Su tokiomis pat problemomis susiduria ir vaikai. Poreikis turėti bent vieną draugą pasireiškia jau ketvirtaisiais gyvenimo metais. Vaikas pradeda ieškoti bendraamžių draugijos – su suaugusiais namuose jam darosi nuobodu. Savaime aišku, kad tokiame amžiuje tai tik draugystės užuomazgos, pirmieji bandymai užmegzti ryšį su kitu asmeniu, tačiau net ir trumpalaikius ryšius šiuolaikinės kartos vaikams kurti vis sunkiau.
Ką daryti, jeigu jūsų atžala visą laiką laikosi atokiai nuo kitų vaikų draugijos ir neturi nei vieno draugo? Kaip tėvai gali padėti jam pagerinti santykius su bendraamžiais? Kč daryti, jeigu vaikas susiranda draugus, kurie mums nepatinka? To DELFI paklausė Kupiškio Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos psichologės Kristinos Jackevičienės.
Nenori eiti į mokyklą, nes bijo nerasti draugų
„Norint susirasti draugų svarbu pačiam būti draugiškam. Visos gero draugo savybės kartu yra ir gero komandos nario savybės. Geras draugas padeda, užjaučia, su juo linksma, domisi panašiais dalykais, apgina, jei to prireikia, neišduoda, supranta, išklauso, pasako, ne tik kas yra gerai, bet ir kas yra ne taip, yra geranoriškas, patikimas. Grįžti į mokyklą dažnam vaikui yra neramu, ypač, jei visą vasarą nesimatė su bendraklasiais, buvusiais draugais. Neramu, kad jie gali būti kiek pasikeitę, gali nebenorėti draugauti, bus susiradę kitų draugų“, – galimas nenoro eiti į mokyklą priežastis vardijo psichologė.
Anot jos, šioje situacijoje dar sunkiau pirmokams ir naujokams. Tėvai neturėtų išsigąsti, jei pačiomis pirmomis dienomis jų vaikas nepuola bičiuliautis su bendraklasiais.
„Tiesiog pradžioje jiems geriausiai būti ramesniems, apsižiūrėti kas yra kas klasėje, su kuo norėtųsi labiau susibendrauti, ko galbūt, bent jau pradžioje, būtų geriau privengti. Vaikams gali pagelbėti klasių auklėtojai bei dalykų mokytojai, skirdami įvairias bendras užduotis, įpareigojimus, parinkdami suolo draugus, su kuriais dažnai labiau susibendraujama, stebėdami, kaip vystosi vaikų tarpusavio santykiai, kam reikėtų didesnės pagalbos, palaikymo. Tėvai galėtų padėti vaikams daugiau su jais kalbėdamiesi apie jų draugus, vaiko vietą draugų tarpe, pripažinimą, konkurenciją, kylančius konfliktus, savitvardos įgūdžius kolektyve. Per didelis susirūpinimas tik mokslo pasiekimais, vaikui kelia didelę įtampą. Ją nuima mėgstama veikla, draugų ratas. Gerai nusiteikę vaikai geriau mokosi, domisi įvairiais dalykais“, – kodėl vaikui svarbu turėti draugų, pasakojo K. Jackevičienė.
Ką daryti, jei vaikas susirado netinkamus draugus?
„Ne taip jau retai tėvai nusprendžia už vaiką, su kuo jam derėtų bendrauti, nes sudaro vaikams sąlygas bendrauti su atitinkamais žmonėmis parinkdami mokyklą, neformalų, papildomą, popamokinį ugdymą, tai jau kažkiek apsprendžia ir šeimos gyvenamoji aplinka. Vieniems vaikams tinka, kad tėvai parenka draugus, kitiems tai būtų visiškas nesusipratimas. Kai kuriais atvejais draugų parinkimas gali būti net gi gyvybiškai svarbus. Pasitaiko tėvų, kurie norėdami apsaugoti vaiką nuo pavojingos kompanijos, ryžtasi pakeisti šeimos gyvenamąją vietą, imasi kitų kraštutinių priemonių. Visokių yra tėvų, visokių yra vaikų ir situacijų įvairiausių. Tačiau vaikui gerai, kai tėvai yra patenkinti ne tik jo mokykla, bet ir jo draugais. Tuomet nereikia meluoti, manipuliuoti, mažiau patiriama vidinių konfliktų, tuomet vaikai geriau jaučiasi, palankiai vertina tiek save, tiek kitus, pasitiki savimi, yra saugūs, ramūs ir gana darnūs“, – pripažino specialistė.
Anot jos, verta pasidžiaugti, kai santykiai su bendraklasiais yra draugiški. Tačiau ne didžiausia bėda ir, jei santykiai su jais yra dalykiški, pagarbūs, o pagrindiniai draugai yra kitose klasėse ar net mokyklose.
