Tai paaiškėjo Švietimo ir mokslo ministerijos bei Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Prevencijos svarba vaikų gyvenimo kokybės gerinimui“. Joje dalyvavo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio ekspertai iš Čekijos, Islandijos, Norvegijos bei Švedijos.

Norvegai sėkmingai moko atpažinti patyčias

Olweus patyčių prevencijos programos tikslas – užkirsti kelią patyčioms mokykloje, sumažinti jų lygį. Šios programos vyresnysis instruktorius ir konsultantas Norvegijos Bergeno universiteto tyrimų bei Vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos ir gerovės centre Andresas Baraldsnesas tvirtino, kad stengiantis sumažinti patyčių lygį mokyklose, reikalingas nuolatinis darbas ne tik su vaikais, bet ir su suaugusiaisiais.

„Mes turime buti atkaklūs, smalsūs, žingeidūs ir atviri naujovėms, nes Olweus patyčių ir smurto prevencijos programa turi daug lygių ir veikia visoje mokykloje, pradedant visais ten dirbančiais suaugusiaisiais, baigiant mokiniais ir jų tėvais“, – pasakojo lektorius.

Jis teigė, kad visiems mokyklos veiksmams čia vadovauja specialiai tam parengtas žmogus – instruktorius, kuris yra ne tik programos mokykloje koordinatorius, bet ir jos ekspertas, patarėjas: „Man teko apmokyti daug puikių instruktorių ne tik Lietuvoje, bet ir kituose kraštuose. Jie yra pagrindiniai asmenys, teikiantys paramą mokyklai 18 mėnesių programos metu, kai mokykloje bandoma sukurti saugią nuo patyčių aplinką“, – teigė ekspertas A. Baraldsnesas.

Jis pasakojo, kad siekiant išlaikyti pasiektus rezultatus, reikia dėti pastangas į sistemos palaikymą. Tai programoje vadinama kokybės užtikrinimo sistema, kuri yra svarbi užtikrinant veiksmų efektyvumą.

Susirūpinta po žmonių žūties

„Puikių rezultatų galima pasiekti tik tada, kai kiekvienas į mokyklą einantis ar su ja susijęs asmuo kovoja su patyčiomis. Aišku, jų paramai ir palaikymui labai svarbi valstybės vadovų pozicija. Devintajame dešimtmetyje, kai patyčių neištvėrę šalyje nusižudė keli jauni žmonės, kova su šiuo reiškiniu tapo nacionalinės reikšmės prioritetu“, – apie dėmesį patyčių reiškiniui Norvegijoje pasakojo A. Baraldsnesas.

Intensyvi kova su patyčiomis Norvegijos mokyklose prasidėjo 2001 m. Programų pikas – 2004 m., kai vienu metu programoje dalyvavo 70 mokyklų, kurių dalis vėliau nustojo vykdyti programas. Ekspertas pabrėžė, kad kai kurios mokyklos, pastebėjo teigiamų efektų, tačiau nedėjo pastangų juos išlaikyti, taigi patyčių lygis sugrįžo į buvusįjį.

„Per visą šį laikotarpį – beveik 15 metų – mes pradėjome didelę kampaniją nacionaliniu mastu. Per šį laiką teko dirbti su 500 mokyklų – pradinėmis, vidurinėmis, gimnazijomis ir kitomis. Atlikome labai daug tyrimų, padarėme labai daug apžvalgų ir stengėmės išsiaiškinti patyčių ar jų sumažėjimo priežastis. Tai sustiprino mūsų veiklos ir darbo pagrindus“, – pasakojo norvegas ir apgailestavo, kad praėjus keletui metų nuo sėkmingos programos pradžios, dalyvaujančių mokyklų skaičius sparčiai sumažėjo.

Visuomenė turi suprasti naudą

Tačiau programos finansavimas net ir tokioje pasiturinčioje šalyje kaip Norvegija mažėjo. Programos kuratoriai nesitaikstė su šia padėtimi ir nusprendė visuomenei parodyti, kokie geri šios jos rezultatai.

„Mes akcentavome programos kokybę ir siekėme parodyti visuomenei, kad ji tikrai duoda rezultatus: sumažina patyčias mokykloje, sukuria sveikesnę ir saugesnę aplinką“, – pasakojo A. Baraldsnesas.

Tuo metu atliktas mokyklų vertinimas: palyginti mokyklų, kuriose vyksta programa ir kuriose nevyksta programa, duomenys. Pasirodė, kad tos mokyklos, kurios laikosi standarto, yra pasiekę puikių rezultatų. Mokyklose, kurios buvo pradėjusios programą, o vėliau ją metė ir nesekė metodiniais jos nurodymais, patyčių lygis grįžo į buvusįjį.

Dirbant su aktyviausiomis mokyklomis, sugalvota, kaip skatinti mokyklas ir užtikrinti programos tvarumą ir tęstinumą: „Peržiūrėję įgyvendinimo strategiją, pamatėme, kad reikia padirbėti prie medžiagos, taip pat parengti geresnę palaikymo sistemą ir atnaujinti kai kurias programos rekomendacijas dėl, tarkime, skaitmeninių patyčių – į kovą su jomis reikėtų pasitelkti ne tik vaikus, mokytojus, mokyklos administraciją, bet ir tėvus“, – pasakojo A. Baraldsnesas.

Tyrimais įrodyta, kad patyčios turi niūrias pasekmes ir gali paskatinti nuolatinį nerimo jausmą, depresiją. Vaikus jos priveda prie vengimo eiti į mokyklą, socialinės izoliacijos, gali vesti prie rimtų psichinės sveikatos sutrikimų, netgi prie savižudybių.

Negana to, tai kenkia ir ekonomikai: Švedijos tyrėjai yra paskaičiavę, kad patyčių efektai valstybei gali kainuoti milijonines sumas, ką jau kalbėti apie moralės aspektus, kuriais remiantis reikia apsaugoti silpniausius ir lengviausiai pažeidžiamus žmones.

Lietuvoje Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras Olweus patyčių ir smurto prevencijos programą vykdė 2008 – 2010 m. Tai buvo pilotinis projektas. Šiuo metu jau prasidėjęs penktasis programos vydymo etapas, kuriame dalyvauja 78 Lietuvos mokyklos.

Mokyklų, dalyvaujančių programoje rezultatai atitinka Norvegijos mokyklų rezultatus: per pirmus dalyvavimo Olweus patyčių ir smurto prevencijos programoje metus patyčios sumažėjo apie 10 proc.

Teisinė sistema patyčių neturi toleruoti

Tarptautinėje konferencijoje dalyvavo ir programos „Friends“ Švedijoje vadovas Larsas Arrheniusas, kuris pristatymą pradėjo nuo mergaitės istorijos: „Iš jos nuolat buvo tyčiojamasi, ji visada pakliūdavo į neoficialiai mokykloje vaikų sudaromo nepopuliariausios mergaičių sąrašo viršų, kol vienas berniukas klasėje nusprendė, kad taip tęstis negali ir pradėjo su ja bendrauti. Kartas nuo karto pasisveikindamas ir paklausdamas, kaip ji laikosi, jis ir draugams parodė, kad su mergaite bendrauti galima: ilgainiui ji atsikratė stigmos, o užaugusi įkūrė organizaciją „Friends“.

Ekspertas pasakojo, kad šios organizacijos tikslas – sukurti tokią visuomenę, kurioje vaikai ir jaunuoliai augtų saugiau, nepatirtų patyčių, diskriminavimo. Kaip įsivaizduoja organizacijos „Friends“ vadovas, tai įmanoma tik šviečiant visuomenę, ugdant ją, keičiant suaugusiųjų požiūrį į vaikų tesių užtikrinimą. Organizacija jau veikia ne tik Švedijoje, bet ir iškėlė koją iš už Europos ribų – įsteigė padalinį Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).

Kiekvienais metais organizacija pateikia ataskaitą, kurioje pristato apklausų ir tyrimų duomenis. Šiemet pristatytos ataskaitos apklausose dalyvavo apie 15 tūkst. Vaikų. 2015 m. pristatytoje ataskaitoje paaiškėjo, jog vienas iš penkių vaikų yra patyręs bauginimą ar priekabiavimą. Deja, 9 iš 10 tėvų mano, kad daugeliu atvejų imamasi atitinkamų veiksmų nubaudžiant ar apribojant priekabiautojus, kai taip mano tik 1 iš 12 vaikų. „Duomenys yra stulbinantys, nes tėvai visai kitaip vertina padėtį nei vaikai ir tikrai nesupranta priekabiavimo bei patyčių masto“, – sakė ekspertas A. Baraldsnesas.

Dėl to paskutiniais metais buvo parengta daug įstatymų, reglamentuojančių šias sritis ir apibrėžiančių mokyklų atsakomybę. Pavyzdžiui, jos atsakingos už prevencines programas ir imantis neatidėliotinų priemonių, mažinant patyčių mastus.

„Iki reikalingų įstatymų patvirtinimo, mes negalėjome pateikti ieškinio dėl patyčių atvejų, tačiau dabar tai galime padaryti. Manau, kad smarkiai pasistūmėjome į priekį. Patyręs žeminantį elgesį vaikas turi teisę skųstis, ir mokyklos savininkas ar vadovas atsakingas, kad jo skundas būtų ištirtas. Vaikai turi žinoti, kad patyčioms kelią galima užkirsti ir kad jie gali būti tikri, jog bus apginti“, – sakė L. Arrheniusas.

Tuo tikslu Švedijoje įkurtas obundsmenas, kuris rūpinasi vaikų teisių užtikrinimu: „Šias pareigas užimu 6 metus ir per metus gaunu apie 1 tūkst. vaikų skundų kasmet. Kalbamės su vaikais, tačiau tie pokalbiai nedžiugina: nuo patyčių kenkia daug vaikų, kai kurie jų nenori gyventi ir galvoja apie blogiausia. Tuo pačiu džiaugiuosi išgirdęs apie patyčių atvejus, nes tada atsiranda proga apginti vaiką, atstovauti jį teisme ir išreikalauti jam kompensaciją už žalą“, – pasakojo L. Arrheniusas.

Jis tvirtino, kad šių teismų padėtį palengvino ir tai, kad teisinių paslaugų finansiniai kaštai nekrinta ant vaiko ar jo tėvų pečių, net jei kontrolierius bylą ir pralaimėtų, ko dar niekada nebuvo. Teismo procesams pasibaigus, mokyklos turi stipriau vykdyti prevencines programas, taip pat informacija pasklinda per žiniasklaidos priemones – tai auklėja visuomenę.

Daugiau kaip 700 Lietuvos mokyklų įgyvendina prevencines programas, padedančias mokiniams ugdyti socialinius ir emocinius įgūdžius. Projektą „Saugios aplinkos mokykloje kūrimas“ remia ES struktūriniai fondai. Šio projekto metu pagerinta prevencinių programų kokybė, padidinta tokių programų įvairovė ir mokykloms pasiūlytas platesnis veiksmingų prevencinių programų pasirinkimas.