Kritikos strėlių kliūna ir aplinkiniams.
Tačiau šioje situacijoje tikrai nereikėtų nieko kaltinti - į teisiamųjų suolą savo noru sėda klimakterinis laikotarpis.
Taip pat skaitykite:
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Virginija Bečelytė:
Menopauzė – tikrai nėra senatvės pradžia, kaip atrodytų daugeliui mūsų. Šis laikotarpis – tai tiesiog perėjimas iš sveiko vaisingo moters gyvenimo etapo į sveiką nevaisingą. Ką derėtų žinoti, norint kad šis perėjimas būtų sklandus, lengvas.
Klimakterinį laikotarpį, kuris trunka nuo reprodukcinio periodo pabaigos iki senatvės pradžios (65-70 gyvenimo metų), galima sąlygiškai suskirstyti į tris etapus: premenopauzę, menopauzę ir pomenopauze.
Pirmasis tęsiasi maždaug 2-7 metus, tuo metu kiaušidės liaujasi gaminusios moteriškuosius hormonus – estrogenus, pradeda trikti mėnesinių ciklas.
Menopauzė yra siejama su paskutinių menstruacijų data, po jų iš karto prasideda pomenopauzė. Vienoms moterims šis gyvenimo tarpsnis praeina be ryškesnių požymių, kitoms jis gali kaip reikiant apkartinti gyvenimą, netgi tapti nebepakeliamu.
Labiausiai vargina...
Mokslinių tyrimų duomenimis, maždaug du trečdaliai visų moterų klimakterinio periodo metu vargina karščio pylimo priepuoliai. Jie pasireiškia netikėtai nuraudusiais skruostais, kaklu, rankomis, keliais laipsniais pakilusia temperatūra. Gali padažnėti ir širdies plakimas, prasidėti prakaitavimas, patankėti kvėpavimas. Toks priepuolis trunka įvairiai - nuo kelių sekundžių iki pusvalandžio. Vėliau moterį gali pradėti krėsti šaltis, ji jaučia nuovargį. Ar žinote, jog karščio pylimo priepuoliai gali kartotis net iki 50 kartų per parą, tiek dieną, tiek naktį?
Organizme mažėjant moteriškųjų hormonų, suplonėja ir išsausėja makšties gleivinė (dėl to lytinių santykių metu gali būti jaučiamas sausumas, perštėjimas, skausmas), slopsta lytinis potraukis, padažnėja noras šlapintis, moteris gali skausmingai šlapintis ar netgi pradėti nelaikyti šlapimo. Kiti požymiai: dirglumas, staigi nuotaikų kaita, nemiga, nerimas, depresija, svorio pokyčiai
Anot gydytojų, iki menopauzės moteris širdies ir kraujagyslių ligomis serga net šešis kartus rečiau nei vyrai, mat estrogenai padeda išlaikyti cholesterolio pusiausvyrą. Mažėjant šių hormonų, padidėja cholesterolio koncentracija, pradeda vystytis aterosklerozė (susiaurėja arterijos), „šokinėja“ kraujospūdis. Taip pat gresia ir kaulų retėjimo liga – osteoporozė.
Geriau pasijusti padės...
Kad menopauzė būtų lengvesnė, atkreipkite ypatingą dėmesį į gyvenimo būdą šiuo laikotarpiu ir jam pasibaigus. Būtina kuo daugiau judėti, užsiimti aktyvia veikla, stengtis gerai išsimiegoti. Taip pat rekomenduojama valgyti kuo daugiau vaisių ir daržovių, nes jose esančios medžiagos mažina tikimybę susirgti onkologinėmis ligomis, ne taip sparčiai progresuoja aterosklerozė.
Be galo svarbu stebėti cholesterolio koncentraciją kraujyje, kuo dažniau valgyti pieno produktų, nes kalcis - puiki osteopotrozės profilaktikos priemonė. Derėtų nepamiršti papildyti mitybą vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis, nes daugelio jų metams bėgant reikia vis daugiau.
Jei esant blogai savijautai menopauzės laikotarpiu nesinori vartoti hormoninių preparatų, galima rinktis augalinius, sukurtus specialiai to amžiaus moterims. Jie padės išvengti varginančių klimakterinio periodo simptomų ar juos palengvins.
