Priežastys, kodėl dalis protingų jaunuolių Lietuvoje badaus

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) programinės įrangos kompanijoje ilgą laiką dirbęs Alanas Gleesonas nagrinėjo, kuo skiriasi JAV ir Europos technologinių ir internetinių startuolių vystymosi erdvė, tempai ir sėkmės prielaidos.
© Shutterstock nuotr.

Prieš keletą metų autorius rašė, kad kai žvelgiame į sėkmingiausius verslus, savo sėkmės apogėjų pasiekusius per paskutinius keletą metų, tokius kaip „Google“, „Apple“, „Facebook“ ar „YouTube“, matome, kad visi jie gimė Jungtinėse valstijose.

Iškėlęs šį klausimą, autorius svarstė, kokios priežastys yra nulėmusios milžiniškus JAV ir Europos skirtumus. Jis klausė, kas gali sutrukdyti Europai pamėgdžioti JAV inovatyvių technologinių startuolių sėkmę JAV, ir pateikė sąrašą priežasčių. Neabejotinai šis sąrašas gali būti papildytas.

Ar padėtis pasikeitė? O gal vis dar stebime baimę rizikuoti ir pasikliauti naujosiomis technologijomis?

Vieta

Savaime suprantama, kad Vakarų pakrantės stiprybė yra susijusi su anksčiau paminėtais kompanijų vardais „Google“, „Apple“, „Facebook“: dažnai kompanijų sėkmė į tą pačią vietą pritraukia dar daugiau vadybininkų, verslo angelų, taip pat inžinierių.

Deja, Europoje tokio traukos taško, turinčio tokią pačią „aukso karštligės aurą“, nėra. Novatoriai renkasi Londone, Dubline, Berlyne ir Kembridže, tačiau viena aišku: to, kas buvo sukurta Silicio slėnyje per paskutinius dvidešimt metų, tikrai nebus įmanoma pakartoti Europoje per ateinančius kelerius.

Talentas

Svarbu tai, kad Silicio slėnis pritraukia platų ir įvairų talentų ratą – mieste apstu inžinierių, programuotojų, taip pat rizikos kapitalo fondų įkūrėjų, jaučiama svarbi Azijos imigrantų įtaka. JAV akademiko Vivev Wadhwa pateiktoje statistikoje nurodoma, kad tarp 52,4 proc. Silicio slėnio startuolių įkūrėjų buvo bent vienas imigrantas: „Puikų išsilavinimą turintys JAV imigrantai yra tapę labai svarbia darbo ir naujų idėjų generavimo jėga, kuriančia naujus verslus ir prisidedančia prie ekonomikos gerovės.“

Kokia padėtis Europoje? Labai svarbu, kad Europos Sąjunga (ES) skatinama mobilumą, kuris prisidėjo ir prie Dublino, ir prie Londono tautinės įvairovės ir paskatino išsilavinusių darbuotojų migraciją, tačiau šie sprendimai neprisidėjo prie ryškiai pastebimos jaunų verslų kilimo ir greito augimo bangos.

Rinkos dydis

Daugiau nei 300 mln. populiacija, vartojanti tą pačią kalbą, naudojanti tą pačią valiutą ir turinti tas pačias kultūrines vertybes neabejotinai palengvina darbą JAV verslininkams, nes jų rinka turi daug mažiau skirtumų ir yra homogeniškesnė. Europos populiacija taip pat didelė, tačiau ji yra pernelyg skirtinga: joje yra labai daug kalbų, veikia skirtingos medijos, įsigalėjusios skirtingos kultūros ir valiutos. Tai – stabdis inovacijoms.

Paramos sistemos

Verslininkai negali veikti beorėje erdvėje. Norėdami dirbti legaliai, jie turi pasisamdyti specialistus, gyvybiškai svarbius jų verslui palaikyti – teisininkus, ryšių su visuomene kompanijas ir kitus. Vakarinėje pakrantėje tokių darbuotojų samdymui verslo rizikos fondai skiria paramą. Europoje tokių fondų daug mažiau.

Dar vienas skirtumas, kurį pabrėžia ekspertai – investuotojų rizikos tolerancija: Europos fondai daug rečiau rizikuoja nei jų kolegos JAV. Duomenys rodo, kad Europos startuoliai „badauja“: jie sugeba surinkti tik trečdalį JAV surenkamų startuolių pinigų.

Požiūris į riziką

Nors tai įrodyti sunku, yra keletas anekdotinių situacijų, kurias galima priimti kaip įrodymą, kad JAV ir Europos verslininkai rizikuoja skirtingai. Žurnalas „Economist“ yra rašęs, kad „norint įkurti savo kompaniją Europoje, susiduriama su daug didesne rizika ir daug mažesniu pelnu nei už Atlanto. Amerikoje, tarkime, nesėkmingas startuolis laikomas garbės ženklu, o štai Europoje jis dažnai reiškia profesinę mirtį.“

Rizikos Europoje netoleruoja ne tik verslininkai, bet ir vartotojai: „Didelių Amerikos miestų gyventojai laikomi novatoriais, kurie patys pirmieji išbando visas technologines naujoves, o štai konservatyvieji europiečiai vis dar baiminasi pirkti internetu netikėdami, jog jų duomenys yra saugūs.“

Tai – tik keletas priežasčių, kodėl JAV vis dar turi internetinių startuolių monopolį. Nors A. Gleesonas tiki, kad Europa gali pradėti vytis ir pristatyti pasaulį sudrebinsiančių naujų verslų. Jis rekomenduoja investuotojų pinigus naudoti tik kaip pagalbą stengiantis įveikti aukščiau išvardytas kliūtis. Antroji A. Gleesono rekomendacija – susirasti įtakingų ir verslo produktus reklamuojančių bei rekomenduojančių žmonių, kurie galėtų padėti sujudinti plačią visuomenę. Jis tikina, kad bendravimas ir bendradarbiavimas – esminiai sėkmės elementai.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Mokslas ir verslas

Atrado būdą, kaip gydyti genetinius susirgimus

Virusai ir bakterijos ne tik sukelia įvairias žmogaus ligas, bet ir įnirtingai kovoja tarpusavyje. Virusų, vadinamų bakteriofagais, atakos ir bakterijų bandymai joms pasipriešinti leido pasiūlyti naują būdą genetiniams susirgimams gydyti.

Specialiai DELFI iš Vokietijos: lietuvis „prasinešė“ ten, kur žmonės darbe jaučiasi laimingi (I) (22)

Erlangenas – Lietuvoje mažai žinomas Vokietijos miestelis, ypatingas tuo, kad tapo puikiu mokslo ir verslo bendradarbiavimo bei sinergijos pavyzdžiu plačiąja prasme. Su žodžiu Erlangenas siejasi ne tik studentų miestelis, kuriame yra įsikūręs vienas seniausių universitetų (Friedrich-Alexander-Universität Erlangen-Nürnberg) su 25 tūkst. studentų kasmet, bet ir vieno žinomiausių pasaulyje Vokietijos koncernų „Siemens“ būstinė (Siemensstadt ), kurios apyvarta siekia 75 milijardus eurų. Iš viso „Siemens“ kompanijoje dirba 400 tūkst. žmonių, iš jų – 25 tūkst. - Erlangene.

Užkūrė sėkmingą projektą: vienas kitą suprato iš pusės žodžio (17)

Vilniuje ir Kaune „Lietuvos geležinkeliai“ gegužę pristatė naujus intermodalinius terminalus. Jų tikslas – efektyvesni krovinių pervežimai, kuriuose kombinuojamos bent dvi transporto rūšys – geležinkelio, vidaus vandenynų, jūrų, oro ir kelio.

Specialiai DELFI: žvilgsnis į vienos sėkmingiausių pasaulio kompanijų kiemą (II) (13)

Apie sėkmingus mokslo ir bendradarbiavimo modelius Lietuvoje kol kas tenka retai išgirsti. Patirtis rodo, kad dažniausiai mokslininkai kuria sau, o verslininkai nesupranta, ką mokslininkai gali duoti jų verslui. Tačiau visame pasaulyje gausu pavyzdžių, kaip šios dvi sritys produktyviai bendradarbiauja ir tokiu būdu yra pasiekiamas geriausias rezultatas ir maksimali nauda.

Lietuvių biotechnologai dar kartą nušluostė nosį pasauliui (44)

„DuPont Pioneer“ („DuPont“) paskelbė apie technologijos licencijavimą ir bendrų tyrimų sutartį su Vilniaus universitetu, kuria siekiama technologiniu ir komerciniu aspektu paskatinti kryptingai valdomu Cas9 įrankiu paremtą genomo redagavimo technologiją. Tai dar vienas puikus lietuvių laimėjimas.