„Šlovės laboratorijos“ konkurso vadovė: žmonėms trūksta suprantamos mokslinės informacijos

 (4)
Iki registracijos į tarptautinį Britų tarybos ir Vilniaus universiteto kartu organizuojamą mokslo komunikacijos konkursą „Šlovės laboratorija“ (angl. „FameLab“) pabaigos liko mažiau nei dvi savaitės. Jau užsiregistravusiems ir dar svarstantiems tai padaryti siūlome išsamiau susipažinti su konkurso tikslais ir išsiaiškinti, kodėl tokie konkursai iš viso rengiami. Mintimis dalijasi konkurso vadovė Danguolė Kiznienė.
Danguolė Kiznienė
© VU nuotr.

– „Šlovės laboratorija“ – tarptautinis konkursas, vykstantis daugelyje šalių. Ar pasaulyje tokie konkursai populiarūs?

– Drąsiai galima sakyti, kad konkursas „FameLab“ (liet. „Šlovės laboratorija“), prasidėjęs daugiau nei prieš dešimt metų Jungtinėje Karalystėje Čeltnamo mokslo festivalio iniciatyva, išplito po visą pasaulį. Praėjusiais metais jis vyko 25 pasaulio šalyse. Šiemet skaičius dar išaugo. „Šlovės laboratorijoje“ dalyvavo daugiau nei 5000 mokslininkų, o tiesiogiai ar videotransliacijomis jį stebėjo daugiau nei keliasdešimt milijonų žmonių. Britų tarybai tapus pagrindiniu šio konkurso tarptautiniu partneriu, „Šlovės laboratorija“ virto vienu didžiausių mokslo komunikacijos konkursų visame pasaulyje. Jį organizuoja ir remia tokie partneriai kaip JAV NASA agentūra, Šveicarijos CERN, Britų taryba ir Čeltnamo mokslo festivalis.

Kiekvienoje valstybėje konkursas organizuojamas pagal tuos pačius kriterijus ir formatą, nors jų mokslo populiarinimo tradicijos skirtingos. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje yra begalės mokslo renginių: festivalių, mokslo savaičių, įvairiausių konkursų, universitetuose yra mokslo komunikacijos dalykai. Todėl „Šlovės laboratorija“ vertinama labai palankiai. Kitose šalyse, kur mokslo populiarinimo infrastruktūra ne tokia išplėtota, šis konkursas turi didžiulę įtaką keičiant požiūrį į mokslo komunikaciją ir mokslininko vaidmenį skleidžiant mokslo naujoves.

– Kodėl jauniesiems mokslininkams svarbu išmokti suprantamai pristatyti savo mokslą visuomenei?

– Mokslas tiria visuomenei aktualias problemas ir dažnai tyrimų rezultatai padeda atsakyti į rūpimus klausimus. Todėl mokslininkas vis dažniau praveria laboratorijos duris ir savo rezultatus pristato ne tik kolegoms, bet ir plačiajai visuomenei. Ypač svarbu, kad tyrėjų pateikti atsakymai visuomenei būtų aiškūs ir suprantami. Tam, kad mokslininkai padėtų žmonėms geriau suvokti situaciją, problemą, tam, kad vyktų efektyvus dialogas su visuomene, ir yra reikalingi mokslo komunikacijos įgūdžiai.

Tyrimai rodo, kad žmonės domisi mokslu ir technologijomis, bet dažniausiai jaučiasi nepakankamai informuoti. Eurobarometro duomenimis (2013 m.), Lietuvoje beveik 70 proc. žmonių laiko save nepakankamai informuotais apie mokslo ir technologijų plėtrą (ES vidurkis – 58 proc.). Nors visuomenė tiki, kad mokslininkai yra labiausiai kvalifikuoti pristatyti mokslo ir technologijų naujoves, bet mano, kad jie skiria nepakankamai pastangų informuoti bendruomenę apie savo darbą (63 proc. Lietuvoje, 57 proc. ES, Eurobarometro tyrimai, 2010 m.).

Kuo anksčiau mokslininkai įgis reikiamų mokslo komunikacijos įgūdžių, tuo jų karjera taps visupusiškesnė ir prasmingesnė. Jie galės reikšmingai prisidėti prie visuomenės švietimo ir naujosios mokslininkų kartos ugdymo. Be to, jie gebės įtikinti politikus ir visuomenę, kodėl moksliniams tyrimams reikia skirti daugiau mokesčių mokėtojų lėšų.
Vienas iš „Šlovės laboratorijos“ tikslų – pristatyti mokslą, kaip populiarios kultūros dalį. 

– Kuo mokslinės žinios, originali jų sklaida gali praturtinti intelektualų dažnai pašiepiamą popkultūrą?

– Mokslo ir technologijų pasiekimai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Savo buitį sunkiai galėtume įsivaizduoti be šiuolaikinių technologijų, išmaniųjų prietaisų, be naujausių medicinos laimėjimų, be sudėtingų, bet kartais kvapą gniaužiančių inžinerinių konstrukcijų ir t. t. Mums rūpi su mokslo pasiekimais susiję tiek kasdieniai klausimai – ar skiepytis, kaip maitintis, kaip sveikai gyventi, tiek globalios problemos, tokios kaip klimato kaita, visuomenės senėjimas, nepagydamos ligos ir pan. Galima teigti, kad mokslas ir technologijos yra natūrali mūsų populiariosios kultūros dalis. Ar turime pakankamai suprantamos, kokybiškos mokslinės informacijos, ar žinome naujausius mokslinius tyrimus ir kokią įtaką tai turi mūsų gyvenimui – kitas klausimas.

– Ką, Jūsų nuomone, dalyvavimas „Šlovės laboratorijoje“ duos jauniesiems mokslininkams? 

– Jei trumpai, tai jie įgis pasitikėjimo, pasisems įkvėpimo, suras bendraminčių ir praplės savo karjeros galimybes.

Jaunieji mokslininkai įgis įgūdžių kalbėti apie mokslą tiek su plačiąja auditorija, tiek su žiniasklaida. Pasakoti apie mokslą ne savo srities kolegoms, o kitų dalykų atstovams yra tam tikras iššūkis. Kalbėtojas ne tik turi mokslinę terminologiją paaiškinti tiksliai ir suprantamai, tačiau ir privalo suvokti auditorijos lūkesčius, mąstymą, mokslinio išprusimo lygį ir pan. Mokslinė komunikacija – tai dialogas su auditorija, nesvarbu, kokio amžiaus ar mokslinio pasirengimo ji būtų.

Konkurso dalyviai turės unikalią galimybę pasimokyti iš garsių mokslo komunikacijos ekspertų, viešojo kalbėjimo specialistų. Šie įgūdžiai pravers tiek jų mokslinėje veikloje, skaitant pranešimus mokslinėse konferencijose ar paskaitas studentams, tiek dalyvaujant mokslo populiarinimo projektuose. Turiu pasakyti, kad ne vienas konkurso dalyvis, susižavėjęs mokslo komunikacija, pats ėmėsi populiarinimo iniciatyvų, mielai įsitraukė į edukacinius mokyklų projektus.

Į „Šlovės laboratoriją“ susirenka žmonės, atstovaujantys labai skirtingoms mokslo sritims. Esame turėję medikų, inžinierių, informatikų, matematikų, geologų, biomedicinos, nanotechnologijų ir kt. specialistų. Visi teigia, kad šis konkursas yra puiki proga susipažinti su kitų mokslo sričių tyrėjais, plėtoti tarpdalykinius ryšius, kurie ne tik praplečia akiratį, bet ir suteikia impulsą kurti bendrus mokslinius projektus.

Nereikėtų užmiršti, kad, be kitų privalumų, šis konkursas suteikia simbolinę trijų minučių „šlovę“. Tai puiki platforma prisistatyti pasauliui, papasakoti, kuo domiesi, kas tave „veža“ toje ar kitoje mokslo srityje, kodėl tau rūpi šis ar kitas mokslas.

– Kuo turėtų pasižymėti geras dalyvio pranešimas?

– Dalyvius konkurso teisėjai vertina pagal tris kriterijus: kalbos turinį, aiškumą ir pranešėjo charizmą. Kalbos turinys turi būti tikslus ir teisingas, t. y. mokslo faktai neturi būti iškraipyti. Jei kalbama apie kontroversiškus, diskutuotinus dalykus, privalu pateikti įvairias mokslines nuomones. Ne veltui konkurso komisijoje yra garbūs profesoriai, kurie labai greitai pastebi ir patikslina netikslius mokslinius faktus ar neteisingai interpretuojamas teorijas. Be abejo, kalba turi būti aiški ir suprantama. Pranešimas yra iš tiesų geras, jei grįžęs namo žiūrovas ar klausytojas gali papasakoti, ką naujo sužinojo apie mokslą, šeimos nariams ar draugams. Ir trečiasis kriterijus – kalbėtojo charizma.

– Kokių dar patarimų galite duoti būsimiems dalyviams?

– Daugeliui atrodo, kad trys minutės – per mažai laiko pasakyti gerą kalbą. Vis dėlto per tris minutes tikrai įmanoma klausytojus supažindinti su aktualia, įdomia moksline informacija. Reikia tik gerai apgalvoti, ką norite pasakyti ir ar tai bus aktualu ir nauja auditorijai. Žinau, kad vienas iš iššūkių konkurso dalyviams yra informaciją „išversti“ į suprantamą pasakojimą. Todėl tikrai praverstų pasirepetuoti, perskaitykite savo pranešimą mamai, draugui ar kitiems pažįstamiems.

– Vilniaus universiteto Senato salėje vyko informacinė „Šlovės laboratorijos“ diena. Aktorius A. Žebrauskas vedė meistriškumo pamoką. Ko aktorius – scenos žmogus – gali išmokyti mokslininkus?

– A. Žebrauską pakvietėme tam, kad, turėdamas didelę scenos patirtį, jis pasidalytų viešo kalbėjimo paslaptimis, patartų, kaip įveikti scenos baimę, ir pan. Noriu priminti, kad visi patekusieji į konkursą dalyvauja intensyviuose savaitgalio mokslo komunikacijos kursuose, kuriuos veda britų mokslo komunikacijos ekspertai. Aktoriai taip pat veda praktinius užsiėmimus, kaip efektyviai kalbėti su auditorija, kaip perduoti mokslinę žinią taip, kad ją priimtų ir suprastų, kaip pažadinti klausytojų vaizduotę, prisibelsti į jų širdis ir protus. Scenos žmonės, ko gero, geriausiai išmano, kaip suprasti auditoriją.

„Šlovės laboratorija“ – tai tarptautinis konkursas, ieškantis mokslo talentų, sugebančių paprastai ir su aistra kalbėti apie mokslą. Šiame konkurse gali dalyvauti studentai ir jaunieji mokslininkai, atstovaujantys biomedicinos, fizinių, technologijos ir žemės ūkio mokslų sritims. „Šlovės laboratoriją“ organizuoja Vilniaus universitetas kartu su Britų taryba. Konkurso finalas vyks gegužės 23 d. VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre.

Daugiau informacijos.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Mokslas ir verslas

Atrado būdą, kaip gydyti genetinius susirgimus

Virusai ir bakterijos ne tik sukelia įvairias žmogaus ligas, bet ir įnirtingai kovoja tarpusavyje. Virusų, vadinamų bakteriofagais, atakos ir bakterijų bandymai joms pasipriešinti leido pasiūlyti naują būdą genetiniams susirgimams gydyti.

Specialiai DELFI iš Vokietijos: lietuvis „prasinešė“ ten, kur žmonės darbe jaučiasi laimingi (I) (22)

Erlangenas – Lietuvoje mažai žinomas Vokietijos miestelis, ypatingas tuo, kad tapo puikiu mokslo ir verslo bendradarbiavimo bei sinergijos pavyzdžiu plačiąja prasme. Su žodžiu Erlangenas siejasi ne tik studentų miestelis, kuriame yra įsikūręs vienas seniausių universitetų (Friedrich-Alexander-Universität Erlangen-Nürnberg) su 25 tūkst. studentų kasmet, bet ir vieno žinomiausių pasaulyje Vokietijos koncernų „Siemens“ būstinė (Siemensstadt ), kurios apyvarta siekia 75 milijardus eurų. Iš viso „Siemens“ kompanijoje dirba 400 tūkst. žmonių, iš jų – 25 tūkst. - Erlangene.

Užkūrė sėkmingą projektą: vienas kitą suprato iš pusės žodžio (17)

Vilniuje ir Kaune „Lietuvos geležinkeliai“ gegužę pristatė naujus intermodalinius terminalus. Jų tikslas – efektyvesni krovinių pervežimai, kuriuose kombinuojamos bent dvi transporto rūšys – geležinkelio, vidaus vandenynų, jūrų, oro ir kelio.

Specialiai DELFI: žvilgsnis į vienos sėkmingiausių pasaulio kompanijų kiemą (II) (13)

Apie sėkmingus mokslo ir bendradarbiavimo modelius Lietuvoje kol kas tenka retai išgirsti. Patirtis rodo, kad dažniausiai mokslininkai kuria sau, o verslininkai nesupranta, ką mokslininkai gali duoti jų verslui. Tačiau visame pasaulyje gausu pavyzdžių, kaip šios dvi sritys produktyviai bendradarbiauja ir tokiu būdu yra pasiekiamas geriausias rezultatas ir maksimali nauda.

Lietuvių biotechnologai dar kartą nušluostė nosį pasauliui (44)

„DuPont Pioneer“ („DuPont“) paskelbė apie technologijos licencijavimą ir bendrų tyrimų sutartį su Vilniaus universitetu, kuria siekiama technologiniu ir komerciniu aspektu paskatinti kryptingai valdomu Cas9 įrankiu paremtą genomo redagavimo technologiją. Tai dar vienas puikus lietuvių laimėjimas.