Žvilgsnis į ateitį: skubėkite mėgautis ne tik bananais

Kai kurie maisto produktai tapo neatsiejama įprasto apsipirkimo dalimi, tačiau ilgainiui jie gali neatpažįstamai pasikeisti arba net išnykti.

Vienas tokių produktų – „Cavendish“ rūšies bananai, kuriuos dabar galima rasti beveik kiekviename didesniame prekybos centre. Ši bananų rūšis yra tiek išplitusi, kad augalui rimčiau susirgus, veikiausiai išnyktų visa rūšis.

Bananų augintojai jau susidūrė su vaismedžius kamuojančia liga – tai grybelinis susirgimas „Tropical Race 4“, kurį efektyvu naikinti deginant plantacijas.

Panaši situacija bananų rinkoje jau buvo susiklosčiusi prieš kiek daugiau nei 50 metų, tuomet itin paklausi tapo „Gros Michel“ bananų rūšis, kol dėl ją užpuolusios ligos augintojai buvo priversti plantacijas sudeginti.

DELFI skelbė, kad bananai Lietuvoje yra viena populiariausių prekių. Pavyzdžiui, „Lidl Lietuva“, pirmąją prekybos savaitę 15-oje parduotuvių skelbia pardavusi 380 t bananų, o prekybos tinklas „Maxima“, turintis 236 parduotuves, vidutiniškai tinklo parduotuvėse per savaitę parduodantis apie 450 tonų bananų, didesnės akcijos metu – net apie 600 tonų.

Tačiau bananai – ne vienintelė akiai įprasta prekė, kuri ilgainiui gali išnykti.

Tyrimų bendrovės „Euromonitor International“ Šviežio maisto skyriaus tyrimų vadovė Anastasia Alieva yra rašiusi apie kivi vaisius kamuojančią bakterinę ligą, kuri gali lemti tiek jo kainų augimą, tiek netgi palyginti įprasto vaisiaus nykimą.

Kokie pokyčiai laukia

Pasikeitimus maisto pramonėje pastebi ir tyrimų bei konsultacijų bendrovės „Nielsen“ prekybos analitikos vadovas Rytų Europai Artūras Urbonavičius.

Pasak jo, nors numatyti, kas laukia ateityje, yra labai sudėtinga, akivaizdu, kad kintant klimatui nyksta tam tikros augalų ir gyvūnų rūšys, o žmonių maitinimosi įpročiai nuolat kinta.

„Juk net valstybės pykstasi dėl tam tikrų rūšių vartojimo, pavyzdžiui, dėl banginių medžioklės Islandija ir Japonija nesutaria su pasauline bendruomene. Tunai, krevetės – irgi nykstančios rūšys. Kavos kaina nuolat svyruoja priklausomai nuo kasmetinio kavos derliaus“, – vardija jis.

Dar vienas pokyčių variklis – maisto pramonės atstovų siekis vienus produktus keisti kitais, kitaip tariant, gamybą padaryti pigesnę ir generuoti daugiau pelno.

„Ne veltui skiriamos didelės lėšos genetiškai modifikuotų rūšių tyrinėjimui ir platinimui, čia nesutaria JAV ir Europos Sąjunga. Ne tik bananus puola ligos, bet ir nuo chemikalų, naudojamų purkšti laukams, žūva bites, mažėja medaus, o vabzdžių trūkumas turi tragiškas pasekmes visų augalinės kilmės produktų kiekiams“, – primena A. Urbonavičius.

Skaičiuota, kad išnykus bitėms, sumažėtų paukščių, o vėliau ir gyvūnų, tad maisto stygius paveiktų ir žmonių populiaciją.

Dėl kai kurių produktų nykimo gali būti kalta netgi sveika gyvensena

Visgi kai kurių maisto produktų parduotuvių lentynose gali nelikti ir dėl besikeičiančių apsipirkimo įpročių, sveikos gyvensenos ir ekologiško vartojimo tendencijų. A. Urbonavičius vardija, kokių prekių galėtų mažėti dėl besikeičiančių pirkėjų įpročių.

„Jautienos vartojimas daro ypatingą žalą gamtai, nes galvijų pramonė kaip niekas kitas prisideda prie klimato atšilimo. Cukrus yra dirbtinai maisto pramonės išpopuliarinta medžiaga, šiuo metu gydytojų prilyginama narkotikams“, – pavyzdžių pateikia jis.

„Euromonitor International“ vyresnysis rinkos analitikas Stefanas Anbro mano, kad sveikatingumo tendencija daro vis didesnę įtaką Lietuvos maisto rinkai.

„Anksčiau Lietuvoje šis polinkis buvo stabdomas dėl sąlyginai mažų pajamų, tačiau dabar, joms augant, didėja ir vartotojų, norinčių investuoti į sveikesnius produktus, skaičius. Ši tendencija jau paliko ryškų pėdsaką užkandžių rinkoje, kurioje nesūdyti riešutai bei vaisių užkandžiai tampa vis populiaresni“, – pastebi jis.

Tačiau ekspertas vardija, kad tuo pačiu metu kai kuriose rinkos dalyse sveikatingumo tendencija vystosi daug lėčiau.

„Pavyzdžiui, organinės kilmės produktų pardavimai Lietuvoje daug mažesni lyginant su Vakarų Europa. Tačiau net ir šioje srityje galima tikėtis prekių populiarėjimo, bet koks tiekėjas, kuris sugebės suderinti sveiko maisto paklausą su lietuvių pajamomis, gali tikėtis pasisekimo prognozuojamu laikotarpiu“, – mano S. Anbro.

Jis primena Lietuvos rinkos specifiškumą – nuolaidos įvairiems produktams išlieka vienu iš veiksnių, darančių įtaką Lietuvos maisto rinkai.

„Kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, šokolado ar ledų, nuolaidos iki 50 proc. jau tapo norma. Vartotojai įprato prie nuolaidų ir pasižymi palankiausios kainos ieškojimo elgsena. Gamintojams tai reiškia, kad dėl mažesnių maržų bus sumažinta ir galimybė toliau investuoti į rinką. Tačiau tuo pat metu tendencija išryškina poreikį naujiems, inovatyviems produktams, kurie turėtų didesnę vertę ir už kuriuos lietuviai norėtų mokėti visą kainą“, – sako jis.

S. Anbro pastebi, kad dar vienas veiksnys, darantis įtaką gamintojams, ypač siūlantiems plataus vartojimo maisto produktus, yra mažėjantis gyventojų skaičius.

„Pieno produktų gamintojai geba išlaikyti gaminamų produktų kiekį, kai kurių gamybą net padidinti, bet perkami supakuotos duonos ar batono kiekiai mažėja. Tai tik dar labiau pabrėžia naujų ir inovatyvių produktų, kurie gebėtų išlaikyti pardavimų vertę, poreikį. Duonos traškučiai yra vienas tokių pavyzdžių“, - teigė „Euromonitor International“ vyresnysis rinkos analitikas.

DELFI užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų (48,5 proc.) maistui išleidžia 26-50 proc. savo pajamų. Šie duomenys tik patvirtina liūdnus Eurostato skaičius – Lietuvoje maistui išleidžiama pajamų dalis pati didžiausia Europos Sąjungoje.