Širdis sudaryta iš dviejų pusių – kairiosios ir dešiniosios, kurios dirba harmoningai, užtikrindamos kraujo apytaką. Kraujas organizme cirkuliuoja dviem apytakos ratais – didžiuoju ir mažuoju. Iš vidaus organų, raumenų, galvos veninis kraujas (tai kraujas, kuris atidavė deguonį ir maisto medžiagas) tuščiosiomis venomis grįžta į dešinįjį prieširdį, o per triburį vožtuvą – į dešinįjį skilvelį.
Iš dešiniojo skilvelio per plautinės arterijos vožtuvą kraujas teka į plautinės arterijos šakas. Plaučiuose veninis kraujas atiduoda anglies dvideginį, papildomas deguonimi ir tampa arteriniu. Iš plaučių arterinis kraujas venomis grįžta į kairįjį prieširdį. Iš jo, per dviburį vožtuvą, teka į kairįjį skilvelį. Pro aortos vožtuvą iš kairiojo skilvelio jis išstumiamas į aortą.
Aorta organizme išsišakoja į daugelį vidutinio stambumo ir smulkių arterijų. Jos krauju aprūpina kiekvieną organą. Taigi širdis dirba kaip „siurblys ir pompa” vienu metu. Veikiant įvairiems faktoriams, širdis pradeda silpti ir sutrinka kraujo cirkuliacija – vystosi širdies nepakankamumas.
Skiriamas ūminis ir lėtinis širdies nepakankamumas; taip pat kairiosios širdies, dešiniosios ir abiejų širdies pusių nepakankamumas.
Dešiniosios širdies nepakankamumas vystosi, sergant: 1) lėtinėmis plaučių ligomis; 2) kai kuriomis įgimtomis širdies ydomis; 3) dešiniojo skilvelio miokardo infarktu; 4) kardiomiopatijomis.
Kairiosios širdies nepakankamumas vystosi, sergant ligomis, kurios pažeidžia širdies raumenį: 1) miokardo infarktu; 2) krūtinės angina; 3) arterine hipertenzija; 4) kardiomiopatijomis; 5) miokarditais.
Ligos, kurios pažeidžia vožtuvus, gali sukelti abiejų širdies pusių nepakankamumą. Tai: 1) aterosklerozė; 2) reumatas; 3) infekcinis endokarditas.
Širdies nepakankamumo išsivystymo rizikos faktoriai: padidėjęs ir negydomas arterinis kraujospūdis, sustorėjęs širdies raumuo, ilgalaikis rūkymas, cholesterolio apykaitos sutrikimai, cukraligė, esant inkstų pažeidimui, viršsvoris.
Simptomai
Dažnas širdies plakimas
Bendras silpnumas
Kojų patinimai
Atminties pablogėjimas
Odos pamėlynavimas
Kosulys
Dusulys
Galvos skausmas
Skausmas krūtinėje
Bendras nuovargis
Ligos eiga
Ilgą laiką sergant ligomis, sukeliančiomis širdies nepakankamumą, yra juntami tik tos ligos simptomai, arba žmogus visai nieko nejunta, nes organizmas prisitaiko ir kompensuoja nepakankamą silpstančios širdies darbą. Ilgainiui, senkant prisitaikymo galimybėms, atsiranda ligos simptomų, kurie negydant arba nesilaikant gydytojo skirto režimo, labai sustiprėja: ima stiprėti dusulys, ypač naktimis, kartojasi kardialinės astmos ir plaučių edemos epizodai. Tinkamai sureguliavus gydymą, laikantis gydytojo skirto režimo, galima labai pagerinti gyvenimo kokybę ir jos trukmę. Tačiau tai yra nepagydoma liga. Pacientai, kuriems laiku persodinama širdis, turi galimybę išgyventi.
Komplikacijos
Sergant lėtiniu širdies nepakankamumu ilgainiui vystosi:
visų vidaus organų nepakankamumas – kepenų, skrandžio (atsiranda nevirškinimo pojūtis, „stovi maistas”), smegenų ir t.t.;
plaučių edema – staiga atsiranda ir/ar labai sustiprėja dusulys, kuris pradžioje palengvėja atsisėdus. Vėliau dusulys stiprėja, pradeda veržtis putos iš burnos, gali su kraujo priemaiša, pacientas netenka sąmonės. Tokiu atveju būtina skubiai kviesti greitąją pagalbą.
Tyrimai
Širdies nepakankamumą gali nustatyti tik gydytojas (!), remdamasis ligonio simptomais, apžiūra, širdies echoskopija, plaučių rentgenologinio tyrimo duomenimis, elektrokardiograma. Kai kada atliekami ir kiti tyrimai, ligos priežasčiai patikslinti (Holterio monitoravimas, širdies zondavimas ir t.t.).
Medikamentinis/Chirurginis gydymas
Tai viena iš ligų, kur labai svarbus paciento bei gydytojo bendradarbiavimas ir bendros pastangos!
1. Nemedikamentinis gydymas. Gyvenimo būdo keitimas
Dieta. Rekomenduojama apriboti riebalų kiekį maiste, daugiau vartoti saulėgrąžų, rapsų, sojos aliejaus, jūros žuvies patiekalų. Vartojant šlapimo išskyrimą skatinančius vaistus, organizmas netenka kalio, o kartu ir magnio, kurie ypač svarbūs širdies darbui. Juos galima papildyti maisto produktais. Daug kalio turi: džiovinti abrikosai, razinos, slyvos, vynuogės, migdolai, figos, datulės, kmynai, bulvės, burokai.
Daug magnio turi: bazilikas, kmynai, kakao, migdolai, sojos pupelės, ryžiai, fermentinis sūris, salotos. Labai svarbu apriboti valgomosios druskos kiekį maiste. Gaminant maistą, nieko iš anksto nesūdyti! Vartokite druskos pakaitalus. Reikia pabrėžti, kad druskos gauname valgydami duonos produktus. Vienas svarbiausių uždavinių – tai saikingas skysčių vartojimas. Jei gydytojas nenurodė kitaip, tai riba yra iki 1,5 l parai, įskaitant sultingus vaisius, uogas bei sriubas.
Kūno svorio kontrolė. Jei ligonis turi antsvorio, būtina jį sumažinti. Tačiau griežtai draudžiama badauti, naudoti lieknėjimą skatinančius preparatus. Tam, kad laiku būtų pastebėtas skysčių susilaikymas, pacientas turi kas rytą tuo pačiu metu, prieš vaistų gėrimą svertis. Svorio padidėjimas >1 kg gali reikšti skysčių susilaikymą.
Rūkymas ir alkoholis. Būtina mesti rūkyti ir apriboti alkoholio vartojimą.
Fizinis aktyvumas. Kiekvienu konkrečiu atveju pacientas savo fizines galimybes turi aptarti su gydančiu gydytoju. Rekomenduojami pasivaikščiojimai vidutiniu tempu gryname ore. Rizikingos ilgos kelionės, ypač lėktuvu.
2. Medikamentinis gydymas. Pacientas turi atsiminti, kad vaistus teks vartoti nuolatos visą likusį gyvenimą; vengti kartu vartoti vaistus nuo sąnarių bei galvos skausmo, nepasitarus su gydančiu gydytoju.
