B.Zdanevičienė: sergantis žmogus neturėtų eiti į darbą

 (138)
Sezoninio gripo suaktyvėjimas Lietuvoje būna rudenį. Tai priklauso nuo klimatinių sąlygų šalyje, žmonių imuninio lygio sumažėjimo ir didesnio kontakto kolektyvuose. Anot Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovės, gydytojos Birutės Zdanevičienės, susirgus reikėtų likti namuose, užuot ėjus į darbą ir sukėlus pavojų kolegoms.
© AFP/Scanpix

Tačiau kaip atpažinti – ar tai gripas, ar tik sloga, prastesnė savijauta dėl nuovargio, streso? Kaip žinoti, kada būtent reikėtų likti namie?

Anot DELFI konferencijoje į skaitytojų klausimus atsakiusios B. Zdanevičienės, yra labai daug virusų: daugiau nei 100 rūšių, kurie sukelia kvėpavimo takų infekcijas.

Birutė Zdanevičienė
Birutė Zdanevičienė
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

„Gripo virusas yra pavojingas tuo, kad užsikrėtus juo susirgimo pradžia būna labai ūmi: aukšta temperatūra (didesnė nei 38 oC), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų intensyvus skausmas. Taip pat žmogus jaučia nuovargį, jam silpna.

Retais atvejais pasitaiko šleikštulys, vėmimas ir pilvo skausmas. Susirgus gripu, pavojingos būna komplikacijos: plaučių, ausų, sinusų uždegimai. Širdies raumens pakenkimai, inkstų ligos.

Susirgus būtina šiluma, ramybė ir daug skysčių. Jeigu tik leidžia darbo sąlygos, porą dienų reikėtų pagulėti namuose, kad pasveiktumėte, nes vaikštant liga aktyvėja, taip pat užkrečiate aplinkinius“, - įspėjo gydytoja ir paragino būti atsakingiems - sergantys žmonės turėtų rūpintis ne tik savimi, tačiau pagalvoti ir apie aplinkinius, kuriuos gali nesunkiai užsikrėsti.

Visgi žmonėms, dirbantiems biure kartu su negaluojančiais bendradarbiais, ji rekomendavo išlaikyti tam tikrą atstumą: „Saugus atstumas tarp žmonių yra vienas metras. Manoma, kad jo laikantis tikimybė užsikrėsti gripu yra mažesnė. Taip pat būtinos ir kitos profilaktinės priemonės: patalpų vėdinimas, drėgnas valymas, asmens higiena: reikėtų dažniau plauti rankas ir tai daryti ne trumpiau nei 20 sekundžių. Jei nėra galimybės rankų nusiplauti, jas dezinfekuokite dezinfekcinėmis servetėlėmis.

Taip pat labai svarbu rankomis neliesti gleivinių: akių, nosies, burnos. Nepamirškite vėdinti patalpų nepriklausomai nuo sezono. Nesvarbu, vasara ar žiema, oras turi būti gaivus“.

Būrį karių įveikti sunku, tačiau lengva juos sudoroti po vieną. Kad kolektyvo nepalaužtų gripas, anot gydytojos, reikia pradėti nuo savęs: „Labai svarbi paties žmogaus bendra gera savijauta. Kad būtų gera savijauta, svarbus visavertis miegas ir sveika mityba, fizinis aktyvumas.

Taip pat reikia išmokti valdyti stresą, kolektyve labai svarbus geras psichologinis klimatas: nereikia įžeidinėti, skaudinti ir apkalbinėti. Turi būti tolerancija vienas kitam“.

Gydytojos nuomone, ir medus, ir imbieras, ir krienai, daržovės ir citrusiniai vaisiai, kuriuose gausu vitamino C, šiek tiek sumažina riziką sirgti virusinėmis kvėpavimo takų ligomis, tačiau rimtai susirgus, imbiero neužtenka, reikia kreiptis į gydytoją rimtesnio gydymo. Skaitytojams pasiteiravus, o ar pozityvus mąstymas gali užkirsti kelią ligoms, gydytoja patikino, jog tai - „pats stipriausias dalykas, nuo to priklauso mūsų imunitetas“.

„Kai žmogus prastai jaučiasi psichologiškai, jo organizmas būna pažeidžiamas, sumažėja atsparumas įvairioms ligoms, o tuo pačiu ir atsparumas bet kokioms ligoms. Ar susirgsite, priklauso nuo pačio sukėlėjo ir žmogaus imuninės būklės. Jeigu yra pakankamai stiprus imunitetas, tai ir užsikrėtus sukėlėjais organizmas pats juos sunaikina ir žmogus nesuserga“, - teigė gydytoja.

Anot jos, psichologinis klimatas svarbus ir bendraujant su vaikais: „Vaikas gyja, jei šalia yra tėvai. Labai svarbu, kad būtų geras psichologinis klimatas vaikui <...> Jei arbatų mažylis nemėgsta, lai geria kitus gėrimus (vandenį, natūralias sultis, mineralinį vandenį negazuotą). Visgi sergant kategoriškai draudžiama vaikams vartoti koncentruotas pirktines sultis su konservantais“.

Nors diskusijos apie skiepų efektyvumą ir poveikį žmogaus organizmui netyla, anot B. Zdanevičienės, susidaro įspūdis, kad "žmonės nori gydytis patys, bet nelabai pripažįsta, kad pagrindinė profilaktinė priemonė nuo gripo yra skiepijimasis".

„Kiekvienais metais gripo virusas mutuoja. Ir praėjusių metų vakcina tampa neefektyvi. Pasaulinės sveikatos organizacijos specialistai nuolat stebi gripo viruso sezoninius kitimus. Kasmet pagaminama kitokios sudėties vakcina, kuri atitinka to sezono gripo viruso atmainas“, - tikino gydytoja.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kovojame su virusais

Kaip gydytis nuo gripo?

2010 gruodžio mėn. 6 d. 00:00
Virusui dauginantis, žūva organizmo ląstelės ir prasideda intoksikacijos efektas, be to, aukšta temperatūra skatina dehidrataciją ir dar didesnę toksinių medžiagų koncentraciją. Todėl gerti reikia daug. Žolelių arbatas, sultis, kompotus, kisielius, vandenį su citrina – rekomenduojama viskas, kas tonizuoja. Nepakenks ir vitaminai, ypač vitaminas C.

Ypatingi receptai nuo kosulio (5)

2010 gruodžio mėn. 3 d. 14:56
Kosėjama ir čiaudima, regis, buvo visados. Skersvėjai, šienligės, bronchitai, laringitai bei faringitai, džiovos ar paprasčiausia sloga vertė vargšus žmogelius kosėti ir atsikosėti. Tačiau žmogus nepasidavė – mikliai surado gausybę pačios gamtos teikiamų priemonių. Beje, vaistažolių receptai iki šiol mieliau vartojami nei cheminiai vaistai, mat neturi šalutinio poveikio, yra paprasti ir patikrinti laiko. Pateiksime keletą paprastų receptų.

Imunomoduliatoriai: nauda ar pinigų švaistymas? (13)

2010 gruodžio mėn. 3 d. 11:47
Vakarų valstybėse medikai imunitetą stimuliuoja tik onkologiniams ligoniams, hepatitu sergantiems pacientams ir žmonėms, sergantiems kitomis rimtomis ligomis. Tai kodėl gi kai kurie medikai vis dar rekomenduoja vartoti tokius preparatus? Atsakymas paprastas: medikai – taip pat žmonės, jie taip pat pasitiki savo nuojauta, o ir placebo efektas yra realiai veiksmingas dalykas. Be to, ir patys pacientai, prisiklausę mitų ir nepagrįstų pasakojimų, nemokšiškai vartoja imunitetą stiprinančius vaistus.

Gripas ar peršalimas?

2010 gruodžio mėn. 3 d. 00:00
Vos prasidėjus šalčiams, pradedame bijoti VKTI ir gripo. Pabandysime išsiaiškinti kas šias ligas sieja, kaip jas atskirti, kaip gydyti ir kokia yra jų profilaktika. Kuo skiriasi VKTI ir gripas?

Stiprus imunitetas – ne tik apsauga nuo peršalimo (2)

2010 gruodžio mėn. 2 d. 00:00
Dažniausiai žmonės imuniteto stiprinimą supranta kaip galimybę apsisaugoti nuo peršalimo ligų. Dominuoja nuomonė, jog jei ryklės gleivinės paraudimas, perštėjimas, galvos skausmas, karščiavimas ir kiti negalavimai kankina itin retai, vadinasi, imuninė sistema stipri. Medicinos specialistai perspėja, jog nusilpusio imuniteto žala gali būti kur kas didesnė nei peršalimo ligos.

Liga, vardu skarlatina

2010 gruodžio mėn. 1 d. 00:00
Skarlatiną sukelia bakterijos - tam tikri A grupės streptokokai. Būdingiausi požymiai - gerklės skausmas ir bėrimas. Šia liga užsikrečiama nuo skarlatina sergančio žmogaus arba sveiko sukėlėjo nešiotojo. Inkubacinis periodas trunka 1-7 dienas.

Kaip apsaugoti save ir kitus nuo gripo (2)

2010 gruodžio mėn. 1 d. 00:00
Sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sudaro didžiausią dalį užkrečiamųjų ligų struktūroje, t.y. daugiau nei 90 proc. visų susirgimų. Gripas yra dažniausiai epidemijomis pasireiškianti liga. Kasmetinės gripo epidemijos Lietuvoje kyla gruodžio – vasario mėnesiais.

Kondicionieriai sukelia plaučių uždegimą ir astmą (18)

2010 lapkričio mėn. 30 d. 00:00
Kaip ir daugumos technikos išradimų, kondicionierių paskirtis – suteikti patogumo ir komforto mūsų gyvenimui. Tačiau neteisingas kondicionierių naudojimas tampa dažnų peršalimo ligų, alerginės slogos, bronchinės astmos priepuolių priežastimi.

Kai kūdikis karščiuoja (3)

2010 lapkričio mėn. 29 d. 09:25
Diagnozuoti naujagimių ir kūdikių ligas yra sunkiau nei vyresnių vaikų. Gali būti nelengva nustatyti, kada mažylis rimtai serga. Tiesą pasakius, jaunesnis nei 2 ar 3 mėnesių kūdikis gali sirgti rimta bakterine infekcija, tokia kaip meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas) ar šlapimo takų infekcija ir atrodyti visiškai sveikas.

Receptai: kaip slogą gydo skirtingos tautos? (4)

2010 lapkričio mėn. 26 d. 00:00
Skirtingos tautos turi išskirtinių priemonių slogai gydyti. Tai ir įvairios vonelės, ir inhaliacijos, ir lašiukai, pagaminti iš įvairių vaistažolių... Štai keletas receptų, atkeliavusių iš užsienio šalių.

Užsitęsęs peršalimo kosulys gali būti pirmasis sunkios ligos simptomas (6)

2010 lapkričio mėn. 25 d. 00:00
Didžiosios Britanijos vaistininkai gavo nurodymus visus pacientus, kuriuos vargina užsitęsęs kosulys, nukreipti į šeimos gydytojus, nes ilgai trunkantis peršalimo kosulys gali būti chroniškos obstrukcinės plaučių ligos, kuria serga milijonai Didžiosios Britanijos gyventojų, ar net vėžio simptomas, praneša BBC.

Slogą gydo masažas: kur spustelėti, kad pataikytum? (7)

2010 lapkričio mėn. 24 d. 00:00
Sloga dažniausiai net ir negydoma praeina per savaitę. Tačiau tai dar visai nereiškia, kad į šią, iš pirmo žvilgsnio nerimtą ligą, neverta kreipti dėmesio. Šiaip ar taip, įsisenėjusi sloga gresia sinusitu, o tai - jau menki juokai. Tad gal vis dėlto įmanoma ką nors padaryti, kad ši nemaloni liga truktų trumpiau? Kad greičiau išsigydytumėte nosies užgulimą, išmėginkite taškinį masažą!

Darbas lietuviui svarbesnis už sveikatą? (6)

2010 lapkričio mėn. 24 d. 00:00
Nors sergantys žmonės turėtų gulėti lovoje ir sveikti, apklausos rezultatai parodė, kad daugumai žmonių darbas yra svarbesnis nei sveikata.

Nepasiduokime gripui (1)

2010 lapkričio mėn. 23 d. 00:00
Stiprus žmogaus imunitetas yra geriausia apsauga nuo bet kokio gripo ar ūminių kvėpavimo takų infekcijų. Priešingai nei peršalimo virusai, gripas gali išplisti į plaučius, smegenis ar širdį ir sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų. Todėl silpnesnės imuninės sistemos žmonėms (sergantiems lėtinėmis ligomis, pvz., diabetu, mažiems vaikams ir senyviems žmonėms) gripas gali būti labai pavojingas. Jį iš kitų ūminių virusinių ligų išskiria staigi pradžia, aukšta temperatūra, raumenų skausmai.

Kokias lėtines ligas gali sukelti dažni peršalimai? (1)

2010 lapkričio mėn. 22 d. 00:00
Pasaulyje didėja sergamumas plaučių ligomis. Įvairūs veiksniai gali sukelti kvėpavimo takų ir organų ligas. Vienos ligos yra lengvai išgydomos, kitoms reikalingas nuolatinis gydymas, o kartais, deja, negalima padėti niekuo.

Kiaulytė: kas suserga ir kodėl?

2010 lapkričio mėn. 20 d. 00:00
Kiaulytė (epideminis parotitas) – tai ūminė infekcinė liga, kuriai dažniausiai būdingas paausio seilių liaukos, rečiau kitų organizmo liaukų (seilių, pieno, kasos, kiaušidės, sėklidės) uždegimas, o kartais ir galvos smegenų dangalo pažeidimas. Kiaulytę sukelia Paramixo parotidis virusai, priklausantys RNR virusų grupei.

Sinusitas: kada reikia operuoti sinusus? (17)

2010 lapkričio mėn. 19 d. 09:17
Mane vėl kamuoja sinusitas. Jis vis kartojasi. Skauda akis, galvą, vargina sunkus alsavimas, išskyros iš nosies, kankina silpnumas, nuovargis. Jau gydžiausi kaip įmanoma. Gal geriau jį operuoti? Kokiais atvejais tai daroma? Kokius reikia atlikti tyrimus?

Kaip užsikrečiama virusu? (2)

2010 lapkričio mėn. 19 d. 00:00
Virusai visą laiką tyko mūsų aplinkoje ir laukia, kol netoliese pasitaikys tinkama ląstelė. Į žmogaus organizmą jie gali patekti per nosį, burną ar įtrūkimus odoje. Patekę į organizmą jie susiranda ląsteles, kurias galėtų užkrėsti. Pavyzdžiui, peršalimo ir gripo virusai atakuos kvėpavimo ir virškinimo takų gleivinės ląsteles. AIDS sukeliantis Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) atakuoja imuninės sistemos T ląsteles.

Kodėl sergame peršalimo ligomis? (1)

2010 lapkričio mėn. 18 d. 00:00
Rudeniui artėjant žiemos link vis dažniau mus atakuoja peršalimo ligos. Kaip joms užkirsti kelią, o jei tai nepavyksta – kaip atpažinti ir įveikti ligą, pataria Kauno centro poliklinikos šeimos gydytoja Milda Andriuškevičienė.

Imunitetą stiprinantys žolynai (6)

2010 lapkričio mėn. 17 d. 00:00
Imunitetas – tai organizmo atsparumas ligoms. Jis turi apginti nuo visko, kas genetiškai svetima. Prasidėjo peršalimo ligų sezonas, o sirgti nenori niekas. Žmogaus imuninę sistemą stiprina ir augalai. Žinomiausias yra ežiuolė, bet ne vienintelis.

Nežadinkite snaudžiančio herpeso (62)

2010 lapkričio mėn. 16 d. 00:00
Įrodyta, kad po pirminio užsikrėtimo herpes virusu (herpes simplex), šis taip ir lieka organizme visą gyvenimą. Tačiau neverta dėl to panikuoti: iš 80 proc. visos populiacijos, turinčios tokią „likimo dovaną“, tik trečdalis susiduria su šios infekcijos paūmėjimais, nes ji tyliai sau snaudžia. Visgi...

B.Zdanevičienė: sergantis žmogus neturėtų eiti į darbą (138)

2010 lapkričio mėn. 15 d. 13:06
Sezoninio gripo suaktyvėjimas Lietuvoje būna rudenį. Tai priklauso nuo klimatinių sąlygų šalyje, žmonių imuninio lygio sumažėjimo ir didesnio kontakto kolektyvuose. Anot Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovės, gydytojos Birutės Zdanevičienės, susirgus reikėtų likti namuose, užuot ėjus į darbą ir sukėlus pavojų kolegoms.

Antibiotikai prašo mūsų pagalbos (4)

2010 lapkričio mėn. 15 d. 00:00
Nuo tada, kai 1928 m. buvo išrastas penicilinas, antibiotikai daugelį metų yra patikimi gydytojo pagalbininkai - padeda gydyti sunkiausias ligas. Bet dabar dažnai girdime, kad šie vaistai kartais tampa bejėgiais. Taip yra todėl, kad bakterijos, sukeliančios ligas, jau įgijo imunitetą prieš antibiotikus. Dėl taip vadinamos antibiotikų krizės esame kalti patys. Kodėl?

Virusas iš arčiau (2)

2010 lapkričio mėn. 15 d. 00:00
Dauguma mūsų kartkartėmis susergame slogomis ar gripu, o šaltuoju metų sezonu šioms ligoms esame itin jautrūs. Simptomai – karščiavimas, nosies užgulimas, kosulys, gerklės skausmas – pasklinda visuose biuruose, mokyklose ir namuose, kad ir kurioje pasaulio vietoje begyventume. Peršalimai ir gripas yra sukeliami virusų. Virusai sukelia daugelį kitų rimtų, neretai mirtinų ligų – AIDS, Ebola karštinę, užkrečiamuosius hepatitus ir pūslelinę. Kaip virusai sugeba pridaryti tiek nemalonumų? Dėl ko jie kimba prie žmonių ir kaip jie plinta?

Ar reikia „mušti“ temperatūrą?

2010 lapkričio mėn. 13 d. 00:00
Pastaruoju metu medikai vis dažniau pataria vengti temperatūrą mažinančių vaistų. Manoma, kad kritinė temperatūra, kai būtina ją mažinti, suaugusiems žmonėms prasideda nuo 38,5 laipsnio, kūdikiams ir mažiems vaikams – nuo 38 laipsnių.

Viskas, ką turi žinoti apie vitaminą C (4)

2010 lapkričio mėn. 12 d. 00:00
Vitaminas C, dar žinomas kaip askorbo rūgštis, vandenyje tirpus ir randamas daugelyje maisto produktų. Organizme jis veikia kaip antioksidantas, apsaugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų žalos. Laisvieji radikalai susidaro tuomet, kai mūsų kūnai konvertuoja valgomą maistą į energiją.

Gydome ne slogą, o jos požymius

2010 lapkričio mėn. 12 d. 00:00
Sakoma, gydoma sloga praeina per savaitę, o negydoma – per septynias dienas. Tai ar reikia gydyti slogą, ar laukti, kol ji praeis? – klausia mokytoja Alytė iš Zarasų. Pataria Santariškių klinikos Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus gydytojas otorinolaringologas Darius Rauba.

Ar anginą būtina operuoti? (28)

2010 lapkričio mėn. 11 d. 15:11
Tonzilitas - tai ne tik lokalus tonzilių pakenkimas, bet viso organizmo liga. Ją būtina gydyti. Jei buvo taikomas neefektyvus gydymas, galima tikėtis komplikacijų. Liga gali sukelti miokarditą, ūmų inkstų ar plaučių uždegimą, ginekologines ligas.

Kaip veikia antibiotikai? (4)

2010 lapkričio mėn. 11 d. 00:00
Antibiotikai sukurti, kad naikintų bakterijas. Bakterijos yra vienaląsčiai organizmai. Jei bakterijos prasiskverbia pro mūsų imuninę sistemą ir ima daugintis kūno viduje, jos sukelia ligas. Siekdami pašalinti ligą, naikiname bakterijas.

Kuo ir kaip teisingai skalauti gerklę? (5)

2010 lapkričio mėn. 10 d. 00:00
Gerklės skalavimas įvairiais tirpalais visuomet buvo efektyvi priemonė gydant anginą ir peršalimus. Jei reguliariai atliekant šią procedūrą liga nepasitraukia, reiškia, kažką darote ne taip. Štai patarimai, kuo ir kaip teisingai skalauti gerklę.

Tiesa apie skiepus – iš mokslininkų ir medikų (35)

2010 lapkričio mėn. 9 d. 00:00
Lygia greta su bauginimu gripu mus pamažu atakuoja ir bauginimas skiepais, tad žmonėms visiškai neaišku, ko labiau bijoti. Apie tai kalbamės su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja, gydytoja Daiva Razmuviene.

Kovokime su virusais kartu! (5)

2010 lapkričio mėn. 8 d. 16:56
Visą spalio mėnesį DELFI projektas „Pažink save“ skaitytojus vedė širdies pažinimo takeliais, mokė ja rūpintis ir aplankė pačias slapčiausias jos kerteles. Skaitytojai mielai dalyvavo konkurse „Širdis – ne tik raumuo“ ir dalijosi istorijomis, kaip širdis jiems padėjo išspręsti svarbias gyvenimo užduotis.

Nenori peršalti? Valgyk kepenėlių (1)

2010 lapkričio mėn. 8 d. 14:46
Liaudies medicinoje kepenėlių rekomenduojama valgyti gripo ir peršalimo ligų profilaktikai. Patiekalai iš kepenėlių gaminami labai greitai. Tai itin vertinama dabar, kai žmonėms taip trūksta laiko. Kepenėles galima kepti, troškinti, virti. Ypač skanūs kepenėlių ir grybų patiekalai. Be to, jos “draugauja” beveik su visomis daržovėmis, ryžiais, riešutais, slyvomis, citrinomis.

Suskaudo gerklę: angina ar faringitas?

2010 lapkričio mėn. 8 d. 14:45
Skauda gerklę, sunku ryti... Mes prieiname prie veidrodžio, išsižiojame ir bandome tenai įžiūrėti kažką, žinomą tik mums. „Raudona!”, – sunkiai atsidūstame.Man angina – štai tokią diagnozę patys sau pasitvirtina apie 90% žmonių ir pradeda gydytis savarankiškai.

Belgų mokslininkai su peršalimo bakterijomis žada kovoti sidabru (1)

2010 lapkričio mėn. 8 d. 14:44
Virusas
Mokslininkai išrado sidabro kulką prieš peršalimą ir kitas ligas, rašo dailymail.co.uk. Tyrimai rodo, kad staigiai paveikus bakterijas sidabru, jos tampa pajėgios kovoti su virusais.

Išrado naują būdą kovoti su virusais

2010 lapkričio mėn. 8 d. 14:44
Mokslininkai teigia padarę išradimą, leisiantį sukurti vaistus prieš tokias virusines ligas kaip peršalimas. Iki šiol ekspertai manė, kad antikūnai negali visiškai susidoroti su virusinėmis infekcijomis. Jie galėdavo tik užblokuoti jų patekimą į ląstelę arba kovoti su virusais už ląstelės ribų, praneša bbc.co.uk.

Kaip išvengti peršalimo ligų?

2010 lapkričio mėn. 8 d. 14:44
Peršalimas
Permainingi orai, vėjas ir drėgmė lemia didėjantį peršalimo ligomis sergančių asmenų skaičių. Vieni kosėja, čiaudo, kitiems pakyla temperatūra, skauda galvą – tai peršalimo ligoms būdingi simptomai. Šių ligų galima išvengti ir išlikti sveikiems bei žvaliems. Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad geriausias būdas apsisaugoti nuo gripo ir jo komplikacijų yra skiepai.

Atšalus orams žmonės skundžiasi kratomi elektros

2010 lapkričio mėn. 8 d. 14:43
Atšalus orams dažnas skundžiasi ne tik įsielektrinusiais plaukais, bet ir gerokai pojūčius pakutenančiomis žiežirbomis, kurios kyla mums prisilietus prie įvairių daiktų ar rūbų. Vilniaus savivaldybės rūbininkė netgi paprašė paltą pirmiausiai dėti ant stalo, nes jau pavargo nuo visą dieną ją „trankančios“ elektros.

Bronchitas - apgaulingas

2010 lapkričio mėn. 8 d. 14:43
Mėšlungiškas įkvėpimas, gerklėje – nemalonus perštėjimas. Tie, kas bent kartą savo kailiu patyrė šias bronchito grožybes, prisimena jas su pasibaisėjimu. Bronchitas – apibendrinta diagnozė. Taip medikai gali vadinti bet kokį bronchų uždegimą: nuo bronchiolito, pažeidžiančio bronchioles (mažus bronchų atsišakojimus) iki tracheito (kuomet nukenčia visas kvėpavimo „kamienas“) bei tracheobronchito (kai uždegimas pažeidžia ir „kamieną“, ir bronchus). Kaip jį įveikti?

Peršalimo gydymo receptai

2010 lapkričio mėn. 8 d. 14:43
Su peršalimu, kuris kiekvieną žmogų užklumpa vidutiniškai 3-4 kartus per metus, dauguma mūsų linkę kovoti savarankiškai. Tačiau kiek efektyvūs liaudiški gydymosi būdai? Pateikiame kelis receptus ir specialisto komentarus.

Natūralūs antibiotikai

2010 lapkričio mėn. 8 d. 14:42
Ir augalai gamina tam tikras medžiagas, norėdami apsiginti nuo bakterijų, virusų, grybelių. Dėl šios priežasties jie vadinami natūraliaisiais antibiotikais. Tik atminkite – augalų poveikis nėra toks pats, kaip sintetinių vaistų. Šiandien natūralieji antibiotikai yra daugelio vertingų vaistų sudedamoji dalis.