Dirgliosios žarnos sindromas

 (11)
Dirgliosios žarnos sindromą (DŽS) bent kartą gyvenime patiria apie 25 proc. žmonių. Tačiau toli gražu ne visi kreipiasi į gydytoją. Viena vertus, dėl to, kad simptomai būna lengvi, antra vertus, dalis žmonių tiesiog susitaiko su kai kuriais negalavimais, nemaloniais pojūčiais, pvz., pilvo pūtimu, skausmais, viduriavimu, nes ilgainiui jie išnyksta.
© Corbis

Ar dirgliosios žarnos sindromas – liga, kurią būtina gydyti? Kaip išvengti šio negalavimo? Konsultuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojas prof. Gediminas Kiudelis.

Dažnas negalavimas

Dirgliosios žarnos sindromas – tai funkcinis virškinamojo trakto veiklos sutrikimas, pasireiškiantis pilvo skausmu ar diskomfortu ir pakitusiu tuštinimosi dažniu bei pobūdžiu. Kol kas nenustatyta aiškių struktūrinių organinių sindromo atsiradimo priežasčių. Pagrindinis simptomas – pilvo skausmas.

Išskiriami 4 DŽS variantai:1) pasireiškiantis kartu su vidurių užkietėjimu, 2) pasireiškiantis su viduriavimu, 3) mišrus, kai viduriavimas pasireiškia pakaitomis su vidurių užkietėjimu ir 4) pasireiškiantis beveik vien pilvo skausmu, kai tuštinimosi sutrikimai nedideli.

DŽS diagnozuojamas, kai nerandama aiškios ligos, pvz., storosios žarnos vėžio, kolito, skydliaukės patologijos ar kt., tačiau pacientą vargina minėti simptomai.

Sindromo eiga banguojanti, paūmėjimo epizodus keičia būklės pagerėjimas. Dėl to nustatyti sergamumą kiekvienu tipu yra sudėtinga.

DŽS dažniau serga moterys, santykis su vyrais – 2:1. Sergamumas mažėja vyresniems nei 60 metų žmonėms.

Kodėl vystosi DŽS?

DŽS patofiziologija – padidėjęs visceralinis jautrumas, t.y. žarnyno arba viso virškinamojo trakto dirglumo slenksčio sumažėjimas, kai žarnynas reaguoja į dirgiklius, į kuriuos paprastai reaguoti neturėtų. O dirgikliai gali būti įvairūs: stresas, maistas, nuovargis, įvairios gretutinės ligos.

Dirgliosios žarnos sindromas gali pasireikšti segant bet kokia liga. Jis – savarankiškas sindromas, tai nėra kokios nors ligos komplikacija.

Kada reikia pradėti gydyti?

Dirgliosios žarnos sindromą reikia pradėti gydyti tada, kai simptomai trukdo gyventi, blogina žmogaus gyvenimo kokybę. Tai nėra pavojingas sveikatai sutrikimas, šis sindromas nesukelia mirties ar rimtų komplikacijų, nesutrumpina gyvenimo. Tačiau simptomai gali būti ir labai stiprūs, todėl pacientams dažnai sunku suprasti, kad tai nėra pavojinga.

Kaip minėta, didžiausia problema – bloga žmogaus savijauta, dėl kurios mažėja darbingumas, blogėja kitos socialinės funkcijos, kenčia šeima ir kt.

DŽS vertinamas kaip biopsichosocialinis sutrikimas. Svarbu žinoti, kad dažniausiai dėl jo į gydytojus kreipiasi tie pacientai, kuriuos, be šio sutrikimo, dar vargina ir psichologinės problemos (nerimas, kancerofobija (vėžio baimė), depresija ir kt.). Tokių pacientų būklė pablogėja, atsiradus net ir nedideliems funkciniams žarnyno simptomams. Tokiais atvejais gali susidaryti klaidinga nuomonė, kad DŽS yra psichopatologija, psichikos sutrikimų simptomas. Iš tikrųjų taip nėra. Reikia nepamiršti, kad ir daugeliui sveikų žmonių, esant stresinei situacijai, padidėjus psichinei įtampai, atsiranda panašių simptomų.

Antra vertus, kartais ir DŽS simptomai gali sukelti antrinį nerimą. Tai gali atsitikti dėl to, kad sindromo simptomų varginamam pacientui gydytojas nenustato ligos, nepaaiškina blogos savijautos priežasčių. Ligos neįvardijimas, nežinojimas sukelia baimę, žmogus nežino, kokia liga serga, nežino, ar pasveiks.

Tad dirgliosios žarnos sindromą reikia pradėti gydyti nuo ligos išaiškinimo, nuo paciento mokymo, kaip nusiraminti, išvengti psichinės įtampos. Jokių būdu negalima pacientui sakyti, kad jis visiškai sveikas. Iš tikro DŽS nėra sunki liga, tačiau pacientui svarbu žinoti, kad jis turi problemą, kad ši problema gerai žinoma gydytojui, kad žmonių, kenčiančių dėl tokio pat sutrikimo, yra daug. Gydytojas būtinai turi paaiškinti skausmų atsiradimo priežastis, taip pat labai svarbu paaiškinti, kad sindromas nesukelia rimtų komplikacijų, kad dėl to žmogus negyvens trumpiau, nenumirs. Jau vien toks išaiškinimas kartais labai padeda pacientams.

Gydymo esmė – simptomų slopinimas

Skirdami vaistų nuo DŽS, turime nepamiršti kelių svarbių dalykų. Pirma, vaistų reikia skirti nedaug, nes kuo daugiau pacientas turės vartoti vaistų, tuo didesnė nepageidaujamų poveikių rizika. Antra, vaistai turi būti žinomi, patvirtinti klinikinių tyrimų ir praktikos. Vaistai turi būti ne tik veiksmingi, bet ir saugūs. Dar vienas momentas: gydymas negali būti sudėtingesnis už pačią ligą, nes tai dar labiau pablogintų paciento gyvenimo kokybę. Ypač tai svarbu skiriant dietą: kartkartėmis griežtas dietos laikymasis pacientui gali sudaryti daugiau problemų negu pati liga.

Kadangi aiškių sindromo atsiradimo priežasčių nėra žinoma, pagrindinį gydymą sudaro simptomų slopinimas.

Pilvo skausmus DŽS atvejais nulemia žarnų spazmai, sutrikusi jo motorinė veikla, todėl skausmui slopinti skiriama antispazminių vaistų. Tuštinimosi sutrikimams koreguoti dažnai tenka skirti loperamido (jei viduriuojama) ar arba išmatas skystinančių bei jų apimtį didinančių vaistų.

Mitybos įtaka

Vyrauja nuomonė, kad visi virškinamojo trakto sutrikimai atsiranda dėl netaisyklingos mitybos. Todėl daugelis pacientų, kuriems atsiranda DŽS simptomų, daug dėmesio skiria maistui, klausinėja gydytojų apie dietą, apie produktus, kuriuos jie turėtų pašalinti iš savo raciono. Iš tikro visiems, varginamiems sindromo, vienos universalios dietos parinkti negalima. Svarbu išmokyti pacientus sveikos mitybos principų.

Visiems žinoma, kad nesveika valgyti rafinuotą, daug angliavandenių turintį maistą, saldumynų. Sveika – daug skaidulų, ląstelienos turintys maisto produktai, taip pat žuvis, liesa mėsa ir kt. Pacientams rekomenduojama rašyti mitybos dienoraštį, nes tai padeda nustatyti simptomus sunkinančius maisto produktus.

Įrodymų, kad sveika mityba galėtų veiksmingai mažinti tikimybę pasireikšti DŽS, nėra. Sveika mityba – neabejotina vidurių užkietėjimo profilaktikos priemonė. Be abejonės, jeigu žmogus gers pakankamai skysčių, valgys daug ląstelienos turintį maistą, vaisių, vidurių užkietėjimo problemos nebus. Tačiau sindromas – ne vien vidurių užkietėjimas, todėl vien dieta negali apsaugoti nuo jo. Dieta gali palengvinti, sumažinti simptomus, pagerinti žmogaus būseną.

Kada reiktų atlikti žarnyno tyrimą – kolonoskopiją?

Jei pacientas jaunas (iki 50 m), nėra kraujo išmatose bei pokyčių atlikus laboratorinius kraujo tyrimus, kolonoskopijos nereikia. Jei simptomai prasideda vyresniems pacientams arba yra kraujavimo iš žarnyno požymių, – reiktų kreiptis į gastroenterologą.

Žurnalas „Sveikas žmogus“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Gydytojas pataria

Ir sunkmečiu galima sveikai maitintis (30)

2011 sausio mėn. 6 d. 00:00
Anot Šiaulių miesto dietologės gydytojos Reginos Galubauskienės, žmonėms nėra ko per daug dejuoti, kad sunkmetis ir nėra pigių produktų. Pigiai ir sveikai prasimaitinti galimybių yra, tik reikia noro ir pastangų.

Kokie produktai degina riebalus? (14)

2011 sausio mėn. 5 d. 00:00
Šiuolaikinėje virtuvėje esti produktų, kurie ne tik kaupia, bet ir degina riebalus!

Kas sumažins apetitą? (11)

2011 sausio mėn. 4 d. 00:00
Siekiant išsaugoti figūrą, nebūtina laikytis griežtų dietų. Reikia vartoti natūralius produktus, mažinančius apetitą arba greitinančius riebalų skaidymą organizme. Kas tai per produktai? Pasirodo, galima sumažinti apetitą skaidulų pagalba. Kaip jų gauti? Pradėsime nuo avižų!

Kuo moterims naudingas alyvų aliejus ir žalialapės daržovės? (8)

2011 sausio mėn. 3 d. 10:26
Italijoje atliktas tyrimas parodė, kad daugiau alyvų aliejaus ir žaliųjų lapinių daržovių vartojančios moterys rečiau serga širdies ligomis.

Dietiniai gėrimai - apgaulingi (2)

2010 gruodžio mėn. 30 d. 00:00
Jie nuo įprastinių gėrimų skiriasi tik tuo, kad yra be cukraus, užtat juose apstu kenksmingų cheminių ingredientų, kurie turėtų suteikti gėrimui malonų skonį, spalvą ir aromatą.

Koks valgis prieš miegą - naudingas? (20)

2010 gruodžio mėn. 29 d. 00:00
Su antsvoriu kovojančios moterys nemėgsta jaukių vakarų namuose, kai rankos taip ir tiesiasi prie šaldytuvo. Būtent vakaro užkandžiams visi dietologai yra uždėję tabu. Tik ar tai tiesa?

Dirgliosios žarnos sindromas (11)

2010 gruodžio mėn. 28 d. 00:02
Dirgliosios žarnos sindromą (DŽS) bent kartą gyvenime patiria apie 25 proc. žmonių. Tačiau toli gražu ne visi kreipiasi į gydytoją. Viena vertus, dėl to, kad simptomai būna lengvi, antra vertus, dalis žmonių tiesiog susitaiko su kai kuriais negalavimais, nemaloniais pojūčiais, pvz., pilvo pūtimu, skausmais, viduriavimu, nes ilgainiui jie išnyksta.

Atkinso dieta - sveika ar ne? (6)

2010 gruodžio mėn. 27 d. 00:00
Kokia Jūsų nuomonė apie Atkinso dietą?

Mėsos su bulvėmis valgyti negalima? (32)

2010 gruodžio mėn. 23 d. 00:00
Ar maisto derinimas yra tik viena iš dietų mados krypčių, ar realiai būtinas dalykas? Ar mėsos tikrai negalima valgyti su bulvėmis bei kruopomis?

Kaip sužinoti, ar tai alergija maistui?

2010 gruodžio mėn. 22 d. 00:00
Suvalgėte tetos gamintos mišrainės ir prastai pasijutote. Ar tai alergija? O gal mišrainė buvo tiesiog nešviežia? Kaip išsiaiškinti, ar pablogėjusią savijautą lėmė alergija maistui, ar tiesiog apsinuodijote?

Kokias ligas gydo gyvūnai? (45)

2010 gruodžio mėn. 21 d. 00:00
Į kokius gyvūnus kreiptis pagalbos, sergant tam tikromis ligomis?

Dispepsija arba „skrandis – tinginys“ (5)

2010 gruodžio mėn. 20 d. 15:27
Dispepsija – tai negalavimų kompleksas, lydimas nemalonių pojūčių ar skausmo viršutinėje vidurinėje pilvo dalyje. Būdingi simptomai: greitas pasisotinimo jausmas valgant, pykinimas, vėmimas ir pilvo pūtimas. Dažniausiai sergama funkcine dispepsija, kuri atsiranda dėl skrandžio motorikos sutrikimų. Tai tas pats visiems žinomas „tingaus skrandžio“ sindromas.

Iš kur atsiranda opaligė?

2010 gruodžio mėn. 17 d. 00:00
Opaligė – tai lėtinė liga, kuriai paūmėjus atsiranda skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa. Paviršinės skrandžio ar dvylikapirštės žarnos gleivinės žaizdelės vadinamos erozijomis. Jei pažeidimas gilesnis, susidaro gleivinės „žaizda” – tai opa.

Metabolinio sindromo požymiai – dar vaikystėje (6)

2010 gruodžio mėn. 16 d. 00:00
Metabolinis sindromas – su nutukimu siejama patologija, išsivysčiusiose šalyse diagnozuojama maždaug kas trečiam gyventojui. Šis sutrikimas aptinkamas 40 proc. vyresnių nei 60 metų žmonių. Tačiau vis dažniau negalavimai, vadinami metaboliniu sindromu, diagnozuojami ir antsvorio turintiems vaikams.

Dirgliosios žarnos sindromas: nepavojingas, bet gydyti reikia

2010 gruodžio mėn. 15 d. 00:00
Dirgliosios žarnos sindromą (DŽS) bent kartą gyvenime patiria apie 25 proc. žmonių. Tačiau toli gražu ne visi kreipiasi į gydytoją. Viena vertus, dėl to, kad simptomai būna lengvi, antra vertus, dalis žmonių tiesiog susitaiko su kai kuriais negalavimais, nemaloniais pojūčiais, pvz., pilvo pūtimu, skausmais, viduriavimu, nes ilgainiui jie išnyksta.

Žiemos pradžia - tarsi asmeninės sveikatos patikra

2010 gruodžio mėn. 14 d. 00:00
Perskaičiau pulmonologo ir kardiologės patarimus, kaip apsisaugoti nuo šalčio sergantiems žmonėms. Aš sveikata nesiskundžiu, tiesa, peršalimų neišvengiu. norėčiau žinoti, kaip savo organizmui galėtų pagelbėti žmogus, kuris neserga rimtomis ligomis? Gal verta valgyti daugiau nors kokių produktų ar kaip nors kitaip keisti gyvenimo būdą?

Kodėl graužia rėmuo? (39)

2010 gruodžio mėn. 10 d. 00:00
Vis dažniau žmonės kreipiasi į gydytojus dėl nemalonių pojučių gerklėje, dirginančio kosulio, pasikartojančių bronchitų, plaučių uždegimų. Tokie nemalonūs pojūčiai gali atsirasti tada, kai rūgštus skrandžio turinys atsiduria ne savo vietoje, refliukso būdu turinys atsipila į stemplę ir viršstemplinius audinius (gerklės, kvėpavimo takų gleivinę). Jei refliuksas vargina du kartus per savaitę ir pablogina gyvenimo kokybę, vadinasi, žmogus serga gastoezofaginio refliukso liga.

Ar žiemą reikia valgyti riebiai? (7)

2010 gruodžio mėn. 7 d. 15:09
Sakoma, kad atšalus orams, reikia riebiau valgyti. Ar tai tiesa? Kokie maisto produktai spartina kraujo cirkuliaciją, apykaitą ir gali iš dalies sušildyti šaltą dieną?

Gero apetito paslaptys

2010 gruodžio mėn. 7 d. 15:09
Mano sūnus, kuriam vos metai, labai prastai valgo. Jis sveikas, o gydytoja sako, kad jo apetitas prastas. Kokių imtis priemonių, kad apetitas pagerėtų.

Tegul vaikas bent ūgtels be maisto priedų

2010 gruodžio mėn. 7 d. 15:09
Kai pasižiūri televiziją, panašu, kad ir sveikiems žmonėms nebėra ko valgyti, o jau kuo maitinti vaikus, sunku beišmanyti. O tai ką daryti, jei vaikas alergiškas, atrodo, kad jau viskam? Ar dėl to kalti maisto priedai, kurių dabar pilna produktuose? O gal čia kokia sąmokslo teorija, norint priversti mus maitintis tik ekologiška produkcija?