Kuo būtina pasirūpinti prieš rugsėjo pirmąją?

Kuprinės, sportinės aprangos, rašiklių ir sąsiuvinių, madingų drabužių ar uniformos, vyresniems – žadėto kompiuterio paieškos. Štai tokie rūpesčiai užgula visų tėvelių, besiruošiančių dar vienai (o ypač – pirmajai) mokslo metų pradžiai, pečius.
Pas gydytoją
© Shutterstock nuotr.

Labai suskubus, šiuos pirkinius įsigyti galima ir visai prieš pat rugsėjo pirmąją. Tuo tarpu gerokai anksčiau vertėtų susirūpinti kitu, daug svarbesniu darbu – profilaktiniu vaiko sveikatos patikrinimu, kurio pažymas mokymo įstaigos kasmet prašo pristatyti iki rugsėjo vidurio.

Daugelio manymu, ši pažyma – tik formalumas. Tačiau šitoks kasmetinis sveikatos patikrinimas neretai užkerta kelią galimoms didesnėms sveikatos bėdoms. Per profilaktinį sveikatos patikrinimą bendrosios praktikos gydytojas ar gydytojas pediatras įvertina vaiko sveikatos būklę, jis turi galimybę anksčiau nei tėvai pastebėti pirmuosius nedidelius defektus. Juk, jei vaikas niekuo nesiskundžia, o per vasarą atrodo gerokai paaugęs, įdegęs ir sustiprėjęs, dar nereiškia, kad jis auga visiškai sveikas.

Kas atliekama profilaktinio patikrinimo metu?

Gydytojas įvertina vaiko ūgį, svorį, kraujo spaudimą, klausą, regėjimą, kvėpavimo, kraujotakos, kitų organų bei jų sistemų būklę. Prireikus, mažąjį pacientą siunčia konsultuotis pas gydytojus specialistus. Dantų būklę įvertina gydytojas odontologas.
Praėjus patikrinimą, visos pažymos grafos turėtų būti užpildytos, nustatyta, kokią fizinio pajėgumo grupę mokinys galės lankyti, tai pat išdėstytos rekomendacijos, jei mokinys turi sveikatos sutrikimų: dėl fizinio krūvio, dėl mitybos, dėl regos, vengtinų alergenų ir panašiai.

Remiantis visoje šalyje veikiančių sveikatos biurų informacija, didžiausios mokinių sveikatos problemos 2011 metais buvo skeleto ir raumenų sutrikimai. Specialistai atkreipia dėmesį, kad daugelis vaikų per mažai juda, per daug laiko praleidžia prie kompiuterių, televizorių. Tarp ydingos moksleivių laikysenos priežasčių – ir knygų prikrauti krepšiai, nepatogūs suolai. Taip pat kasmet daugėja vaikų, kuriems reikalinga regos korekcija, paauglius dažnai kamuoja mitybos problemos.

Bendrosios praktikos gydytojos Linos Saulienės nuomone, augančiam organizmui reikia visko: visavertės mitybos, pakankamo fizinio aktyvumo, kokybiško poilsio, miego, gerų emocijų. Tik tuomet vaikas augs fiziškai ir dvasiškai stiprus bei sveikas. „Rūpinimasis vaikų sveikata privalo būti kompleksinis – net ir niekuo nesiskundžiant būtina nuolatos profilaktiškai patikrinti mažųjų sveikatą, stebėti vaiko savijautos pokyčius, mokslo krūvį, nepamiršti laiku pasirūpinti vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis – tai padeda išvengti daugybės ligų, atšalus orams – sustiprinti imunitetą“, – teigia L.Saulienė.

Gydytojos išsakytoms mintims antrina „Camelia“ vaistininkė Jūratė Cijunaitienė. Anot „Camelia“ vaistininkės, prasidėjus mokslo metams, o ir per pačius mokslo metus, vaistinėse sulaukiama daugybės mamų, tėvų, kurie ateina pirkti savo atžaloms gydytojo rekomenduotų vitaminų bei maisto papildų, reikalingų augančiam organizmui.

„Labiausiai mažiesiems trūksta kalcio, geležies, fosforo, B grupės vitaminų, taip pat vitaminų A, C, D, E. Nepaprastai svarbios gerai savijautai yra polinesočiosios omega -3 ir omega-6 riebalų rūgštys“, – teigia J. Cijunaitienė.

A.Pilypaitė: „Su kiekvienu vaiku rūpesčių artėjant rugsėjo pirmajai tik mažėja“

Dainininkė, šokių projekto dalyvė Asta Pilypaitė, kalbėdama apie pasiruošimą rugsėjo pirmajai, labai konkreti. „Gal tik šie metai po ilgo laiko kiek kitokie, mat į pirmąją klasę ruošiasi eiti mano pagrandukė Rūta. Su mažąja kartu ėjome išsirinkti gražesnių sąsiuvinių, kitų priemonių. Šiaip jau manau, jog sudėtingiausia tėvams būna tuomet, kai yra pirmas vaikas, pirma rugsėjo pirmoji. Vėliau įtampos artėjant mokslo metams tik mažėja. Jau seniai nedarau problemos, jei iki rugsėjo pirmosios nespėju nupirkti visų sąsiuvinių, rašiklių, dažų – visų šių priemonių parduotuvėse bus ir po rugsėjo pirmosios“, – šypsodamasi pasakoja atlikėja.

Kalbėdama apie profilaktinius sveikatos patikrinimus, A. Pilypaitė teigia, kad šis rūpestis šiemet jai – ne rūpestis, nes mokyklai pažymas reikėjo pristatyti dar pavasarį.

„Viską jau susitvarkėme, pasitikrinome. Tik vieno vienintelio tyrimo, berods dėl tuberkuliozės, dar nepasidarėme. Vis nepataikau užregistruoti Rūtelės, nes ne kasdien tą tyrimą daro“, - pasakoja pašnekovė.

Kuo turėtų pasirūpinti tėveliai?

Dantukais. Verta pasidomėti galimybe įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, vykdoma 6–14 metų vaikų krūminių dantų dengimo silantais programa. Specialiomis medžiagomis padengiamos sveikų krūminių dantų kramtomųjų paviršių vagelės ir taip neleidžiama susidaryti ėduoniui. Rekomenduojama procedūrą atlikti vos išdygus krūminiams dantims, nes pirmuosius metus jie yra patys neatspariausi.

Užkrečiamų ligų prevencija. Pirmaisiais gyvenimo metais vakcinų sudarytas imunitetas silpsta, todėl 6–7 metų vaikai, prieš pradėdami lankyti mokyklą, pakartotinai skiepijami nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, tymų, raudonukės ir epideminio parotito, taip pat atliekamas tuberkulino mėginys, kuris padeda nustatyti užsikrėtimo lygį tuberkuliozės mikobakterijomis. Į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtrauktas ir 15–16 metų paauglių pakartotinis skiepijimas nuo difterijos ir stabligės.

Nuo mažiau pavojingų, bet itin įkyrių šaltojo sezono ligų saugotis patartina pradėti jau vasarą – vaikams pravartu dažniau pasiūlyti vaisių ir daržovių, o trūkstamų medžiagų atsargas papildyti maisto papildais ir vitaminais. Stiprus imunitetas suformuojamas tik ilgainiui!

Akimis. Daugiau gryno oro, aktyvaus laisvalaikio ir sporto! Vasaros pabaiga – tai juk paskutinės atostogų dienos, kompiuteris ir televizorius tegu palaukia niūrių žiemos vakarų. Įvairių šalių mokslininkų atlikti tyrimai ne kartą parodė, kad aktyvus laiko leidimas lauke neabejotinai susijęs su mažesniu trumparegystės dažniu. Ištirta, kad kiekviena papildoma gryname ore praleista valanda per savaitę net 2 proc. sumažina regėjimo problemų, ypatingai trumparegystės, riziką.

Kaip teigia ekspertai, svarbiausias veiksnys, kodėl būnant gryname ore gerėja rega – natūrali šviesa ir galimybė žiūrėti į toliau esančius objektus.

Kai kuriuose tyrimuose stebėta mitybos įtaka akies odenos silpnumui – nustatyta, kad vitaminų C, D trūkumas, ypač gausus termiškai apdoroto maisto bei cukraus vartojimas yra susiję su trumparegystės progresavimu.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją