Lietuvoje kuriami nanorobotai, lemsiantys permainas medicinoje

 (4)
Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai kuria nanorobotus, galinčius transportuoti veikliąsias medžiagas į vėžio pažeistą audinį. Tyrimų metu aiškinamasi, kaip gali būti kuriamos ir modifikuojamos tokios veikliųjų medžiagų dalelės. Ateityje šios žinios taps labai svarbios vėžio ir kitų ligų gydymui.
© Vida Press

Nanorobotai – labai mažų matmenų sistemos, skirtos atlikti tam tikras funkcijas. Tokių robotų funkcijoms įgyvendinti gali būti pasitelkiami jutikliai, nanovarikliai, nanomanipuliatoriai, elektros energijos generatoriai ar net molekuliniai kompiuteriai. Mokslininkai suprato, kad efektyviausias kelias kuriant nanorobotus – manipuliuoti struktūromis, kurias siūlo pati gamta, todėl tyrėjai modifikuoja gamtines struktūras ir jas tobulina, rašoma FTMC pranešime spaudai.

Šiuo metu FTMC BioNanotechnologijų laboratorijos mokslininkai ir konstruoja nanorobotus, tiria, kaip jie jungiasi prie ląstelių paviršiaus ir aiškinasi, ar sukurtosios nanostruktūros tikrai veikia pasirinktas ląsteles. Planuojama sukurti specialų konteinerį – Trojos arklio analogą, kuris nepastebimai prisiartintų prie pasmerktos ląstelės, ją atpažintų ir pradėtų „operaciją“. Šio konteinerio turinys negrįžtamai pažeistų ląstelę ir tai „įjungtų“ užprogramuotą jos žūties mechanizmą. Tai pasitarnautų ligų diagnostikoje, genų terapijoje, chirurgijoje, odontologijoje, gydant vėžį, cukrinį diabetą ar kraujo ligas.

A. Ramanavičius su savo komanda
A. Ramanavičius su savo komanda
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Kurdami naują mokslinę koncepciją nusprendėme, kad efektyviausi būtų tokie nanorobotai, kurie terapines medžiagas pagamintų šalia veikiamos ląstelės. Pagal šią koncepciją fermentai bus pristatomi į reikiamą vietą ir net galės gaminti kai kurias terapines medžiagas, panaudodami žaliavas esančias ligonio kraujyje“, – kai kurias kuriamų nanorobotų veikimo subtilybes atskleidžia FTMC Medžiagotyros ir elektros inžinerijos skyriaus, BioNanotechnologijų laboratorijos vedėjas prof. habil. dr. Arūnas Ramanavičius.

FTMC mokslininkai, įgyvendindami jau šiais metais baigiamą projektą „Polimerais ir biologiniu atpažinimu pasižyminčiomis struktūromis modifikuoti fermentai selektyviam ląstelių poveikiui“, atliko svarbius tyrimus. Juose dalyvauja chemijos, biochemijos, fizikos, biofizikos, ir biologijos sričių mokslininkai. Toks bendradarbiavimas būtinas, siekiant įminti nanopasaulio paslaptis ir išspręsti kylančias technines problemas. „Nanorobotų poveikis žmogaus organizmui turi būti labai atidžiai ištirtas, todėl mokslinių tyrimų procesas susideda ne tik iš nanorobotų konstravimo, bet ir iš jų poveikio aplinkai įvertinimo“, – akcentuoja Arūnas Ramanavičius.

Nanomedicina pastaruoju metu yra viena sparčiausiai besivystančių sričių, todėl Lietuvos mokslininkų eksperimentai turėtų papildyti pasaulyje jau kuriamų unikalių nanoinstrumentų ir nanorobotų asortimentą.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Mokslas ir verslas

Atrado būdą, kaip gydyti genetinius susirgimus

Virusai ir bakterijos ne tik sukelia įvairias žmogaus ligas, bet ir įnirtingai kovoja tarpusavyje. Virusų, vadinamų bakteriofagais, atakos ir bakterijų bandymai joms pasipriešinti leido pasiūlyti naują būdą genetiniams susirgimams gydyti.

Specialiai DELFI iš Vokietijos: lietuvis „prasinešė“ ten, kur žmonės darbe jaučiasi laimingi (I) (22)

Erlangenas – Lietuvoje mažai žinomas Vokietijos miestelis, ypatingas tuo, kad tapo puikiu mokslo ir verslo bendradarbiavimo bei sinergijos pavyzdžiu plačiąja prasme. Su žodžiu Erlangenas siejasi ne tik studentų miestelis, kuriame yra įsikūręs vienas seniausių universitetų (Friedrich-Alexander-Universität Erlangen-Nürnberg) su 25 tūkst. studentų kasmet, bet ir vieno žinomiausių pasaulyje Vokietijos koncernų „Siemens“ būstinė (Siemensstadt ), kurios apyvarta siekia 75 milijardus eurų. Iš viso „Siemens“ kompanijoje dirba 400 tūkst. žmonių, iš jų – 25 tūkst. - Erlangene.

Užkūrė sėkmingą projektą: vienas kitą suprato iš pusės žodžio (17)

Vilniuje ir Kaune „Lietuvos geležinkeliai“ gegužę pristatė naujus intermodalinius terminalus. Jų tikslas – efektyvesni krovinių pervežimai, kuriuose kombinuojamos bent dvi transporto rūšys – geležinkelio, vidaus vandenynų, jūrų, oro ir kelio.

Specialiai DELFI: žvilgsnis į vienos sėkmingiausių pasaulio kompanijų kiemą (II) (13)

Apie sėkmingus mokslo ir bendradarbiavimo modelius Lietuvoje kol kas tenka retai išgirsti. Patirtis rodo, kad dažniausiai mokslininkai kuria sau, o verslininkai nesupranta, ką mokslininkai gali duoti jų verslui. Tačiau visame pasaulyje gausu pavyzdžių, kaip šios dvi sritys produktyviai bendradarbiauja ir tokiu būdu yra pasiekiamas geriausias rezultatas ir maksimali nauda.

Lietuvių biotechnologai dar kartą nušluostė nosį pasauliui (44)

„DuPont Pioneer“ („DuPont“) paskelbė apie technologijos licencijavimą ir bendrų tyrimų sutartį su Vilniaus universitetu, kuria siekiama technologiniu ir komerciniu aspektu paskatinti kryptingai valdomu Cas9 įrankiu paremtą genomo redagavimo technologiją. Tai dar vienas puikus lietuvių laimėjimas.