Gyvenime yra tam tikrų dalykų, kuriuos priimame kaip savaime suprantamus. Jei norite sugauti mešką, neužteks „paspęsti romaną“ „22-oji išlyga“ - na, nebent prieš tai jį gerai ištrintumėte nekeptu mėsainiu. Jei norite sugauti žuvį, nepakaks pateliūškuoti vandenį ranka, šaukiant: „Kibk ant kabliuko, nagi!“ Tačiau jei esate moteris, kuri trokšta susirasti vyrą, visuomenė bandys jums įteigti, kad svarbiausias dalykas yra vidinis grožis! Nejaugi?
Sveiki atvykę į tariamą utopinį pasaulį, kur nuo žurnalų viršelių į mus žvelgia moterys su puikiais charakteriais, o ne stangriomis krūtimis ir nėriniuotomis liemenėlėmis. Visiškai nesąžininga, kad kai kurie žmonės į ši pasaulį ateina su akivaizdžiais privalumais - tebūnie tai kino žvaigždės smakras ar paveldėti senelio milijonai. Galbūt negražiems žmonėms reikia imtis ryžtingų veiksmų ir, pavyzdžiui, uždrausti George Clooney rodytis viešumoje su dailiomis merginomis? Bet gana svaičioti, verčiau susitaikykime su žiauria realybe: joks vyras nešaudys akimis negražios moters, nors ji panaši į tokią, kuri perka sumuštinius benamiams ir pasisiūlo aklajam paskaityti knygą.
Netrūksta įrodymų, kad vyrai ir moterys skiriasi ne tik biologiškai, bet ir psichologiškai - būtent šie skirtumai ir traukia heteroseksualius žmones. Evoliucija lėmė, kad vyrai siekia jaunų moterų su skaisčia oda, simetrišku veidu ir kūnu, moteriškais veido bruožais ir smėlio laikrodžio figūra, nes tai ženklai, kad moteris yra sveika ir vaisinga kandidatė pratęsti vyro genus.
Taip elgiasi įvairių kultūrų ir kartų atstovai, vadinasi, iš tiesų egzistuoja universalūs grožio standartai. Ir nors daugelis vakariečių moterų stengiasi būti lieknos, niekas nepaneigs, kad visose kultūrose moterys valgo (arba stengiasi valgyti mažiau) tam, kad patiktų vyrams. Tam tikroje kultūroje idealizuojamas kūno svoris yra susijęs su maisto pertekliumi ar trūkumu. Tokiose kultūrose kaip mūsiškė, kur ant kiekvieno kampo pridygę parduotuvių su nuo maisto lūžtančiomis lentynomis, madingas lieknumas. Ten, kur maistas yra prabanga, garbinamas apkūnumas, o vyrams arčiausiai širdies yra apetitu nesiskundžiančios putlios damos.
Heteroseksualioms moterims vyro išvaizda nėra pirmoje vietoje. Daugeliui patinka vyrai, kurie yra truputį aukštesni už jas ir pasižymi simetriškais bruožais (ženklas, kad potencialus partneris yra sveikas ir neturi parazitų). Tačiau visose kultūrose moterys ieško partnerių su aukšta socialine padėtimi ir pinigais - o tai reiškia, kad nuosavas lėktuvas labai žemam vyrukui prideda keletą centimetrų ūgio. Mažai uždirbantiems ar dirbti tingintiems vyrams susirasti partnerę yra taip pat sunku kaip ir negražioms moterims.
Kai kurie vyrai mano, kad taip nesąžininga. Bet palaukite: feministės ragina moteris nustoti puoselėti išvaizdą ir „išmokti mylėti savo atvaizdą veidrodyje“, bet niekas nepuola patarinėti vyrams „išmokti mylėti tą ant sofos drybsantį bedarbį!“
Tačiau prieš puldamos mane vadinti savo lyties išdavike, leiskite pasakyti, kad esu už tai, kad moterys turėtų balso teisę ir kad moteris su ūsais uždirbtų tiek pat, kiek ūsuotas vyras. Deja, tokiai moteriai nė kiek nepalengvės, išgirdus: „Baik depiliuoti lūpą ir nesivargink atsikratyti alaus pilvuko!” (Nes kelias į lyčių lygybę yra… atrodyti kaip gauruotam dėdulei?)
Pažiūrėkite, ką sako „Grožio mito“ autorė Naomi Wolf. Ji tvirtina, kad grožio standartai - tai sąmokslas, kurio tikslas - politiškai, ekonomiškai ir seksualiai pavergti moteris. Kitaip tariant, kol moterys raitys blakstienas, jos neturės laiko politikai, o dietų iškamuotos gražuolės nesugebės parodyti, kas joms patinka lovoje.
N. Wolf ir kitos pasipiktinusios feministės baisisi siaubais, kuriuos patiria moterys, kai joms daromas spaudimas paklusti „vakarietiškiems grožio standartams“, tarsi antakių pešiojimas ir plaukų dažymas būtų didesnės kančios už pasivaikščiojimą po parką deformuotomis pėdomis ar klitorio pašalinimą.
Lyg to dar būtų maža, N. Wolf savimi besirūpinančias moteris vaizduoja kaip bukas, pasyvias Madisono alėjos ir žurnalų redaktorių aukas. Pasirodo, užtenka moterims atsiversti „Vogue“ žurnalą, ir jos, tarsi užkerėtos, traukia į parduotuves pirkti kremų nuo raukšlių, tada puola laikytis dietų ir valgo tik morkas, patręštas drugelių mėšlu.
Pasak N. Wolf ir kitų feminisčių, moterys turėtų su panieka žiūrėti į grožio standartus. Žinoma, išvaizda nėra vienintelis svarbus dalykas (kaip man porina mano straipsnių skaitytojos, kai rašau, kad vyrų aistra turi svorio ribas), tačiau ji yra labai svarbi. Gražesnės moterys turi daugiau gerbėjų, daugiau galimybių kopti karjeros laiptais, joms geriau sekasi ir kitose srityse. Mes visi tai žinome, šį faktą patvirtino daugybė tyrimų, bet štai kalbos apie tai yra erezija.
Mes žavimės žmonėmis, kurie lavina savo intelektą; niekas jiems nesako – „Ei, kam varginiesi skaityti knygas, vis tiek negimei genijumi“. Kodėl taip pat neturėtume vertinti ir fizinės išvaizdos? Tyrimai rodo, kad vyrams labiau patinka moterys putliomis lūpomis, mažais smakriukais ir didelėmis akimis, nes tai byloja apie didesnius estrogeno kiekius. Kai kurioms moterims pasisekė - jų akys didelės nuo gimimo; kitų tik atrodo tokios, nes jos įvaldžiusios šešėlių tepimo techniką. Jei tai suteikia moteriai daugiau galimybių, koks skirtumas, kuris atsakymas teisingas?
Deja, daugelio vakariečių moterų požiūris į grožį ir jo galią yra toks iškreiptas ir nutolęs nuo realybės, kad jos elgiasi taip, lyg apie juos girdėtų pirmą kartą. Viename spektro gale - moterų tipas „mylėk mane tokią, kokia esu“, pavyzdžiui, viena mano klientė, kuri klausė, kodėl jai taip nesiseka su vyrais; ji vilkėjo nepatrauklius drabužius, kurie bylojo ne „ieškau vaikino“, bet „esu mergina, kuri mielai išvalys jūsų kanalizaciją!“
Kitame spektro gale - dar vienas kraštutinumas: moterys, kurios atrodo kaip visada pasiruošusios pripučiamos lėlės. Pastaba visoms išsičiustijusioms menopauzinio amžiaus lėlėms: storas makiažo sluoksnis nepadės atrodyti jaunesnėms - greičiau jau būsite panaši į senstantį transvestitą.
50-metė moteris, kuri ryžtasi plastinėms operacijoms, nes nori atrodyti kaip 25-erių, po jų paprastai atrodo kaip 45-erių ir netgi bauginančiai. Ji tampa gailesčio, o ne pasigėrėjimo objektu. Jei matosi, kad moteris pasidariusi plastinių operacijų, galime daryti dvi išvadas: arba chirurgas blogai atliko savo darbą, arba ji pati gerokai persistengė, siekdama silikonu, užpildais ar užpakaliuko inplantais užpildyti tuštumas savo gyvenime.
Žinoma, dalis moterų tiesiog nori pakoreguoti trūkumą, kuris joms neduoda ramybės, tačiau kitoms plastinės operacijos yra kaip bulvių traškučiai – „kartą paragavęs negali sustoti.“ Tokia moteris per pietų pertrauką nubėga pasistorinti lūpų - susileisti restilano - bet iš kabineto išeina pasikoregavusi abi lūpų poras. Taip, kalbu apie lytinių lūpų plastiką. (Ar jūsų vaginos lūpytės pakankamai dailios?)
Pastebėjusios raukšles, jos desperatiškai užsimano atrodyti taip, lyg būtų ką tik gimusios. Negana to, ima ir panašiai elgtis. Moterys nori tikėti, kad egzistuoja toks dalykas kaip „viltis vaistų buteliuke“, ir tai tiesa: jų pardavėjai gali sau leisti įsigyti naują jachtą ir pilį pietų Prancūzijoje. Taip, kai kuriuose plastikiniuose indeliuose išties galima rasti dozę vilties - jei tai kremas, apsaugantis odą nuo senėjimą spartinančių UVA ir UVB spindulių. Tačiau grupė blogą rašančių mokslininkų, pasivadinusių „Grožio smegenimis“, teigia: „Deja, kremai, kurie neva padeda kovoti su senėjimu, yra ne ką efektyvesni už paprastus drėkinamuosius kremus.“
Prancūzės irgi tiki, kad egzistuoja jaunystės fontanas, kuris, jų manymu, trykšta už kosmetikos parduotuvės prekystalio. Bet kadangi Prancūzijoje feminizmas nėra toks įsišaknijęs kaip Amerikoje, paprastai prancūzaičių požiūris į grožį yra sveikesnis ir realistiškesnis; jos sutinka, kad tai tramplinas į meilę, seksą, santykius ir didesnes galimybes. Joms patinka puoselėti savo išvaizdą ir pabrėžti tai, kuo skiriasi nuo vyrų. Jos nenustoja rūpintis savimi ir tapusios vyresnės, o būdamos 50-ies nesistengia atrodyti kaip seksualios mokinukės. Jos tiesiog didžiuojasi savo išvaizda ir nori sudaryti jausmingų ir brandžių moterų įvaizdį.
Kad suprastume, kaip būti nuostabiomis, turime labai aiškiai suvokti, ką šis žodis reiškia. O jis reiškia būti seksualiai patraukliomis vyrams. Tad nesinervinkime, kad jiems patinka seksualios moterys; tiesiog susitaikykime su faktu, kad vyrai yra šiek tiek kitokie - labiau myli akimis. Atkreipkime dėmesį į tai, ką rodo daugybė evoliucijos psichologų tyrimų.
Ko nori daugelis vyrų? Štai Teksaso universiteto tyrėjai nustatė, kad visų kultūrų vyrams labiausiai patinka moterys su smėlio laikrodžio figūromis. Jiems patinka matyti pabrėžtą liemenį, net jei moteris nėra liekna. Tad meskite lauk visus maišus, o jei neturite liemens, pasirinkite įliemeniuotus drabužius arba susijuoskite dirželiu.
Daug moterų naudoja „suviliok ir apgauk“ metodą. Susitikinėdamos su mylimuoju jos kasdien tris valandas praleidžia sporto salėje, bet vos ištekėjusios daugiau ten nebekelia kojos. Moteris turi susikurti nesunkiai įgyvendinamą rutiną, kuri padėtų jai nuolat palaikyti gražią išvaizdą ir atsikratyti požiūrio, kad susiradus vyrą nebereikia stengtis. Taip, gali tekti kasdien grožiui skirti penkias ar dešimt minučių, net jei visą dieną iš namų nekišite nosies. Žinoma, daug patogiau slampinėti su nuskalbtu chalatu, tačiau ar vis dar jausitės „patogiai“, jei vyras jus paliks dėl moters, kuri stengiasi jam atrodyti patraukli?
Mes, kaip ir prancūzės, turime suprasti, kad sveikas požiūris į grožį nėra nei apsimetinėjimas, kad tai nebūtina ir nesvarbu, nei pats svarbiausias dalykas pasaulyje. Arba rūpinkitės savo išvaizda, arba vaikščiokite, kaip jums patogu, bet susitaikykite su prarastomis progomis. Grožis, kaip ir žinios, yra galingas. Tad skaitykite knygas, tobulinkite sielą ir charakterį, naudokitės teisėmis, kurias mums iškovojo moterų judėjimo didvyrės, stenkitės paversti pasaulį malonesne gyventi vieta. Tik nepamirškite prieš tai pasidažyti lūpų.
