Švedijos ambasados Lietuvoje atstovai surinko ir pateikė informaciją, kuri prieinama Švedijos užstato sistemos administratoriaus puslapyje pantamera.nu, bei atsakė į svarbiausius klausimus apie užstato sistemą Švedijoje.
- Kiek laiko Švedijoje veikia užstato sistema, kai gyventojai sumoka pirkdami tarą depozitą, ir pasinaudoję taromatu jį atgauna?
- Švedijoje stiklinių butelių grąžinimo sistema veikia dar nuo XIX amžiaus. XX amžiuje išaugo plastiko ir metalinių pakuočių naudojimas, privertęs 1984 metais įvesti aliumininių skardinių perdirbimo sistemą. Plastikinių butelių perdirbimo sistema buvo įvesta 1994 metais. Nuo 2006 metų Švedijoje galioja įstatymas, teigiantis, kad visos gėrimų pakuotės turi būti perdirbamos.
- Kiek per metus surenkama į apyvartą išleistų užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių? Gal žinoma, kiek atskirai surenkama plastikinių, skardinių ir stiklinių pakuočių?
- Švedijoje kasmet perdirbama 1,6 mlrd. butelių ir skardinių. 2014 metais buvo perdirbta 85,1 proc. užstato sistemoje dalyvaujančių skardinių ir 82,7 plastikinių butelių. Didelės talpos buteliai pas perdirbėjus sugrįžta lengviau negu maži. Mūsų tikslas yra pasiekti, kad būtų perdirbama 90 proc. visų butelių ir skardinių. Stikliniai buteliai dažnai nepriklauso šiai užstato sistemai ir yra renkami atskiruose stiklo konteineriuose.
- Koks Švedijoje yra užstato dydis?
- Skardinių ir mažesnių plastiko butelių užstato dydis yra 1 Švedijos krona (apie 0,10 euro), didesnių plastiko butelių – 2 Švedijos kronos (apie 0,20 euro). Bet kuri tara, dalyvaujanti užstato sistemoje, yra pažymėta simboliu, nurodančiu užstato dydį.
- Kiek Švedijoje iš viso veikia taromatų?
- Labiausiai paplitęs būdas yra priduoti butelius ir skardines į taromatus, kurie stovi maisto prekių parduotuvėse. Tokie taromatai įrengti daugiau kaip 3 tūkst. Švedijos parduotuvių. Šiuo būdu surenkama 97 proc. butelių ir skardinių. Didesnius taros kiekius galima priduoti perdirbimo centruose.
- Lietuvos kaimo vietose tara priimama ir rankiniu būdu parduotuvėse. Kaip yra Švedijoje: ar visa tara renkama tik per taromatus?
- Didžioji dalis taros surenkama per taromatus. Kai kurios parduotuvės ir antrinių žaliavų centrai taip pat priima plastikinius maišus, prikimštus pakuočių (šiuo atveju jas tenka išrūšiuoti į skardines ir butelius), tačiau taip dažniausiai aptarnaujamos įmonės, o ne privatūs asmenys.
- Koks Švedijos gyventojų požiūris į užstato sistemą? Ar žmonės noriai ja naudojasi?
- „Švedai nekvestionuoja šio klausimo, jiems ši sistema yra savaime suprantama. Vaikai darželiuose nuo mažų dienų mokomi ir pratinami ja naudotis. Žinoma, kad žmonės naudotųsi sistema, ji turi būti paprasta, visiems prieinama ir veikti be trukdžių“, - sakė Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthström- Ruin.
- Kokie apskritai yra Švedijoje atliekų rūšiavimo pasiekimai?
- Aliuminio perdirbimui sunaudojama 95 proc. mažiau energijos negu naujo aliuminio išgavimui. Tas faktas, kad perdirbama 85 proc. aliuminio skardinių, reiškia, kad mums pavyksta sutaupyti daug energijos. Svarbiausia atliekų perdirbimo priežastis yra aplinkosauga. Skardinių ir plastikinių butelių perdirbimas reiškia, kad iš šių medžiagų galima pagaminti naujus produktus. Perdirbant atliekas, taupoma vertinga energija, taip pat mažinamas šiukšlių kiekis miestuose ir gamtoje.
