Baigia Oksfordą ir grįžta į Lietuvą: ką veikia

 (43)
2008 m. Lietuvos Vyriausybė patvirtino sostinėje įsikūrusio „Santaros“ slėnio programą. Anuomet jo kūrėjai užsibrėžė didį tikslą - pasiekti pasaulinį lygį biotechnologijos, biofarmacijos ir IT sektoriuose. Slėnio prezidento Vlado Bumelio teigimu, panašu, kad vizijos pildosi, o investicijos jau pradeda atsipirkti.
Vladas Bumelis
© DELFI (G.Armalytės nuotr.)

Kad tuo įsitikintume patys, biotechnologinės farmacijos centro „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas V. Bumelis pakvietė į svečius. Į įmonę, kurioje dirba geriausiuose užsienio universitetuose studijas baigę jaunuoliai.

„Santaros“ slėnyje įsikūrusio biotechnologinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centro „Biotechpharma“ šeimininko Vlado Algirdo Bumelio teigimu, slėniai gali sėkmingai gyvuoti tik tada, kai į juos ateina investicijos iš verslo. 

Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programos paskirtis – sukurti žinių ekonomikos branduolį Vilniaus Santariškių–Visorių rajone, tuo sutelkiant potencialą ir sudarant glaudesnes biotechnologijos, biofarmacijos, molekulinės medicinos, informatikos, ekosistemų ir saugios aplinkos tyrimų, studijų ir verslo sąveikos sąlygas. Programa siekiama sukurti šiuolaikinę infrastruktūrą mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms, aktyviau taikyti mokslo rezultatus gamyboje ir versle, skatinti naujų technologinės pakraipos ir orientuotų į mokslo rezultatų taikymą ūkio subjektų kūrimąsi, sudaryti sąlygas žinioms imlaus verslo įmonėms bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis, tyrėjų grupėmis, pritraukti daugiau užsienio investicijų į Lietuvos sektoriaus verslą ir mokslą, didinti Lietuvos mokslo ir technologijų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. 

Jau 2008 m. buvo suvokta, kad verslo subjektai turi tapti lygiaverčiais mokslinių tyrimų partneriais. Tokio pobūdžio bendradarbiavimas būtų prasmingesnis ir rezultatyvesnis, t. y. labiau skatintų Lietuvos valstybines mokslo ir studijų institucijas orientuoti savo veiklą į jų atliekamų mokslinių tyrimų komercializavimą. 

Biotechnologijos mokslo ir pramonės laimėjimai praėjusį šimtmetį neabejotinai svariu indėliu prisidėjo prie žmogaus gyvenimo kokybės gerinimo. Tai rodo gyvenimo trukmės ilgėjimas, tikslesnė ligų diagnostika ir geresnės kokybės gydymas, įvairesnis ir saugesnis maistas, aplinkos užterštumo kontrolė. Modernioji biotechnologija ir toliau išlieka viena perspektyviausių technologinės plėtros krypčių ir didžiausias investicijų sektorius pasaulyje. Europos Komisija yra tos nuomonės, jog biotechnologija – svarbiausias artimiausių dešimtmečių ekonomikos vystymosi veiksnys, todėl būtinos kryptingos ir ilgalaikės priemonės šios technologijos potencialo naudojimui užtikrinti. Lietuvos biotechnologijos produktai konkurencingi pasaulinėje gaminių ir mokslo rinkoje, jie neturi atitikmenų Centrinėje ir Rytų Europoje, todėl yra sąlygos toliau plėtoti biotechnologijos tyrimus ir veiksmingai juos naudoti Lietuvos pramonės konkurencingumui didinti.

Prieš porą metų šalies premjeras Algirdas Butkevčius priminė, kad slėniams skirta nemažai pinigų, tad rezultatai jau laukiami.

„Paskutiniu metu Lietuva nemažai investuoja į mokslo slėnius. Ne vienoje auditorijoje esu kalbėjęs, kad tas žingsnis žengtas panaudojant Europos Sąjungos pinigus ir, manau, jis yra labai teisingas. Tačiau tai iššūkis kai kuriems mūsų slėniams – na, pradėkite daryti mokslinius tiriamuosius darbus!“, - sakė A. Butkevičius.

Atlikus Visorių informacinių technologijų parko  plėtros galimybių studiją ir anuomet apklausus 700 šalies IT verslo subjektų, paaiškėjo šio slėnio infrastruktūros poreikis. Tada jį išsakė 69 įmonės, ketinančios visiškai arba iš dalies perkelti veiklą į Visorius. Šiam IT bendrovių branduoliui buvo skirtas 60 tūkst. m2 plotas. 

Lisabonos strategijoje numatyta, kad kiekviena valstybė narė ir kandidatė į Europos Sąjungą iki 2010 metų 3 proc. BVP turėjo skirti moksliniams tyrimams. Lietuvos mokslo slėniams kurti ir plėtoti iš viso planuota skirti per 2 mlrd. litų. Šie pinigai mokslo slėnius pasiekė iš ES struktūrinių fondų, valstybės biudžeto ir privataus verslo investicijų.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Mokslas ir verslas

Atrado būdą, kaip gydyti genetinius susirgimus

Virusai ir bakterijos ne tik sukelia įvairias žmogaus ligas, bet ir įnirtingai kovoja tarpusavyje. Virusų, vadinamų bakteriofagais, atakos ir bakterijų bandymai joms pasipriešinti leido pasiūlyti naują būdą genetiniams susirgimams gydyti.

Specialiai DELFI iš Vokietijos: lietuvis „prasinešė“ ten, kur žmonės darbe jaučiasi laimingi (I) (22)

Erlangenas – Lietuvoje mažai žinomas Vokietijos miestelis, ypatingas tuo, kad tapo puikiu mokslo ir verslo bendradarbiavimo bei sinergijos pavyzdžiu plačiąja prasme. Su žodžiu Erlangenas siejasi ne tik studentų miestelis, kuriame yra įsikūręs vienas seniausių universitetų (Friedrich-Alexander-Universität Erlangen-Nürnberg) su 25 tūkst. studentų kasmet, bet ir vieno žinomiausių pasaulyje Vokietijos koncernų „Siemens“ būstinė (Siemensstadt ), kurios apyvarta siekia 75 milijardus eurų. Iš viso „Siemens“ kompanijoje dirba 400 tūkst. žmonių, iš jų – 25 tūkst. - Erlangene.

Užkūrė sėkmingą projektą: vienas kitą suprato iš pusės žodžio (17)

Vilniuje ir Kaune „Lietuvos geležinkeliai“ gegužę pristatė naujus intermodalinius terminalus. Jų tikslas – efektyvesni krovinių pervežimai, kuriuose kombinuojamos bent dvi transporto rūšys – geležinkelio, vidaus vandenynų, jūrų, oro ir kelio.

Specialiai DELFI: žvilgsnis į vienos sėkmingiausių pasaulio kompanijų kiemą (II) (13)

Apie sėkmingus mokslo ir bendradarbiavimo modelius Lietuvoje kol kas tenka retai išgirsti. Patirtis rodo, kad dažniausiai mokslininkai kuria sau, o verslininkai nesupranta, ką mokslininkai gali duoti jų verslui. Tačiau visame pasaulyje gausu pavyzdžių, kaip šios dvi sritys produktyviai bendradarbiauja ir tokiu būdu yra pasiekiamas geriausias rezultatas ir maksimali nauda.

Lietuvių biotechnologai dar kartą nušluostė nosį pasauliui (44)

„DuPont Pioneer“ („DuPont“) paskelbė apie technologijos licencijavimą ir bendrų tyrimų sutartį su Vilniaus universitetu, kuria siekiama technologiniu ir komerciniu aspektu paskatinti kryptingai valdomu Cas9 įrankiu paremtą genomo redagavimo technologiją. Tai dar vienas puikus lietuvių laimėjimas.