Lietuvius įspėja dėl kaimynų: nepasidomėti šalia ko gyvensite – didelė klaida

Kalbėdami apie būsto saugumą lietuviai nurodo, kad pirmoje vietoje dėmesį skiria buto durims, o antroje – pasitiki kaimynų pilietiškumu ir viliasi, kad šie atkreips dėmesį į neaiškius asmenis besisukiojančius aplink namus. Tuo tarpu ekspertai tikina, kad lietuviai pirkdami namus ar butus retai pasidomi kaimynais, o tai – didelė klaida.

Triukšmaujantys, girtaujantys kaimynai ar už sienos klykiantis vaikas – menkas malonumas, tačiau gyvenantiems daugiabutyje to dažnu atveju išvengti tiesiog nepavyksta. Tačiau ekspertai tik kraipo galvas ir tikina, kad pirkdami būstą lietuviai nuo to apsisaugoti net nesistengia.

„Jeigu atvirai, dažnu atveju lietuviai nelabai vertina ir atsižvelgia į kaimynus. Jie perka būstą ten, kur jiems patinka, orientuojasi į vietą, patį buto įrengimą, bet apie tai, kas yra kaimynystėje – nepasidomi. Kai kurie pasižiūri, kas yra gretimame bute, pasiklausia, kas gyvena už sienos, bet dažnai savininkų atsakymai būna tie patys, įsikūrę ramūs žmonės. Nesvarbu, ramūs jie ar neramūs. Bet niekas toliau ir nesigilina.

Todėl aš akcentuoju mintį, kad reikėtų pačiam labiau įsigilinti, pabendrauti su kaimynais, nepasikliauti vien brokerių ar savininkų žodžiu. Visi paminės gerus kaimynus, bet nenorės kalbėti apie tuos, kurių vengia, o gal net bijo, būna visko“, – pasakoja ilgametę nekilnojamojo turto brokerio patirtį turintis Jonas Kėžys.

Apsidrausti įmanoma

Pašnekovas pataria prieš perkant būstą visada aplankyti kaimynus ir su jais susipažinti. Eksperto teigimu, reikia eiti ne tik pas šalia gyvenančius, bet užsukti ir pas visuose aukštuose ir kitose laiptinėse gyvenančius žmones.

„Žinau, kad pabendravus su tais žmonėmis galima gauti labai įdomios informacijos. Ji gali būti šiek tiek subjektyvi ar šališka, bet visose istorijose yra bent kruopelytė tiesos“, – sako J. Kėžys.

Kad bendravimas su kaimynais labai prasmingas, pritaria ir nepriklausoma brokerė Sandra Jakulė: „Prisistatysit, kad būsit šito namo ar buto savininkai ir iš to pokalbio galima labai daug sužinoti, žmonės vieni apie kitus kartais papasakoja.

Nebūtinai 100 procentų tai sužinosi. Bet pagal tai, kaip žmogus bendrauja, kaip atrodo, galima labai daug suprasti, ar norisi prie tokių žmonių gyventi, ar ne. Svarbiausia turbūt asocialūs asmenys, juos gana lengva atpažinti.“

J. Kėžys atkreipia dėmesį ir į tai, kad toks pasivaikščiojimas ne tik padės susidaryti įspūdį ir sužinoti, kokioje aplinkoje teks gyventi. Jis sako, kad žmonės dažnu atveju nurodys namo trūkumus, tarkim, papasakos apie rūsyje gyvenančias žiurkes ar varvantį stogą.

„Iš kitos pusės, vien išoriškai, praėjus daugiabutį galima pamatyti įvairių dalykų. Esu turėjęs tokių objektų, kur lipant į penktą aukštą, kuriame nors aukšte matosi tokios durys, kurios, net nejuokauju, užrakintos kabliuku iš išorės, net ne su spyna. Tai neša tam tikrą žinutę. Arba kartais matosi, kad durys buvusios išlaužtos. Tai labai subjektyvūs, buitiški, primityvūs pavyzdžiai, kurie daugiau galioja senos statybos namuose“, – sako J. Kėžys.

Pašnekovo teigimu, planuojantiems pirkti butą naujos statybos namuose – sudėtingiau, ypač, jei planuojamas pirkinys dar net nėra pastatytas.

„Asmeniškai, tikrai visada rekomenduoju ir naujoje statyboje, jei pirkėjas yra ne pirmas žmogus, kuris įsigyja turtą tame name, prakeliauti pro visus būstus ir pažiūrėti, kokio tipo žmonės gyvena.

Galima susidaryti įspūdį apie kaimynus iš to, koks turtas yra parduodamas. Jei visame pastate yra mažos kvadratūros butai, normalu, kad šeimų ten surasime mažiau. Tai bus labiau orientuota į jaunus žmones, jaunas poras. Tai priklauso nuo buto ploto, iš to galima susidaryti šiokį tokį vaizdą“, – atskleidžia brokeris.

J. Kėžys sako, kad galima apie kaimynus galima nuspėti ir iš rajono. Kaip pavyzdį jis pateikia objektą Saulėtekyje, natūralu, kad čia perkant būstą aplink bus daug jaunimo ir studentų, todėl ir triukšmas už sienos ten gyvenant gali būti nesvetimas.

Naudinga saugumui

Be to, geri santykiai su kaimynais ne tik gali užtikrinti ramų gyvenimą, tačiau ir prisidėti prie būsto saugumo. Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis sako, kad kaimynai kartais išties padeda išaiškinti vagystes, o geri santykiai su jais – nuo vagių apsisaugoti.

„Jeigu išvažiuojama mėnesiui ar metams, turbūt kaimynas nelabai sužiūrės. Bet jei išvažiavęs kelioms dienoms, o ypač, jei tai ilgasis savaitgalis, kai tų vagysčių paprastai būna, kaimynų pagalbos tikrai galima paprašyti“, – sako pašnekovas.

Policijos atstovas duoda ir keletą patarimų, kaip bendradarbiaujant su kaimynais apsisaugoti nuo vagysčių ar kitų nelaimių.

„Vienas iš būdų, kai vagys tikrina būstus, ar žmonės yra namuose, ar jų nėra, jie patikrina pašto dėžutę. Jei senai neišimti laikraščiai, pilna pašto dėžutė, akivaizdu, kad žmogus senai buvo namie.
Taip pat su reklaminiais bukletais ant durų rankenų, kartais būna, kad jį pakabina patys vagys ir žiūri, kada jis yra nuimamas, nes žmogus grįžęs namo bukletą nusiima. Jei dvi, tris dienas jis kabo, automatiškai, tame bute žmonių nėra“, – sako R. Matonis.

Taigi, vienas iš būdų apsisaugoti, palikti kaimynui raktą nuo pašto dėžutės ir paprašyti, kad šis ją ištuštintų, taip pat nukabintų nuo durų rankenų reklamas.

„Jei ruošiamasi apvogti butą, jis yra stebimas tam tikrą laiką. Stebimi žmogaus įpročiai, kada jis išeina, kada grįžta. Kaimynas gali padėti vakare uždegęs šviesą pas jus, atrodys, kad žmogus yra grįžęs namo“, – būdą suklaidinti vagis atskleidžia R. Matonis.

Pašnekovas priduria, kad geri kaimynai taip pat pastebės ir informuos apie neaiškius asmenis besisukiojančius aplink namus, o tai taip pat turės teigiamos įtakos.

Tuo tarpu S. Jakulė, paklausta, ar senyvo amžiaus kaimynė, ilgą laiką praleidžianti sėdėdama prie lango yra privalumas, sako: „Kitiems žmonėms reikia privatumo, tas juos erzina. Bet jei imant įprastinį, standartinį variantą, tos močiutės yra didelis pliusas. Atsitikus kokiai nelaimei ar vagystei, jos daug ką žinos, o gal net padės to išvengti“.

Vis dėlto namų saugumu užsiimančios įmonės „VS Sistemos“ vadovas Arūnas Čebatavičius ragina nepasitikėti tik kaimynais, nors pripažįsta, kad jie gali padėti.

„Saugi kaimynystė skamba labai gražiai, bet jei kažkas atsitinka, niekas neneša atsakomybės už tuos atsitikimus. Būna, kad atrodo saugu, bet įvykus įvykiui niekas nieko nematė. Tuo labiau, kad kaimynas gali būti kažkur išvažiavęs, užsiėmęs, miegoti. Kas tokiu atveju?

Su kaimynais bendrauti verta, bet apsauga turėtų būti kompleksinė. Vien kaimynai nepadės. Kai klientai klausia, ką geriau įsidėti, apsaugos sistemą ar vaizdo kameras. Prioritetą siūlome teikti apsaugos sistemai, bet geriausia yra kompleksinė apsauga, įsidedi geras duris, signalizaciją, kaimynų paprašai, kad ištuštintų pašto dėžutę, perspėtų, jei įtartini žmonės vaikšto prie namų“, – aiškina A. Čebatavičius.