"Labai svarbu sureguliuoti darbo ir poilsio režimą. Aktyviai dirbantys žmonės neturėtų pamiršti poilsio. Kiekvienas gali surasti būdų, kaip galėtų pailsėti ir atsipalaiduoti. Būtina sureguliuoti svorį. Vien šios priemonės gali padėti sureguliuoti kraujospūdį.
Fizinis aktyvumas taip pat turi įtakos arterinei hipertenzijai. Kiekvienas žmogus turi judėti pagal savo amžių ir galimybes. Ne visi gali bėgioti, tad vyresni žmonės turėtų bent pasivaikščioti", - sako Rasa Kūgienė, Baltijos ir Amerikos klinikos kardiologė.
Kas gali sumažinti kraujospūdį?
Amerikiečių neurologas Viljamas Frajus, padėjęs pagrindus naujam mokslui gelotologijai (gr. gelos - juokas), pirmasis moksliniais tyrimais patvirtino, kad juokas stiprina imunitetą, stabdo streso hormonų (kortizono ir adrenalino) gamybą ir didina endorfinų, mažinančių skausmą bei suteikiančių žmogui euforijos pojūtį, kiekį, stiprina širdį ir mažina kraujospūdį.
Kitas tikriausias sveikatos šaltinis - nuoširdus apsikabinimas. JAV Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkai nustatė, kad apsikabinimai yra ne vien malonumas, bet ir konkretų rezultatą sveikatai suteikiantis reikalas. Jie nagrinėjo, kaip apsikabinimai veikia žmonių organizmus. Paaiškėjo, kad apsikabinus organizme padidėja oksitocino išsiskyrimas, o šis padeda įveikti depresiją ir vienatvės jausmą. Kartu jis mažina arterinį kraujospūdį. Turbūt nenustebsite, kad moterims apsikabinimai daro didesnį poveikį, nei vyrams. Tokia buvo ir amerikiečių mokslininkų tyrimo išvada.
Anot Kinijos mokslininkų, kraujospūdį sumažinti gali čili pipirai. Juose esanti medžiaga kapsaicinas - labai naudingas kraujotakos sistemai. Medicininio eksperimento, atlikto viename Kinijos (Čuncino) medicinos universitete, autoriai mano, kad kapsaicinas aktyvina nervų galūnes, esančias vidinėse kraujagyslių sienelėse. Dėl to receptorius sukuria molekulinį azoto oksidą, kuris apsaugo nuo kraujagyslių uždegimo ir jų disfunkcijos.
JAV atlikto tyrimo duomenimis, nesubalansuotas miegas gali paveikti metabolizmo funkcijas ir hormonus. Miego trūkumas didina kraujospūdį, mažina gliukozės įsisavinimą, o tai gali sukelti arterijų pažeidimus. Ištyrus daugiau nei 30 tūkst. suaugusiųjų nustatyta, kad mažiau nei penkias valandas miegantieji dvigubai dažniau serga širdies priepuoliais, infarktais ar širdies angina nei tie, kurie miega septynias valandas.
Omega-3 rūgštys mažina kraujospūdį, blogojo cholesterolio, trigliceridų kiekį kraujyje. Šių rūgščių gausu šviežiuose tunuose, lašišose, silkėse, sardinėse, skumbrėse, otuose, vaivorykštiniuose upėtakiuose, krevetėse, austrėse, krabų mėsoje, menkių kepenų aliejuje.
Omega-3 riebalų rūgščių reikia ir geram regėjimui, jos slopina depresijos ir reumatoidinio artrito simptomus, saugo nuo storosios žarnos vėžio. Iš omega-3 riebalų organizme susidaro medžiagos, mažinančios uždegimą. Šios rūgštys padeda užtikrinti centrinės nervų sistemos ir ląstelių membranų funkcijas. Esant omega-3 trūkumui gali atsirasti kraujagyslių sienelių pokyčių, pasireikšti aterosklerozė.
Persimonai mažina kraujospūdį, stiprina kraują ir padeda organizmui atsistatyti po išsekimo, gerina virškinimą, žadina apetitą, suteikia žvalumo. Juose esantis karotinas saugo regėjimą. Visgi persimonų nerekomenduojama vartoti nutukusiems ir diabetu sergantiems žmonėms, taip pat tiems, kuriuos kamuoja obstipacija (vidurių užkietėjimas).
Sula padeda atsinaujinti raumenų ir kaulų audiniams, mažina kraujospūdį (geriama 3 kartus per dieną po stiklinę). Taip pat dezinfekuoja žaizdas, jos yra nudegimus gydančių vaistų sudėtyje.
Japonijos mokslininkai tvirtina, kad žalioji arbata mažina ne tik svorį, bet ir kraujospūdį, o taip pat – gliukozės kiekį kraujyje, todėl yra puiki metabolinio sindromo ir cukrinio diabeto profilaktikos priemonė.
500 mililitrų burokėlių sulčių per dieną padeda sumažinti arterinį spaudimą. Netikėta idėja atlikti eksperimentą su burokėlių sultimis šovė į galvą britų mokslininkams, žinojusiems, kad į burokėlių sudėtį įeina daug nitrojunginių, galinčių sumažinti spaudimą. Eksperimento su savanoriais rezultatai patvirtino jų hipotezę: suvartojus 500 mililitrų burokėlių sulčių, po trijų valandų sistolinis („viršutinis“) spaudimas sumažėjo 10 punktų, diastolinis („žemutinis“) – 8. Efektas išliko 24 valandas.
Šviežios aronijų sultys mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina kraujo apytaką, stiprina kraujagyslių ir kapiliarų sieneles. Mūsų senoliai aronijas ar jų sultis vartojo esant padidėjusiam kraujospūdžiui, esant sumažėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, sergant diabetu, ateroskleroze.
Paprastųjų šermukšnių (Sorbus aucuparia) vaisiai – vitamininė žaliava, tinkama arteriosklerozės ir hipertonijos profilaktikai. Šalina iš organizmo kenksmingas medžiagas, naikina žalingas bakterijas, gerina virškinimo sulčių išskyrimą, mažina cholesterolio kiekį.
Gudobelių žiedų antpilas ypač naudingas pagyvenusiems žmonėms, kurių kraujagyslės susiaurėjusios, o širdies veikla susilpnėjusi: 1 šaukštą gudobelių žiedų užpilkite 1 stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite 10–12 minučių prisitraukti, tada nukoškite. Gerkite po pusę stiklinės 2–3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį. Be to, gudobelių žiedų antpilas mažina kraujospūdį.
Sukatžolių nuoviras lėtina širdies ritmą, sustiprina širdies susitraukimus, mažina kraujospūdį, ramina. Sukatžolių nuoviro patariama gerti sergant širdies ir kraujagyslių neuroze, širdies raumens skleroze arba uždegimu, turintiesiems širdies ydą: 4 valgomuosius šaukštus sukatžolių užpilkite 1 stikline verdančio vandens, 15 minučių pakaitinkite verdančio vandens vonelėje, atvėsinkite ir nukoškite. Gerkite po pusę stiklinės 2 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį.
Prieš gydydamiesi vaistažolių preparatais, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Visi DELFI projekto "PAŽINK SAVE: rūpinamės širdimi" straipsniai čia.
