Jei rūko nutukęs, turintis padidėjusį cholesterolio kiekį, sergantis cukriniu diabetu, nekoreguojantis savo kraujospūdžio, fiziškai neaktyvus žmogus, jo rizika susirgti širdies kraujagyslių ligomis smarkiai didėja.
Rūkančius žmones dvigubai dažniau ištinka miokardo infarktas, insultas, jų viso organizmo kraujagyslės dažniau pažeidžiamos. Ypač rūkymas pavojingas asmenims, kurių šeimoje dažnos širdies kraujagyslių ligos.
Jei asmuo po aortokoronarinio šuntavimo dar vis neranda valios nustoti rūkyti, jo rizika pakartotinai patekti į ligoninę taip pat yra labai didelė.
Kaip rūkymas veikia širdį
* Pažeidžia kraujagyslių sieneles, kurios pradeda pakenktose vietose formuoti aterosklerotines plokšteles, siaurinančias kraujagyslių spindį.
* Anglies monoksidas mažina deguonies kiekį kraujyje, tokiu būdu širdies raumuo gauna mažiau deguonies.
* Nikotinas stimuliuoja adrenalino išsiskyrimą. Dėl to kyla arterinis kraujo spaudimas, pagreitėja pulsas. Tokiomis sąlygomis širdis verčiama dirbti sunkiau.
* Rūkančių asmenų kraujyje greičiau formuojasi krešuliai.
Visi šie išvardinti poveikiai padidina infarkto ar insulto išsivystymo riziką. Be to rūkymas sukelia kvėpavimo sistemos ligas, skatina onkologinių procesų vystymąsi.
Nustoti rūkyti niekada nėra per vėlu, nes tokiu būdu Jūs gerinate savo sveikatą. Jūsų širdis bus Jums dėkinga už tokį ryžtą.
Manoma, kad dauguma rūkalių nori neberūkyti, tačiau kai kuriems tai atrodo neįmanoma, arba labai sunku. Be abejo, žmogus pats turi nuspręsti neberūkyti. Literatūroje nurodomos kai kurios papildomos pagalbinės priemonės, siekiant atsikratyti šio žalingo įpročio. Pavyzdžiui, patariama nustatyti konkrečią datą kada nustosite rūkyti ir jos griežtai laikytis. Be gailesčio išmeskite rūkalus, pelenines, degtukus, žiebtuvėlius ir kitus su rūkymu susijusius atributus.
Susikurkite savo veiksmų planą: pvz., jei planuojate mesti rūkyti, naudodami pagalbines nikotiną pakeičiančias priemones (specialias kramtomas gumas, pleistrus), įsigykite jas iš anksto. Stenkitės surasti aktyvią, jus dominančią veiklą, kad neliktų laiko mintims apie rūkymą. Pakeiskite įprastinę dienos tėkmę, venkite prekyviečių, kur galėtumėte nusipirkti cigarečių.
Apie pasiryžimą mesti rūkyti praneškite giminėms, šeimos nariams, draugams, pažįstamiems. Jūsų pasisakymai apie šį apsisprendimą padės dar ir dar kartą priminti sau apie siekiamą tikslą.
Pavyko rasti net tokį patarimą: skatinkite save materialiai už kiekvieną dieną be cigaretės ir už sukauptus pinigus įsigykite sau ką nors malonaus.
Net ir tas asmuo, kuris nerūko, tačiau gyvena su rūkančiu (pasyvus rūkalius), turi didesnę riziką sirgti minėtomis ligomis, nei nerūkantis. Nurodoma, kad tokių asmenų rizika susirgti širdies kraujagyslių ligomis padidėja 25- 30 %.
Beje, cigarai ar pypkės nėra „ mažiau pavojingi produktai“.
Kartais asmenys, kurie jau susirgo širdies kraujagyslių ligomis, bando numoti ranka į skatinimą mesti rūkyti. Visgi atsisakius žalingo įpročio, gerėja plaučių veikla. O sergant miokardo infarktu, viena iš gydymo priemonių yra rūkymo nutraukimas.
Klauskite kardiologės Rasos Kūgienės, rašykite: gyvenimas@delfi.lt
Visi DELFI projekto "PAŽINK SAVE: rūpinamės širdimi" straipsniai čia.
