Įsitikinkite, kad valgote pakankamai maisto produktų, turinčių krakmolo ir ląstelienos. Duona, makaronai, ryžiai, bulvės, kruopos turi mažai riebalų, taip pat papildo organizmą svarbiausiomis maisto medžiagomis: baltymais, vitaminais, mineralais.

Skaidulos padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir kitų žarnyno sutrikimų.

Valgykite produktų turinčių daug geležies. Geležis įeina į hemoglobino sudėtį. Hemoglobinas yra baltymas, esantis raudonuosiuose kraujo kūneliuose, kuris perneša deguonį į visus organizmo organus ir audinius. Geležis svarbi raumenų veiklai, įeina į kai kurių fermentų sudėtį, svarbi imunitetui.

Geriausias geležies šaltinis yra raudona mėsa. Geležies gausu kepenyse, jos taip pat turi riebi žuvis, žirniai, pupelės, lęšiai, duona, žalios daržovės, riešutai. Venkite valgio metu gerti kavą ir stiprią arbatą, nes tai gali turėti įtakos geležies įsisavinimui.

Maistas ir gėrimai praturtinti vitaminu C. Tai gali padėti organizmui pasisavinti geležį, todėl patartina geležies turinti maistą valgyti kartu su daržovėmis, turtingomis vitaminu C ar užgerti sultimis. Citrusiniai vaisiai, žalios daržovės, pipirai, pomidorai ir bulvės yra puikus vitamino C šaltinis.

Maisto produktai turintys folio rūgšties vyresniame amžiuje padeda išlaikyti gerą sveikatą. Folio rūgštis svarbi normaliai smegenų funkcijai, protinei ir emocinei sveikatai. Ji didina apetitą ir skatina skrandžio rūgšties išsiskyrimą, apsaugo nuo žarnyno parazitų ir apsinuodijimo maistu, svarbi normaliai kepenų veiklai. Folio rūgštis slopina cholesterolio kaupimąsi širdies raumenyje. Vartokite žalias daržoves (brokolius, špinatus, avokadus, lęšius), ruduosius ryžius, duoną.

Kalcio prisotinti maisto produktai. Osteoporozė yra didelė vyresnio amžiaus žmonių problema, ypač dažnai paliečianti moteris. Kaulų tankis mažėja, todėl lūžių rizika didėja. Tam, kad sustiprintumėme savo kaulų audinius, svarbu valgyti daug kalcio turinčių maisto produktų. Geriausias kalcio šaltinis yra pieno produktai: jogurtas, kefyras, varškė, sūris, pienas. Rinkitės liesesnius pieno produktus arba vartokite riebesnius, bet mažesniais kiekiais. Kalcio turi tofu sūris, sojos pupelės, brokoliai, kopūstai.

Tinkamas kūno svoris. Tiek antsvoris, tiek ir staigus svorio kritimas yra ženklas, kad kažkas negerai. Stenkitės, kad kūno svoris išliktų tolygus. Antsvoris vyresniame amžiuje apsunkina sveikatą, blogina gyvenimo kokybę. Dažnai antsvoris didina riziką susirgti širdies ligomis, cukriniu diabetu.

Mažesnės porcijos. Vyresniame amžiuje patartina valgyti šiek tiek mažiau. Tai turi įtakos fiziniam aktyvumui, bendrai savijautai. Svarbu valgyti reguliariai, mažiausiai tris kartus per dieną. Sveika ir teisinga mityba turi įtakos ir dantų sveikatai.

Infekcijos. Vyresnio amžiaus žmonėms gali būti sunkiau kovoti su infekcijomis. Reikia imtis papildomų atsargos priemonių, dažnai plauti rankas, ypač po vizitų pas gydytojus. Nevartoti maisto produktų, kurių galiojimo laikas greitai baigsis.

Kai kurie mikrobai, tokie kaip listeria, žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs ir ypač vyresniems nei 60 metų, gali sukelti apsinuodijimą maistu. Turėję transplantacijų, vartoję vaistus, kurie silpnina imuninę sistemą, sergantys leukemija ar limfoma, žmonės turėtų vengti valgyti pasterizuotus ir nepasterizuotus minkštuosius sūrius, įvairius paštetus, įskaitant ir augalinės kilmės, nes juose gali būti listerijų.

Vandens vartojimas. Labai svarbu gerti pakankamai vandens. Senyvame amžiuje pakankamas skysčių suvartojimas gali padėti išvengti vidurių užkietėjimo, ypač vartojant daug ląstelienos. Vandens vartojimas padės išvengti dehidratacijos, šlapimo takų, inkstų problemų. Per dieną reikėtų išgerti 6–8 stiklines vandens.

Kavos ir arbatos vartojimas. Gėrimai, kurių sudėtyje yra kofeino, pavyzdžiui kava, stipri arbata, gali veikti kaip silpni diuretikai, o tai reiškia, kad jie įtakoja organizmą gaminti daugiau šlapimo. Vartodami kofeino turinčius gėrimus pasirūpinkite, kad išgertumėte pakankamai vandens.

Senyvame amžiuje troškulio jausmas sumažėja, todėl gresia dehidratacija. Susirūpinti turėtumėte jeigu jaučiate šiuos simptomus:

* tamsios spalvos šlapimas;
* galvos svaigimas;
* suprastėjusi nuotaika, irzlumas;
* koncentracijos problemos.

Mažinkite druskos vartojimą. Stenkitės, kad jūsų suvartotos druskos kiekis nesiektų 6 mg per dieną. Druskoje gausu natrio, jis žmogui reikalingas, tačiau nedideliais kiekiais. Kai natrio yra per daug, jis sulaiko skysčius, dėl to didėja arterinis kraujospūdis. Per didelis druskos vartojimas siejamas su hipertenzijos, skatinančios hipertoninę ligą, atsiradimu.

Druskos perteklius varo prakaitą, todėl padaugėja peršalimo ligų. Mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, didesnis druskos vartojimas skatina kalcio išsiskyrimą iš organizmo, o tai gali būti vienas iš osteoporozės vystymosi rizikos veiksnių. Daugumoje maisto produktų druskos jau yra, todėl stenkitės nedėti jos papildomai.