalimai, buvimas dulkėtoje aplinkoje.

Kuo lėtinė ligos forma skiriasi nuo ūminės?

Ūminis bronchitas paprastai susijęs su virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, bet jį gali sukelti ir bakterijos, taip pat alerginės reakcijos ar į kvėpavimo takus įkvėptos juos dirginančios dujos bei cheminės medžiagos, imuniteto nusilpimas, įvairūs negalavimai, stresas, badavimas.

Sergant bronchitu, bronchų gleivinė išburksta ir gamina labai daug gleivių. Tai trumpalaikis laikinas sutrikimas, skirtingai nei lėtinis bronchitas, kuris sukelia lėtinį tolesnį bronchų pažeidimą. Ūminis bronchitas trunka iki 2 sav. Dažniausia ūminio bronchito komplikacija – plaučių uždegimas. Bronchitas dažniau tampa lėtinis, ypač jei žmogus nusilpęs nuo kitų ligų, gyvena sveikatai žalingoje aplinkoje.

Ūminio bronchito metu kosulys pirmosiomis dienomis būna sausas, vėliau ligonis iškosti gleivingų ar gleivingai pūlingų skreplių. O lėtiniam bronchitui būdingas stiprėjantis kosulys: ligos pradžioje kosima ir skrepliuojama rytais, vėliau ir dieną, kosulys stiprėja, tampa varginantis, kartais ima trūkti oro. Ligonį vargina dusulys, stiprėjantis po fizinio krūvio, įkvėpus šalto oro, skausmas už krūtinkaulio, karščiavimas iki 38°C. Be to, vargina viršutinių kvėpavimo takų simptomai – sloga, čiaudulys, gerklės skausmas, balso užkimimas.

Ūminio ir lėtinio bronchito gydymas praktiškai nesiskiria, nes lėtinis bronchitas gydomas tik paūmėjimo metu. Gydant sergantį ūminiu bronchitu svarbiausia apsaugoti jį nuo pakartotino peršalimo. Esant aukštai temperatūrai, skiriami kūno temperatūrą mažinantys vaistai; sausam kosuliui malšinti vartojami kosulį slopinantys vaistai; skrepliuojant pūlingais skrepliais, esant tirštam, tąsiam bronchų sekretui – atsikosėjimą skatinantys vaistai mukolitikai. Antibiotikai skiriami esant užsitęsusiam karščiavimui, skrepliuojant pūlingais skrepliais.
Gydytojas, įvertinęs situaciją, sprendžia ar skirti antibakterinį gydymą. Savarankiškai gydytis pačiam antibiotikais nereikėtų.

Dažniausiai lėtinio bronchito eiga daugelį metų būna stabili. Jei liga dažnai paūmėja, gali išsivystyti bronchektazinė liga. Rečiau komplikuojasi lėtine obstrukcine plaučių liga, lėtine plautine širdimi, kvėpavimo nepakankamumu.

Šių ligų profilaktikai patariama vengti peršalimo, nešvaraus dulkėto oro, nerūkyti, grūdinti organizmą, pakankamai ilsėtis, vartoti vitaminingą maistą, skiepytis nuo gripo. Esant dažniems bronchitams, patartina pneumokokinė vakcinacija.

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL)

Nėra vienareikšmio atsakymo, kodėl vieni žmonės suserga LOPL, o kiti ne. Pagrindinis šios ligos rizikos veiksnys – rūkymas. 90 proc. sergančiųjų LOPL – aktyviai arba pasyviai rūkantys. Nors oro užterštumo vaidmuo nėra aiškus, bet, manoma, kad ir jis turi įtakos sergamumui šia liga.

Profesinės dulkės ir chemikalai (garai, dirgikliai, dūmai), esant intensyviam ir ilgam kontaktui, gali sukelti LOPL, nesvarbu, rūko žmogus ar ne. Manoma, kad yra genetinis šios ligos polinkis. O kvėpavimo takų infekcijos, persirgtos kūdikystėje ir vaikystėje, turi reikšmės LOPL atsiradimui vyresniame amžiuje. LOPL neretai pasireiškia po gripo, kitų virusinių infekcijų, plaučių uždegimo.

Bendras patarimas, kuris tinka norintiesiems išvengti plaučių ligų, – tai tinkama profilaktika. nes tik jos metu galima užkirsti ligai kelią. O profilaktika gali būti įvairi: tai pasivaikščiojimai gryname ore, kasdieninė fizinė mankšta, organizmo grūdinimas, vakcinacijos.

Žurnalas „Sveikas žmogus“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kovojame su virusais

Kaip gydytis nuo gripo?

2010 gruodžio mėn. 6 d. 00:00
Virusui dauginantis, žūva organizmo ląstelės ir prasideda intoksikacijos efektas, be to, aukšta temperatūra skatina dehidrataciją ir dar didesnę toksinių medžiagų koncentraciją. Todėl gerti reikia daug. Žolelių arbatas, sultis, kompotus, kisielius, vandenį su citrina – rekomenduojama viskas, kas tonizuoja. Nepakenks ir vitaminai, ypač vitaminas C.

Ypatingi receptai nuo kosulio (5)

2010 gruodžio mėn. 3 d. 14:56
Kosėjama ir čiaudima, regis, buvo visados. Skersvėjai, šienligės, bronchitai, laringitai bei faringitai, džiovos ar paprasčiausia sloga vertė vargšus žmogelius kosėti ir atsikosėti. Tačiau žmogus nepasidavė – mikliai surado gausybę pačios gamtos teikiamų priemonių. Beje, vaistažolių receptai iki šiol mieliau vartojami nei cheminiai vaistai, mat neturi šalutinio poveikio, yra paprasti ir patikrinti laiko. Pateiksime keletą paprastų receptų.

Imunomoduliatoriai: nauda ar pinigų švaistymas? (13)

2010 gruodžio mėn. 3 d. 11:47
Vakarų valstybėse medikai imunitetą stimuliuoja tik onkologiniams ligoniams, hepatitu sergantiems pacientams ir žmonėms, sergantiems kitomis rimtomis ligomis. Tai kodėl gi kai kurie medikai vis dar rekomenduoja vartoti tokius preparatus? Atsakymas paprastas: medikai – taip pat žmonės, jie taip pat pasitiki savo nuojauta, o ir placebo efektas yra realiai veiksmingas dalykas. Be to, ir patys pacientai, prisiklausę mitų ir nepagrįstų pasakojimų, nemokšiškai vartoja imunitetą stiprinančius vaistus.

Gripas ar peršalimas?

2010 gruodžio mėn. 3 d. 00:00
Vos prasidėjus šalčiams, pradedame bijoti VKTI ir gripo. Pabandysime išsiaiškinti kas šias ligas sieja, kaip jas atskirti, kaip gydyti ir kokia yra jų profilaktika. Kuo skiriasi VKTI ir gripas?

Stiprus imunitetas – ne tik apsauga nuo peršalimo (2)

2010 gruodžio mėn. 2 d. 00:00
Dažniausiai žmonės imuniteto stiprinimą supranta kaip galimybę apsisaugoti nuo peršalimo ligų. Dominuoja nuomonė, jog jei ryklės gleivinės paraudimas, perštėjimas, galvos skausmas, karščiavimas ir kiti negalavimai kankina itin retai, vadinasi, imuninė sistema stipri. Medicinos specialistai perspėja, jog nusilpusio imuniteto žala gali būti kur kas didesnė nei peršalimo ligos.

Liga, vardu skarlatina

2010 gruodžio mėn. 1 d. 00:00
Skarlatiną sukelia bakterijos - tam tikri A grupės streptokokai. Būdingiausi požymiai - gerklės skausmas ir bėrimas. Šia liga užsikrečiama nuo skarlatina sergančio žmogaus arba sveiko sukėlėjo nešiotojo. Inkubacinis periodas trunka 1-7 dienas.

Kaip apsaugoti save ir kitus nuo gripo (2)

2010 gruodžio mėn. 1 d. 00:00
Sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sudaro didžiausią dalį užkrečiamųjų ligų struktūroje, t.y. daugiau nei 90 proc. visų susirgimų. Gripas yra dažniausiai epidemijomis pasireiškianti liga. Kasmetinės gripo epidemijos Lietuvoje kyla gruodžio – vasario mėnesiais.

Kondicionieriai sukelia plaučių uždegimą ir astmą (18)

2010 lapkričio mėn. 30 d. 00:00
Kaip ir daugumos technikos išradimų, kondicionierių paskirtis – suteikti patogumo ir komforto mūsų gyvenimui. Tačiau neteisingas kondicionierių naudojimas tampa dažnų peršalimo ligų, alerginės slogos, bronchinės astmos priepuolių priežastimi.

Kai kūdikis karščiuoja (3)

2010 lapkričio mėn. 29 d. 09:25
Diagnozuoti naujagimių ir kūdikių ligas yra sunkiau nei vyresnių vaikų. Gali būti nelengva nustatyti, kada mažylis rimtai serga. Tiesą pasakius, jaunesnis nei 2 ar 3 mėnesių kūdikis gali sirgti rimta bakterine infekcija, tokia kaip meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas) ar šlapimo takų infekcija ir atrodyti visiškai sveikas.

Receptai: kaip slogą gydo skirtingos tautos? (4)

2010 lapkričio mėn. 26 d. 00:00
Skirtingos tautos turi išskirtinių priemonių slogai gydyti. Tai ir įvairios vonelės, ir inhaliacijos, ir lašiukai, pagaminti iš įvairių vaistažolių... Štai keletas receptų, atkeliavusių iš užsienio šalių.

Užsitęsęs peršalimo kosulys gali būti pirmasis sunkios ligos simptomas (6)

2010 lapkričio mėn. 25 d. 00:00
Didžiosios Britanijos vaistininkai gavo nurodymus visus pacientus, kuriuos vargina užsitęsęs kosulys, nukreipti į šeimos gydytojus, nes ilgai trunkantis peršalimo kosulys gali būti chroniškos obstrukcinės plaučių ligos, kuria serga milijonai Didžiosios Britanijos gyventojų, ar net vėžio simptomas, praneša BBC.

Slogą gydo masažas: kur spustelėti, kad pataikytum? (7)

2010 lapkričio mėn. 24 d. 00:00
Sloga dažniausiai net ir negydoma praeina per savaitę. Tačiau tai dar visai nereiškia, kad į šią, iš pirmo žvilgsnio nerimtą ligą, neverta kreipti dėmesio. Šiaip ar taip, įsisenėjusi sloga gresia sinusitu, o tai - jau menki juokai. Tad gal vis dėlto įmanoma ką nors padaryti, kad ši nemaloni liga truktų trumpiau? Kad greičiau išsigydytumėte nosies užgulimą, išmėginkite taškinį masažą!

Darbas lietuviui svarbesnis už sveikatą? (6)

2010 lapkričio mėn. 24 d. 00:00
Nors sergantys žmonės turėtų gulėti lovoje ir sveikti, apklausos rezultatai parodė, kad daugumai žmonių darbas yra svarbesnis nei sveikata.

Nepasiduokime gripui (1)

2010 lapkričio mėn. 23 d. 00:00
Stiprus žmogaus imunitetas yra geriausia apsauga nuo bet kokio gripo ar ūminių kvėpavimo takų infekcijų. Priešingai nei peršalimo virusai, gripas gali išplisti į plaučius, smegenis ar širdį ir sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų. Todėl silpnesnės imuninės sistemos žmonėms (sergantiems lėtinėmis ligomis, pvz., diabetu, mažiems vaikams ir senyviems žmonėms) gripas gali būti labai pavojingas. Jį iš kitų ūminių virusinių ligų išskiria staigi pradžia, aukšta temperatūra, raumenų skausmai.

Kokias lėtines ligas gali sukelti dažni peršalimai? (1)

2010 lapkričio mėn. 22 d. 00:00
Pasaulyje didėja sergamumas plaučių ligomis. Įvairūs veiksniai gali sukelti kvėpavimo takų ir organų ligas. Vienos ligos yra lengvai išgydomos, kitoms reikalingas nuolatinis gydymas, o kartais, deja, negalima padėti niekuo.

Kiaulytė: kas suserga ir kodėl?

2010 lapkričio mėn. 20 d. 00:00
Kiaulytė (epideminis parotitas) – tai ūminė infekcinė liga, kuriai dažniausiai būdingas paausio seilių liaukos, rečiau kitų organizmo liaukų (seilių, pieno, kasos, kiaušidės, sėklidės) uždegimas, o kartais ir galvos smegenų dangalo pažeidimas. Kiaulytę sukelia Paramixo parotidis virusai, priklausantys RNR virusų grupei.

Sinusitas: kada reikia operuoti sinusus? (17)

2010 lapkričio mėn. 19 d. 09:17
Mane vėl kamuoja sinusitas. Jis vis kartojasi. Skauda akis, galvą, vargina sunkus alsavimas, išskyros iš nosies, kankina silpnumas, nuovargis. Jau gydžiausi kaip įmanoma. Gal geriau jį operuoti? Kokiais atvejais tai daroma? Kokius reikia atlikti tyrimus?

Kaip užsikrečiama virusu? (2)

2010 lapkričio mėn. 19 d. 00:00
Virusai visą laiką tyko mūsų aplinkoje ir laukia, kol netoliese pasitaikys tinkama ląstelė. Į žmogaus organizmą jie gali patekti per nosį, burną ar įtrūkimus odoje. Patekę į organizmą jie susiranda ląsteles, kurias galėtų užkrėsti. Pavyzdžiui, peršalimo ir gripo virusai atakuos kvėpavimo ir virškinimo takų gleivinės ląsteles. AIDS sukeliantis Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) atakuoja imuninės sistemos T ląsteles.

Kodėl sergame peršalimo ligomis? (1)

2010 lapkričio mėn. 18 d. 00:00
Rudeniui artėjant žiemos link vis dažniau mus atakuoja peršalimo ligos. Kaip joms užkirsti kelią, o jei tai nepavyksta – kaip atpažinti ir įveikti ligą, pataria Kauno centro poliklinikos šeimos gydytoja Milda Andriuškevičienė.

Imunitetą stiprinantys žolynai (6)

2010 lapkričio mėn. 17 d. 00:00
Imunitetas – tai organizmo atsparumas ligoms. Jis turi apginti nuo visko, kas genetiškai svetima. Prasidėjo peršalimo ligų sezonas, o sirgti nenori niekas. Žmogaus imuninę sistemą stiprina ir augalai. Žinomiausias yra ežiuolė, bet ne vienintelis.

Nežadinkite snaudžiančio herpeso (62)

2010 lapkričio mėn. 16 d. 00:00
Įrodyta, kad po pirminio užsikrėtimo herpes virusu (herpes simplex), šis taip ir lieka organizme visą gyvenimą. Tačiau neverta dėl to panikuoti: iš 80 proc. visos populiacijos, turinčios tokią „likimo dovaną“, tik trečdalis susiduria su šios infekcijos paūmėjimais, nes ji tyliai sau snaudžia. Visgi...

B.Zdanevičienė: sergantis žmogus neturėtų eiti į darbą (138)

2010 lapkričio mėn. 15 d. 13:06
Sezoninio gripo suaktyvėjimas Lietuvoje būna rudenį. Tai priklauso nuo klimatinių sąlygų šalyje, žmonių imuninio lygio sumažėjimo ir didesnio kontakto kolektyvuose. Anot Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovės, gydytojos Birutės Zdanevičienės, susirgus reikėtų likti namuose, užuot ėjus į darbą ir sukėlus pavojų kolegoms.

Antibiotikai prašo mūsų pagalbos (4)

2010 lapkričio mėn. 15 d. 00:00
Nuo tada, kai 1928 m. buvo išrastas penicilinas, antibiotikai daugelį metų yra patikimi gydytojo pagalbininkai - padeda gydyti sunkiausias ligas. Bet dabar dažnai girdime, kad šie vaistai kartais tampa bejėgiais. Taip yra todėl, kad bakterijos, sukeliančios ligas, jau įgijo imunitetą prieš antibiotikus. Dėl taip vadinamos antibiotikų krizės esame kalti patys. Kodėl?

Virusas iš arčiau (2)

2010 lapkričio mėn. 15 d. 00:00
Dauguma mūsų kartkartėmis susergame slogomis ar gripu, o šaltuoju metų sezonu šioms ligoms esame itin jautrūs. Simptomai – karščiavimas, nosies užgulimas, kosulys, gerklės skausmas – pasklinda visuose biuruose, mokyklose ir namuose, kad ir kurioje pasaulio vietoje begyventume. Peršalimai ir gripas yra sukeliami virusų. Virusai sukelia daugelį kitų rimtų, neretai mirtinų ligų – AIDS, Ebola karštinę, užkrečiamuosius hepatitus ir pūslelinę. Kaip virusai sugeba pridaryti tiek nemalonumų? Dėl ko jie kimba prie žmonių ir kaip jie plinta?

Ar reikia „mušti“ temperatūrą?

2010 lapkričio mėn. 13 d. 00:00
Pastaruoju metu medikai vis dažniau pataria vengti temperatūrą mažinančių vaistų. Manoma, kad kritinė temperatūra, kai būtina ją mažinti, suaugusiems žmonėms prasideda nuo 38,5 laipsnio, kūdikiams ir mažiems vaikams – nuo 38 laipsnių.

Viskas, ką turi žinoti apie vitaminą C (4)

2010 lapkričio mėn. 12 d. 00:00
Vitaminas C, dar žinomas kaip askorbo rūgštis, vandenyje tirpus ir randamas daugelyje maisto produktų. Organizme jis veikia kaip antioksidantas, apsaugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų žalos. Laisvieji radikalai susidaro tuomet, kai mūsų kūnai konvertuoja valgomą maistą į energiją.

Gydome ne slogą, o jos požymius

2010 lapkričio mėn. 12 d. 00:00
Sakoma, gydoma sloga praeina per savaitę, o negydoma – per septynias dienas. Tai ar reikia gydyti slogą, ar laukti, kol ji praeis? – klausia mokytoja Alytė iš Zarasų. Pataria Santariškių klinikos Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus gydytojas otorinolaringologas Darius Rauba.

Ar anginą būtina operuoti? (28)

2010 lapkričio mėn. 11 d. 15:11
Tonzilitas - tai ne tik lokalus tonzilių pakenkimas, bet viso organizmo liga. Ją būtina gydyti. Jei buvo taikomas neefektyvus gydymas, galima tikėtis komplikacijų. Liga gali sukelti miokarditą, ūmų inkstų ar plaučių uždegimą, ginekologines ligas.

Kaip veikia antibiotikai? (4)

2010 lapkričio mėn. 11 d. 00:00
Antibiotikai sukurti, kad naikintų bakterijas. Bakterijos yra vienaląsčiai organizmai. Jei bakterijos prasiskverbia pro mūsų imuninę sistemą ir ima daugintis kūno viduje, jos sukelia ligas. Siekdami pašalinti ligą, naikiname bakterijas.

Kuo ir kaip teisingai skalauti gerklę? (5)

2010 lapkričio mėn. 10 d. 00:00
Gerklės skalavimas įvairiais tirpalais visuomet buvo efektyvi priemonė gydant anginą ir peršalimus. Jei reguliariai atliekant šią procedūrą liga nepasitraukia, reiškia, kažką darote ne taip. Štai patarimai, kuo ir kaip teisingai skalauti gerklę.

Tiesa apie skiepus – iš mokslininkų ir medikų (35)

2010 lapkričio mėn. 9 d. 00:00
Lygia greta su bauginimu gripu mus pamažu atakuoja ir bauginimas skiepais, tad žmonėms visiškai neaišku, ko labiau bijoti. Apie tai kalbamės su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja, gydytoja Daiva Razmuviene.

Kovokime su virusais kartu! (5)

2010 lapkričio mėn. 8 d. 16:56
Visą spalio mėnesį DELFI projektas „Pažink save“ skaitytojus vedė širdies pažinimo takeliais, mokė ja rūpintis ir aplankė pačias slapčiausias jos kerteles. Skaitytojai mielai dalyvavo konkurse „Širdis – ne tik raumuo“ ir dalijosi istorijomis, kaip širdis jiems padėjo išspręsti svarbias gyvenimo užduotis.

Nenori peršalti? Valgyk kepenėlių (1)

2010 lapkričio mėn. 8 d. 14:46
Liaudies medicinoje kepenėlių rekomenduojama valgyti gripo ir peršalimo ligų profilaktikai. Patiekalai iš kepenėlių gaminami labai greitai. Tai itin vertinama dabar, kai žmonėms taip trūksta laiko. Kepenėles galima kepti, troškinti, virti. Ypač skanūs kepenėlių ir grybų patiekalai. Be to, jos “draugauja” beveik su visomis daržovėmis, ryžiais, riešutais, slyvomis, citrinomis.

Suskaudo gerklę: angina ar faringitas?

2010 lapkričio mėn. 8 d. 14:45
Skauda gerklę, sunku ryti... Mes prieiname prie veidrodžio, išsižiojame ir bandome tenai įžiūrėti kažką, žinomą tik mums. „Raudona!”, – sunkiai atsidūstame.Man angina – štai tokią diagnozę patys sau pasitvirtina apie 90% žmonių ir pradeda gydytis savarankiškai.

Belgų mokslininkai su peršalimo bakterijomis žada kovoti sidabru (1)

2010 lapkričio mėn. 8 d. 14:44
Virusas
Mokslininkai išrado sidabro kulką prieš peršalimą ir kitas ligas, rašo dailymail.co.uk. Tyrimai rodo, kad staigiai paveikus bakterijas sidabru, jos tampa pajėgios kovoti su virusais.

Išrado naują būdą kovoti su virusais

2010 lapkričio mėn. 8 d. 14:44
Mokslininkai teigia padarę išradimą, leisiantį sukurti vaistus prieš tokias virusines ligas kaip peršalimas. Iki šiol ekspertai manė, kad antikūnai negali visiškai susidoroti su virusinėmis infekcijomis. Jie galėdavo tik užblokuoti jų patekimą į ląstelę arba kovoti su virusais už ląstelės ribų, praneša bbc.co.uk.

Kaip išvengti peršalimo ligų?

2010 lapkričio mėn. 8 d. 14:44
Peršalimas
Permainingi orai, vėjas ir drėgmė lemia didėjantį peršalimo ligomis sergančių asmenų skaičių. Vieni kosėja, čiaudo, kitiems pakyla temperatūra, skauda galvą – tai peršalimo ligoms būdingi simptomai. Šių ligų galima išvengti ir išlikti sveikiems bei žvaliems. Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad geriausias būdas apsisaugoti nuo gripo ir jo komplikacijų yra skiepai.

Atšalus orams žmonės skundžiasi kratomi elektros

2010 lapkričio mėn. 8 d. 14:43
Atšalus orams dažnas skundžiasi ne tik įsielektrinusiais plaukais, bet ir gerokai pojūčius pakutenančiomis žiežirbomis, kurios kyla mums prisilietus prie įvairių daiktų ar rūbų. Vilniaus savivaldybės rūbininkė netgi paprašė paltą pirmiausiai dėti ant stalo, nes jau pavargo nuo visą dieną ją „trankančios“ elektros.

Bronchitas - apgaulingas

2010 lapkričio mėn. 8 d. 14:43
Mėšlungiškas įkvėpimas, gerklėje – nemalonus perštėjimas. Tie, kas bent kartą savo kailiu patyrė šias bronchito grožybes, prisimena jas su pasibaisėjimu. Bronchitas – apibendrinta diagnozė. Taip medikai gali vadinti bet kokį bronchų uždegimą: nuo bronchiolito, pažeidžiančio bronchioles (mažus bronchų atsišakojimus) iki tracheito (kuomet nukenčia visas kvėpavimo „kamienas“) bei tracheobronchito (kai uždegimas pažeidžia ir „kamieną“, ir bronchus). Kaip jį įveikti?

Peršalimo gydymo receptai

2010 lapkričio mėn. 8 d. 14:43
Su peršalimu, kuris kiekvieną žmogų užklumpa vidutiniškai 3-4 kartus per metus, dauguma mūsų linkę kovoti savarankiškai. Tačiau kiek efektyvūs liaudiški gydymosi būdai? Pateikiame kelis receptus ir specialisto komentarus.

Natūralūs antibiotikai

2010 lapkričio mėn. 8 d. 14:42
Ir augalai gamina tam tikras medžiagas, norėdami apsiginti nuo bakterijų, virusų, grybelių. Dėl šios priežasties jie vadinami natūraliaisiais antibiotikais. Tik atminkite – augalų poveikis nėra toks pats, kaip sintetinių vaistų. Šiandien natūralieji antibiotikai yra daugelio vertingų vaistų sudedamoji dalis.