Baltimorėje (JAV) buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 1551 asmenys, tyrimo pradžioje nesirgę širdies ligomis. Nustatyta, kad depresija sergantiems asmenims tikimybė patirti infarktą per 14 stebėjimo metų buvo 4 kartus didesnė nei asmenims, kuriems depresija nebuvo būdinga.
Monrealio (Kanada) mokslininkai nustatė, kad širdies ligomis sergantiems pacientams su depresija tikimybė mirti per artimiausius šešis mėnesius yra keturis kartus didesnė nei pacientams, kurie depresija nesirgo.
Depresija gali apsunkinti širdies ligų gydimui skirto vaistų vartojimo režimo laikymąsi. Taip pat viena iš galimų depresijos pasekmių yra nuolat padidėjęs streso hormonų – tokių, kaip kortizolis ir adrenalinas – kiekis kraujyje bei simpatinės nervų sistemos („kovos arba pabėgimo“) reakcijos aktyvavimas, galintis neigiamai paveikti širdį.
Pirmieji širdies ligų ir depresijos sąsajų tyrimai parodė, kad širdies ligomis sergantys žmonės depresiją patiria dažniau nei sveiki asmenys. Stiprius depresijos epizodus yra patyrę maždaug vienas iš šešių bendros populiacijos atstovų. Sergančiųjų širdies ligomis tarpe patyrusių depresiją yra apie pusė.
Kiti mokslininkai taip pat yra nustatę, kad dauguma širdies ligomis sergančių pacientų nėra gydomi dėl depresijos. Medikai linkę ignoruoti ar nepastebėti depresijos diagnozės, o depresiją diagnozavus ji neretai gydoma raminamaisiais vaistais, kurie tik pasunkina depresinę būseną.
Depresija ir širdies ligos
Depresijos ir širdies ligų reikšmė visuomenės sveikatai ir kartu, ir atskirai vertinant yra milžiniška. Manoma, kad depresija yra pagrindinė nedarbingumo priežastis pasaulyje, o širdies ligos yra dažniausia mirties priežastis JAV, gerokai lenkianti kitas galimas mirties priežastis. Nustatyta, kad dėl vienokių ar kitokių mirties ligų miršta vienas iš trijų amerikiečių.
Tyrimai nurodo, kad depresija gali prasidėti po širdies ligos pradžios ir/arba po širdies operacijos. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad beveik pusė tirtųjų pacientų per savaitę po plaučių ir širdies šuntavimo operacijos patyrė rimtų kognityvinių sutrikimų, kurie kai kuriems pacientams galėjo paskatinti depresijos išsivystymą.
Taip pat atlikta nemažai tyrimų, nurodančių, kad širdies liga gali išsivystyti dėl depresijos. Psichologinis diskomfortas gali padažninti širdies plakimą, padidinti kraujospūdį ir pagreitinti kraujo krešėjimą. Taip pat dėl depresijos gali padidėti insulino bei cholesterolio lygiai. Šie rizikos veiksniai, kartu su nutukimu, sudaro simptomų žvaigždyną ir neretai tampa širdies ligų pranašu.
Depresiją patiriantys žmonės gali jaustis sulėtėję, tačiau jų kraujyje vis vien būna aukštas streso hormonų lygis. Dėl to gali padidėti širdies susitraukimų dažnis. Kai pacientams prasideda kovos arba bėgimo reakcija, organizmo metabolizmas nukreipiamas nuo audinių taisymo procesų, reikalingų sergant širdies ligomis.
Gydymas yra būtinas
Nepriklausomai nuo priežasties, depresijos ir širdies ligos kombinacija yra siejama su didesniu ligotumu bei mirtingumu, todėl efektyvus depresijos gydymas yra būtinas. Šiais laikais farmakologiniai ir kognityviniai-elgsenos depresijos gydymo metodai yra ganėtinai gerai išvystyti ir yra svarbūs veiksniai mažinant neigiamą depresijos įtaką gyvenimui.
Išpopuliarėjus naujai vaistų nuo depresijos grupei – selektyviems serotonino reabsorbcijos inhibitoriams – vis daugiau pacientų, kuriems diagnozuojama depresija, gali būti gydomi be situaciją komplikuojančių senesnės kartos vaistų, kurių nepageidaujami poveikiai susiję su širdies veikla. Dabar vykdomi tyrimai, kuriais siekiama nustatyti, ar depresijos gydymas šiais preparatais mažina su depresija sietino antro širdies infarkto tikimybę. Be to, dėmesio vertos ir siekiant išvengti nepageidaujamų abiejų ligų rezultatų taikomos prevencinės intervencijos, siejamos su depresijos kognityvinėmis-elgsenos teorijomis.
Šios intervencijos gali padėti pagerinti gydytojų nurodymų laikymosi drausmingumą ir pakeisti elgseną taip, kad padidėtų abiejų ligų gydymui taikomų farmakologinių bei elgsenos metodų efektyvumas.
Fizinis aktyvumas yra dar vienas galimas kelias siekiant mažinti depresiją ir širdies ligų riziką. Sprendžiant iš stebėsenos tyrimų rezultatų, fizinis aktyvumas yra siejamas su mažiau depresijos simptomų ir tikėtina, kad fizinis aktyvumas pacientams su nestipria depresija yra efektyvus tiek pat, kiek ir psichoterapija. Be abejo, fizinė veikla yra ir labai svarbus veiksnys, apsaugantis nuo širdies ligų.
