Poros gyvenimą kaimynai pavertė pragaru: grįžę namo taip išsigando, kad nesuprato, kas įvyko

 (126)
„Atidarėme buto duris ir nustėrome. Bute – vandens iki kauliuko (čiurnos - DELFI)“, – taip vieną nemaloniausių dienų savo gyvenime prisimena vilniečių pora Audrius ir Kristina (vardai pakeisti – red.).
© DELFI / Tomas Vinickas

Pora dėl komplikuotų santykių su kaimynais tikrųjų vardų skelbti nepanoro. Audrius ir Kristina gyvena Vilniuje, dvylikos aukštų daugiabutyje. Pora įsikūrusi antrame namo aukšte.

Pirmasis incidentas su kaimynais įvyko daugiau nei prieš trejus metus. Audrius pasakoja, kad kaimynų, gyvenančių viršuje, bute įvyko kažkoks vandentiekio gedimas ir buvo aplietos pašnekovo buto lubos.

„Iš pradžių mums pasirodė, kad tai smulkmena. Kaimynams nieko nesakėme, nes vistiek darėme remontą“, - prisimena Audrius.

Tačiau, pašnekovo teigimu, toks pats įvykis pasikartojo dar po pusės metų. Kadangi butas buvo neseniai suremontuotas, pora kreipėsi į kaimynus ir pakvietė ateiti apžiūrėti sugadintas lubas. Audriaus teigimu, kaimynystėje gyvenanti šeima ėmė neigti, kad žalą padarė jie. Galiausiai su kaimynais susitarti pavyko – jie pažadėjo, kad lubas suremontuos.

Po susitarimo praėjo kelios savaitės, tačiau darbams nė neprasidėjus, Audrius teigia dar kartą kreipęsis į kaimynus – šie pažadą pakartojo. Po kelių dienų į pašnekovo butą užsukęs kaimynas dar kartą apžiūrėjo lubas ir, Audriaus teigimu, dingo lyg į vandenį trims savaitėms. Vyrui dar kelis kartus teko belstis į kaimynų duris ir prašyti sutvarkyti lubas. Galiausiai, daugiau nei po 2-jų mėnesių pasirodęs kaimynystėje gyvenantis vyras darbus pradėjo, tačiau neužbaigęs vėl prasmego skardžiai į žemę. Ši istoriją tęsėsi beveik pusė metų, kol galiausiai lubos buvo suremontuotos.

Vandenį nešė kibirais

Istorija su kaimynais nekaltu lubų užpylimu nesibaigė. Maždaug prieš du metus, praėjus pusmečiui nuo pirmojo incidento, namo po darbų sugrįžusi pora nustėro – permirkęs visas butas : pradedant sienomis, baigiant – baldais ir sugadinta elektros instaliacija.

„Liepos mėnesį grįžtame namo, atidarome duris, o ten vandens beveik iki kauliukų (iki čiurnos – DELFI). Visas butas plaukia. Užpilta virtuvė, koridorius, vonia ir miegamasis. Buvo sugadinta viskas – sienos, lubos, baldai ir grindų laminatas. Be to dėl drėgmės gavusių laidų įvyko trumpas sujungimas. Ten buvo lietus, o mes buvome neapsidraudę“, - pasakoja Audrius.

„Man buvo šokas. Labai išsigandau ir nesupratau, kas nutiko. Galvojau gal vamzdžiai pas mus trūko ar skalbimo mašina leidžia, bet visa technika buvo nauja. Visą patalynę suverčiau (kad sugertų vandenį - DELFI), vandens buvo pilni kibirai“, - priduria Audriaus draugė Kristina.

Susitikus su kaimynais paaiškėjo, kad kol visame name buvo tvarkomi vandentiekio sutrikimai, buvo atjungtas vanduo. Viršuje gyvenanti kaimynė tikrindama, ar vanduo dar neatsirado, atsuko čiaupą ir pamiršusi jį užsukti išvyko iš namų. Kai vandentiekio sutrikimai buvo pašalinti ir vanduo atsirado, kaimynystėje iš čiaupo be sustojimo tekantis vanduo užliejo kaimynus.

„Nepamenu, ar pas juos ten vonia, ar kriauklė užsikimšo ir pasipylė vanduo“, - pasakoja Audrius.

Pašnekovas teigia niekuomet iki tol negalvojęs būsto apdrausti, esą visada atrodė, kad nieko baisaus nenutiks, tačiau iš karto po šio incidento savo būstą apdraudė.

Draudimas tikrai nekainuoja tiek daug, kaip moralinė ir psichologinė žala“, - šiandien teigia vyras.

Pasiūlė kilimą nešti į valyklą

Kadangi butas buvo neapdraustas, Audrius nutarė su kaimynais bandyti susitarti gražiuoju.

„Mes visai neturėjome patirties. Iki tol nė kiek nesidomėjome, ką daryti žmogui, kurio namus užpylė, tačiau jie nėra apdrausti. Nutarėme su kaimynais nesipykti, kadangi vistiek teks gyventi viename name, tačiau nuėję į trečią aukštą kaimynų neradome namuose. Kadangi vanduo toliau pylėsi ant mūsų buto, iškvietėme avarinę tarnybą“, - prisimena Audrius.

Avarinė tarnyba padėti negalėjo niekuo, esą tai ne vandentiekio problema, o avarija konkrečiame bute. Namo sugrįžę kaimynai suprato, kas įvyko, ir pažadėjo, kad viską sutvarkys, esą ten gyvenantis vyras dirba statybininku, turi savo brigadą ir medžiagų, todėl problemų dėl to nekils.

„Mes supratome, kad situacija nemaloni tiek mums, tiek jiems. Jie juk nepiktybiškai taip padarė, todėl labai apsidžiaugėme sulaukę jų geranoriškos reakcijos“, - teigė Audrius.

Kadangi dėl trumpo sujungimo buvo sugadinti du šviestuvai, o taip pat permirkęs visas kilimas, pora paprašė sumokėti 500 litų (145 eurus). Audriaus teigimu, nuostolių buvo pridaryta už didesnę sumą, tačiau pora daugiau pinigų neprašė, kadangi baldai nebuvo nauji.

„Jie pareiškė, kad šviestuvuose reikia pakeisti tik elektrinę dalį, kur gavosi trumpas sujungimas, o kilimą reikia nunešti į cheminį valymą ir jį sutvarkyti. Patys nunešėme tą kilimą į valyklą ir mums pasakė, kad jis nepataisomai sugadintas ir joks cheminis valymas čia nepadės“, - prisimena Audrius.

Su sugadintu kilimu rankose pašnekovas prisimena dar kartą pasibeldęs į kaimynų duris ir papasakojęs situaciją. Kaimynai patikino, kad patys išvalys kilimą.

„Leidome jiems suprasti, kad jei valykloje kilimas negali būti išvalomas, tai patys jie tikrai neišvalys. Pasiėmėme ten gyvenusią vyresnio amžiaus moterį ir kartu nusivežėme į valyklą tam, kad jai patvirtintų, jog kilimas sugadintas“, - pasakoja Audrius.

Net valyklos darbuotojai patikinus, kad kilimas sugadintas Audriui teko klausyti nepasitenkinimo, esą jis bando apgauti kaimynus.

Teko grasinti teismais

Problemos su kilimu buvo tik bėdų virtinės pradžia. Į kaimynų duris teko belstis po keletą kartų per savaitę, kadangi jokie tvarkymo darbai nebuvo pradėti. Atsižvelgdami į tai, kad dėl mažesnio užpylimo jau turėjo reikalų su šiais kaimynais, pašnekovai nutarė jiems duoti pasirašyti pasižadėjimą, jog darbai bus atlikti iki tam tikro laiko ir kad bus pripažinti baigtais tik tada, kai bus pasirašytas darbų priėmimo aktas.

Po kurio laiko kaimynai informavo pašnekovą, kad darbų atlikti negalės, esą turi daug darbo, tačiau pažadėjo pasamdyti meistrą, kuris visus darbus atliks už 1500 litų (434 eurus).

„Mes pasijuokėme, kad jiems labai pasisekė, jeigu tikrai surado tokį meistrą, nes tokių kainų nėra. Sutarėme, kad taip ir padarome – atvažiuoja meistras, jie pasirašo pasižadėjimą ir važiuojam toliau“, - pasakoja Audrius.

Tačiau pasižadėjimą pasirašyti kaimynai atsisakė ir pareiškė, kad pora bando juos apgauti. Taip pat buvo atsisakyta sumokėti prašytą 500 litų kompensaciją už patirtą žalą. Tuomet Audrius teigia supratęs, kad taikaus sprendimo šioje situacijoje pasiekti nepavyks ir kreipėsi į nepriklausomus žalų ekspertus, prašydamas įvertinti patirtus nuostolius.

Ekspertas įvertino, kad pora patyrė 9000 litų (2603 eurų) žalą. Po nuostolių įvertinimo pora dar kartą kreipėsi į kaimynus ir įspėjo juos, kad jei darbai nebus pradėti ir kompensacija nebus sumokėta, teks kreiptis į teismą. Tiesa, po žalos įvertinimo vilniečiai prašė nebe 500, o 3000 litų (869 eurų) kompensacijos. Net ir po paskutinio kreipimosi kaimynai ne tik mokėti, bet ir bendrauti atsisakė.

Sumokėjo daugiau nei 1500 eurų

Po nesėkmingų bandymų susitarti su kaimynais vilniečių pora kreipėsi į savivaldybę prašydama paskirti nemokamą advokatą. Porai paskirtas advokatas kaimynams parašė pretenziją ir išsiuntė ją paštu.

Po advokato rašto kaimynai pagaliau atsiliepė – šį kartą jie patikino, kad jų butas pirktas su paskola, todėl esą pagal banko taisykles jis yra apdraustas ir žalą atlygins draudimas.

„Kaip mes apsidžiaugėme. Sakau: „valio, ir jūs nenukentėsit, ir mes nenukentėsim“, - prisimena Audrius.

Paprašyti draudimo dokumentų kaimynai jų duoti negalėjo. Tik po savaitės kaimynai pašnekovams davė draudimo įmonės kontaktus ir pasiūlė nuvažiuoti viską išsiaiškinti su draudėjais. Porai pasikreipus į draudimo kompaniją paaiškėjo, kad egzistuoja tik kaimynų gyvybės draudimas, o butas buvo apdraustas praėjus mėnesiui po įvykio.

„Jie mums pamelavo, kad turi draudimą“, - teigia Audrius.

Po šio žingsnio kaimynai taip pat kreipėsi į advokatą, kuris, matyt, patarė tartis gražiuoju, kadangi bylą teisme, tikėtina, kaimynai būtų pralaimėję.

„Kai jie visa tai suprato, patys pradėjo mūsų ieškoti ir pradėjo draugiškai kalbėti. Tada mes pasakėme taip: „kadangi jūs atsisakėte tartis ir buvote nusiteikę piktybiškai, sutiksime tartis tik tuo atveju, jeigu jūs sumokėsite 6000 litų (1738 eurų)“, - prisimena pašnekovas.

Pinigų suma vilniečių porai buvo sumokėta per savaitę, todėl į teismą kreiptasi nebuvo.

Lygiai po metų nutiko tas pats

Praėjus lygiai metams, liepos mėnesį, iš tų pačių kaimynų buto vėl pasipylė vanduo.

„Po metų tą patį mėnesį miegame su vyru ir prabudau nuo vandens čiurlenimo. Vyras sako: „girdi, lietus lyja“. Sakau: „koks dar lietus?“ Pasižiūrim pro langą – nelyja. Ir tada Audrius pamatė, kad vanduo bėga, tokia srove kaip šaltinėlis“, - šiandien jau juokdamasi pasakoja Audriaus draugė Kristina.

Kadangi butas tuomet jau buvo apdraustas, pora iš draudimo gavo 5000 litų (1448 eurų). Po šio užliejimo vėl teko remontuoti lubas, sienas ir keisti miegamajame stovėjusią spintą.

Moteris teigia, kad paskutinis kartas baisus nebebuvo – buvo juokinga. Kodėl butas buvo aplietas dar kartą, pora nežino, kadangi, Kristinos teigimu, po kilusio konflikto su kaimynais draugiškų santykių atkurti nepavyko.

Į žalų ekspertus dažniausiai kreipiasi neapsidraudusieji

Nepriklausomu žalų ekspertu dirbantis Tauras Mičiuda pastebi, kad dažniausiai į juos kreipiasi žmonės, kurie tam tikro incidento metu neturėjo būsto draudimo. Eksperto teigimu, dažniausiai kreipiamasi dėl buto užliejimo vandeniu. Dėl užliejimo kalti žmonės kreipdamiesi į nepriklausomus ekspertus, pašnekovo teigimu, dažnai bando ieškoti teisybės arba nori įsitikinti, kad pinigų nebus pareikalauta daugiau nei padaryta žala.

T. Mičiuda pasakoja, kad visgi dažniau kreipiasi tie, kurių butas buvo nuniokotas, tačiau neapdraustas. Eksperto teigimu, šie žmonės nori išsiaiškinti, kokia žala padaryta.

Nelaimės atveju neapsidraudusiems būsto T. Mičiuda pataria bandyti pasiekti taikaus susitarimo su kaimynais.

„Paprastai viršuje gyvenantis žmogus, užliejimo kaltininkas, žalą mato labai minimalią, o apačioje gyvenančiam žmogui labai skauda širdį tiek dėl sugadinto turto, tiek dėl patirtos moralinės žalos“, - aiškina ekspertas.

Jei geranoriško susitarimo pasiekti nepavyksta, T. Mičiuda siūlo kreiptis į nepriklausomus ekspertus, kurie įvertina žalą. Po eksperto įvertinimo siūloma kreiptis į advokatą ir parašyti oficialią pretenziją dėl sugadinto turto. Jei ir tuomet žalą padaręs kaimynas nereaguoja – tiesiausias kelias yra teisminis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo.

„Kai vyksta teismas per posėdžius visos šalys yra priverstos išklausyti viena kitos, išgirsti argumentus be emocijų ir labai daug žmonių susitaria net nepasibaigus teismui“, - teigia pašnekovas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Namai namučiai

Iš taupumo gimęs išradingumas: lietuvių naudojama apgaulė vagims (50)

DELFI žurnalistai kartu su patyrusių profesionalų komanda lankėsi viename iš Pašilaičių mikrorajono daugiabučių. Čia buvo vertinamas jaunos šeimos dviejų kambarių būstas. Vilniečiai skundžiasi, kad per lango sandūras pučia vėjas, o žiemos metu nuolat rasoja langai. Specialistai aiškinosi to priežastis ir dalino patarimus, kaip to išvengti.

Amžinas galvos skausmas: ką daryti, jei namus užpuolė pelėsis (13)

Pelėsis – problema, su kuria yra susidūręs ne vienas. Dažnas puola naikinti šį nekviestą svečią savarankiškai, tačiau specialistai įspėja: kartais gali prireikti ir profesionalo pagalbos, mat pelėsis gali slėptis ir nepastebimose vietose.

Paprastas būdas namų sąlygomis pasitikrinti, ar nepermokate už vandenį (54)

DELFI žurnalistai kartu su savo srities profesionalų komanda lankėsi Lazdynų mikrorajone. Trijų kambarių buto gyventojai skundžiasi, kad išleidžia neįprastai daug vandens. Specialistai patikrino butą ir patarė, kaip namų sąlygomis išsiaiškinti, ar skaitikliai rodo teisingus duomenis.

Signalizuoja dėl prastos daugiabučių būklės: ateityje bus tik blogiau (109)

Mėnesio pradžioje Kaune, Šakių gatvėje esančiame name, nukrito balkonas. Deja, tokia situacija Lietuvoje jau tapo gana įprasta, o atsakingos institucijos pirštais bado viena į kitą ir kaltina netinkamus teisės aktus, o kai kas net siūlo problemas spręsti steigiant naują Statybos ministeriją.

Triukas, kurį taiko vagys planuodami apiplėšti butą: patikrinti dažnas nė nesugalvotų (109)

Net ir gyvendamas iš pažiūros ramiame mikrorajone negali būti tikras, kad tavo buto nenusižiūrėjo ilgapirščiai. Tai parodė ir ažiotažą feisbuke sukėlęs įvykis PIlaitėje. Nors specialistai pripažįsta, kad vagį prieš jam padarant nusikaltimą atpažinti sunku, išduoda, kad kai kurie jų naudoja triukus, parodančius, kad nusitaikyta būtent į jūsų butą.