Tyrime dalyvavo 22 tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio. Nustatyta, kad britų moterys, kurios gyveno su partneriais prieš ištekėdamos, buvo šiek tiek nelaimingesnės nei ištekėjusios moterys, ir kad veikiausiai priežastis buvo tai, kad jos „pažeidė“ normalaus elgesio taisyklės ir joms teko atlaikyti nepritariančius žvilgsnius.

Mokslininkai taip pat teigė, kad viena iš galimų tokio jų nelaimingumo priežasčių buvo ta, kad moterų buvo „gailimasi“ dėl nesugebėjimo įtikinti vyrą nusivesti jas prie altoriaus, ir tai, kad jos nepasižymėjo dideliu pasitikėjimu savimi.

Šalyse, kuriose dominuoja tradicinis požiūris į santuoką, tokiose kaip Lietuva, Amerika, Bulgarija ir pan., koreliacija tarp gyvenimo susimetus ir nelaimingumo buvo didžiausia. Šalyse, kur požiūris ne toks griežtas, kaip kad Nyderlandai ar Skandinavijos šalys, moterys buvo vienodai laimingos tiek gyvendamos su partneriu, tiek su juo susituokusios.

Tyrimą atliko trys Vokietijos Kelno universiteto mokslininkai. Olga Stavrova, profesorius Detlef Fetchenhauer ir dr. Thomas Schlosser tyrė 22 tūkstančių žmonių duomenis. Tie duomenys apibrėžė jų laimingumą, taip pat tai, kokia tradicinė buvo visuomenė, kurioje jie gyveno, ir kitą informaciją.

Mokslininkai nustatė, kad skalėje nuo 0 (visiškai laiminga) iki 7 (visiškai nelaiminga) ištekėjusios moters padėtis, palyginti su sugyventinės statusu, suteikė moterims iki 1 punkto daugiau laimės arba 0,5 punkto mažiau, priklausomai nuo to, kurios iš 28 šalių duomenys buvo analizuojami. Britanijoje moterys buvo apie 0,1 punkto laimingesnės, jei buvo ištekėjusios.

Rezultatai buvo pristatyti Britų sociologijos asociacijos kasmetinėje konferencijoje Londone.

„Šalyse, kur lyčių vaidmenys suvokiami tradiciškiau ir moteris visų pirma turi būti žmona, tos moterys, kurios gyvena su savo partneriais prieš susituokdamos ar vietoje santuokos, pažeidžia visuomenės normas ir gali susilaukti visuomenės nepasitenkinimo. Taigi atitinkamai jų laimingumo rodikliai gali būti žemesni.

Kaip ir kiti normų pažeidimai – žmonės, užlendantys be eilės ar neužleidžiantys vietos senutei viešajame transporte – šie gali būti visuomenėje baudžiami, tarkime, visuomenės nepritarimu arba atstūmimu. Pavyzdžiui, visuomenės nepritarimo ženklai gali pasireikšti nepritariamais viešbučio tarnautojų arba buto nuomotojų žvilgsniais, kai jie sužino, jog žmonės gyvena nesusituokę“, - teigė mokslininkai.

Tyrime nustatyta, kad vyrų neveikė tai, koks tradicinis buvo šalies požiūris į vyrų ir moterų vaidmenis. Mokslininkai sako, kad tradicinio vyro kaip pagrindinio šeimos maitintojo statuso neveikia jų šeimyninė padėtis arba tai, ar jie gyvena labiau tradicinėse visuomenėse, ar ne.

Mokslininkai taip pat daro prielaidą, kad netekėjusių moterų „gailimasi ir į jas žiūrima iš aukšto“.

Jie teigia: „Mes galime daryti prielaidą, kad tokiose visuomenėse žmonės linkę manyti, kad moteris gyvena su savo partneriu ne santuokoje ne todėl, kad ji nenori už jo ištekėti, bet todėl, kad jis nenori jos vesti.

Visuomenės abejonės jos partnerio noru įsipareigoti lemia tai, kad tokios moters gailimasi ir į ją žvelgiama iš aukšto, o tai gali būti žalinga jos pasitikėjimui savimi ir psichologinei savijautai, nepriklausomai nuo jos pačios nuomonės apie jos partnerio norą įsipareigoti.“

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (52)