Amžius

Moterys iki menopauzės (t.y. mėnesinių išnykimo) širdies ir kraujagyslių ligomis serga rečiau nei vyrai, išskyrus sergančiąsias cukriniu diabetu, turinčias “pilvinį” nutukimą, vartojančias hormonines tabletes apsaugai nuo nėštumo, daug rūkančias. Vidutinio amžiaus vyrai 3 – 4 kartus dažniau nei moterys serga koronarine širdies liga, vyresnio amžiaus vyrai – 2 kartus dažniau nei moterys.

Moterų sergamumas padidėja po menopauzės, kai sumažėja nuo aterosklerozės saugančių moteriškųjų hormonų estrogenų gamyba. Ankstyva menopauzė laikoma rizikos veiksniu. Perkopus 65 metus skirtumas tarp vyrų ir moterų sergamumo ženkliai sumažėja, o po 75 metų - moterys vyrus pralenkia. Koronarinė širdies liga po menopauzės tampa svarbiausia moterų mirties priežastimi.

Rūkymas

Rūkymas - vienas svarbiausių rizikos veiksnių moterims, jis sustiprina kitų veiksnių neigiamą poveikį. Rūkančioms moterims menopauzė prasideda 1-2 metais anksčiau už nerūkančias. Jų kraujyje nustatomi mažesni estrogenų kiekiai. Tai aiškinama pagreitėjusiu ovocitų senėjimu kiaušidėse, dėl ko sumažėja estrogenų gamyba. Įrodyta, kad estrogenai apsaugo nuo koronarinės širdies ligos. Be to, rūkant sutrinka kraujagyslių endotelio funkcija, jos linkusios spazmuoti, padidėja polinkis krešulių susidarymui. Pavojingas rūkymo derinys su kontraceptikais. Po menopauzės rūkančiųjų širdies ir kraujagyslių ligų rizika dramatiškai išauga.

Kontraceptiniai vaistai

Jaunoms nerūkančioms moterims, vartojančioms kontraceptikus (hormoninius nuo nėštumo saugančius vaistus), bendroji rizika yra nedidelė. Tačiau kontraceptikų ir gausaus rūkymo derinys vyresniame amžiuje gali labai padidinti koronarinės širdies ligos, ypač infarkto, riziką. Šie vaistai padidina MTL cholesterolio, sumažina DTL cholesterolio kiekį kraujyje, padidina kraujospūdį ir skatina krešulių susidarymą. Kontraceptinių vaistų vartojimas praeityje rizikos nedidina, nes, juos nutraukus, neigiamas poveikis greitai išnyksta.

Padidėjęs kraujospūdis ir nėštumo hipertenzija

Sistolinis ir diastolinis kraujospūdis jauname amžiuje vyrams kiek didesnis. Su amžiumi jis laipsniškai didėja tiek vyrams, tiek moterims, kiek greičiau - moterims. Penktą - šeštą gyvenimo dešimtmetį kraujospūdis susilygina. Izoliuota sistolinė hipertenzija (tik sistolinio kraujospūdžio padidėjimas) dažnesnė moterims, ji vargina trečdalį vyresnių nei 65 metai moterų. Padidėjęs kraujospūdis (arterinė hipertenzija) vyresnio amžiaus moterims statistiškai dažnesnis ir todėl, kad moterys ilgiau gyvena, o sergantys hipertenzija vyrai anksčiau išmiršta. Izoliuota sistolinė hipertenzija - tai svarbus vyresnių moterų insulto ir koronarinės širdies ligos rizikos veiksnys. Jį būtina koreguoti.

Hipertenzija pasitaiko 5-10 proc. visų nėštumo atvejų. Ne kiekviena hipertenzija atsiranda dėl tų pačių priežasčių, kurios vėliau sukelia koronarinę širdies ligą. Kai kurios hipertenzijos formos būdingos tik nėštumui ir pasireiškia trečiajame trimestre, kartais jos būna labai sunkios. Jeigu padidėjęs kraujospūdis buvo ir iki nėštumo (moteris apie tai gali nežinoti), tai - greičiausia pirminė hipertenzija, kuri išliks ir po gimdymo. Yra tyrimų, rodančių nėštumo hipertenzijos ryšį su vyresniame amžiuje atsirandančia koronarine širdies liga. Visos moterys, nėštumo metu turėjusios aukštą kraujospūdį, po gimdymo turėtų būti reguliariai tikrinamos. Nėštumo hipertenzijai gydyti tinka toli gražu ne visi vaistai. Kai kurie jų žalingi vaisiui. Saugiai galima skirti metildopą , labetalolį, kai kuriuos kitus.

Cukrinis diabetas

Diabetas moterims yra dar stipresnis rizikos veiksnys nei vyrams. Sergančių diabetu moterų mirštamumas nuo koronarinės širdies ligos 3-7 kartus didesnis nei nesergančių juo vyrų. Tai paaiškinama tuo, kad diabetas apsunkina kitus rizikos veiksnius, susilpnina apsauginį estrogenų poveikį. Nėštumo metu atsiradęs gliukozės kiekio padidėjimas taip pat yra rizikos veiksnys. Daugiau nei trečdaliui tokių moterų vėliau išsivysto II tipo diabetas. Po gimdymo joms turi būti reguliariai tikrinama gliukozės tolerancija.

Dislipidemija

Dislipidemija - labai reikšmingas rizikos veiksnys abiems lytims. Moterims žalingas “blogojo” MTL cholesterolio, trigliceridų kiekio padidėjimas, tačiau ypatingai – “gerojo” DTL cholesterolio kiekio sumažėjimas. Moterų DTL cholesterolio kiekis paprastai didesnis nei vyrų. Jo apsauginis poveikis iš dalies lemia mažesnį jaunų moterų sergamumą koronarine širdies liga. Trigliceridų ir sumažėjusio DTL cholesterolio kiekio derinys ypač pavojingas moterų koronarinės širdies ligos rizikos veiksnys. Toks derinys būdingas moterims, turinčioms vyriško tipo pilvinį nutukimą, cukrinį diabetą, gliukozės tolerancijos sutrikimą, metabolinį sindromą.

Antsvoris ir nutukimas

Ištyrus per 120 tūkst. moterų nuo 30 iki 55 metų amžiaus, paaiškėjo, kad koronarinės širdies ligos rizika tris kartus didesnė toms, kurių kūno masės indeksas didesnis kaip 29 (lyginant su kūno masės indeksu, mažesniu kaip 21). Tai lemia padidėjęs nutukusiųjų kraujospūdis, lipidai, bloga gliukozės tolerancija.

Dar didesnę reikšmę nei nutukimo laipsnis turi riebalų kaupimosi pobūdis: ypač pavojingas “pilvinis”, arba “obuolio” tipo nutukimas. Tokiam nutukimui būdingas padidėjęs liemens ir klubų apimties santykis. Geriausia, kai moters liemens apimtis neviršija 80 cm. Rizika didelė, kai liemens apimtis didesnė nei 88 cm.

Dažna moterų nutukimo priežastis – gausus saldumynų ir kitų angliavandenių vartojimas.

Bus daugiau.

Visi DELFI projekto "PAŽINK SAVE: rūpinamės širdimi" straipsniai čia.