Atsitiktinai gimusiu lietuvių išradimu domisi Amerikos policija

 (74)
„Vienas mano labai geras draugas, kurio jau nebėra tarp mūsų, paskutinius dvidešimt savo gyvenimo metų dirbo Silicio slėnyje, lazerių firmose. Prieš dešimt metų jis man aiškino, kuo skiriasi lietuviškos lazerių firmos misija nuo naujos lazerių firmos, įsikūrusios Silicyje. Mūsų šalies firmos vizija – sukurti kažką unikalaus, nišinio, ką nupirktų koks japonų mokslinių tyrimų centras. Silicio slėnio įmonių vizija – kuo greičiau uždirbti pirmąjį milijoną“, - renginyje apie verslo ir mokslo bendradarbiavimą pasakojo Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys.
Ramano sklaidos jutiklis
© E. Pabrėžos nuotr.

Panašu, kad viena jaunų ir ambicingų lietuvių firma gali tai pakeisti. Daugiabutyje įrengtoje „laboratorijoje“ Jono Jonuškos ir Evaldo Pabrėžos užmegztos idėjos netruko išsivystyti į milijonus kainuojančių lazerių įmonę „Integrated Optics“, kuri jau po metų sugebėjo pritraukti svarias investicijas. Šiandien vaikinai jau užpatentavę naują išradimą, neabejojama, galintį sudrebinti pasaulines rinkas ir pakeisti farmacijos ir medicinos diagnostikos, molekulinės diagnostikos ir genetikos ar net krašto apsaugos darbuotojų darbą.

Išradimo panaudojimo galimybės beribės

„Įsivaizduokite nano padėklą, ant kurio uždedame pieno lašelį ar kokią cheminę medžiagą, kurią norime tyrinėti. Molekulės prilimpa prie šios nano struktūros. Tada šviečiama su lazeriu, vyksta Ramano sklaida ir grįžtantis signalas analizuojamas. Iš šių duomenų galima pasakyti, kokios molekulės prilipusios prie padėklo“, - paprastai savo išradimą - paviršiumi aktyvuotos Ramano sklaidos (PARS) jutiklį – aiškino vienas jo kūrėjų Evaldas Pabrėža. Jis taip pat atskleidė, kad jutiklis gimęs labai atsitiktinai, rengiant magistro darbą.

Šis jutiklis leidžia įvairiuose junginiuose identifikuoti net ir pavienes molekules. Nors idėja nėra nauja, tačiau jaunųjų mokslininkų sprendimas yra unikalus, plačiai panaudojamas ir finansiškai efektyvus sprendimas - naujai pagaminti ir užpatentuoti jutikliai veikia iki 16 kartų tiksliau ir yra net 3 kartus pigesni už iki šiol buvusius.

Evaldas Pabrėža
Evaldas Pabrėža
© Asmeninio archyvo nuotr.

Šiuo metu yra sukurti du produktai – sidabru dengtas PARS padėklas „Randa“ ir auksu dengtas padėklas „Mato“. Abu jie sukurti panaudojant nanotechnologijas – lazerinę abliaciją ir plonasluoksnių dangų dengimą. Šie padėklai (arba Ramano sklaidos sensoriai) yra vienkartiniai prietaisai. Panaudojus vieną kartą prie padėkle esančios tauriuoju metalu padengtos nanostruktūros prikimba tiriamų medžiagų molekulės, kurios vėliau analizuojamos. Produktas pasižymi itin geru veikimu, yra nesunkiai pagaminamas, tad jo gamybos apimtis galima nesunkiai išplėsti. 

Gali aptikti narkotines medžiagas

„Mūsų fokusas dabar yra antibiotikų ir mikotoksinų aptikimas maisto produktuose. Antibiotikai - daugiausia piene ir pieno produktuose, mikotoksinai - kviečiuose, riešutuose ir pan. Mikotoksinai yra nuodai, kuriuos gamina pelėsiniai grybai. Tačiau tai tik viena krypčių, labiau nukreiptų į Lietuvą.

Pavyzdžiui, su mumis jau susisiekė viena Amerikos firma, kuri įranga aprūpina Amerikos policininkus. Jie sukūrę lagaminėlį, kuris policininkui sustabdžius įtartiną gangsterį leidžia atpažinti, ar jo turimi balti milteliai – narkotinės medžiagos. Mūsų jutiklis jų darbą dar labiau palengvintų, atpigintų bei pagreitintų“, - teigė E. Pabrėža. Dabar jutiklio kaina siekia 25 eurus, vėliau ją tikimasi bent dvigubai sumažinti. 

Pirmieji išradimo klientai - tiek universitetai, tiek branduolinių tyrimų centrai. Pokalbiai jau užmegzti ir su tokiomis firmomis kaip „Panasonic“, „IBM“.

Unikalaus jutiklio autoriai šį prietaisą nori sumažinti iki kreditinių kortelių skaitytuvo dydžio. Tada jį jau esą būtų galima duoti tiek ūkininkui, norinčiam ištirti, ar jo karvių piene yra antibiotikų, tiek muitininkui, aptikusiam įtartinų medžiagų ir nenorinčiam vykti į cheminę laboratoriją.

Maisto pramonėje rezultatą pavyks pasiekti greičiau, čia lengvesnis priėjimas. Tačiau mes kalbame ir apie įvairių ligų – hepatito, ankstyvos vėžio stadijos – diagnostiką. Žinoma, tai dar ateities planuose, tačiau tokios realios šio išradimo galimybės“, - tikino E. Pabrėža.

Iniciatyvos turi imtis verslas

Nors įmonę „Integrated optics“, pasak E. Pabrėžos, nuo pat pradžios lydi sėkmė, tačiau ja pasikliauti nederėtų. Svarbus ir verslo rinkos išmanymas, gebėjimas pritraukti investicijas ir, žinoma, atkaklus darbas.

Jaunieji mokslininkai ieškodami investicijų pateikė paraišką ir ES struktūrinių fondų paramai. Ją gauti taip pat pavyko. Pirmosios lėšos buvo skirtos įrengti integruotai laboratorijai.

„Buvau prastas studentas, kuris magistro darbą darė paskutines dvi savaites, tačiau, kita vertus, buvau linkęs į verslą. Tai prisidėjo prie to, kad vos per metus laiko įsteigėme kompaniją, padarėme pirmuosius pardavimus.

Evaldas Pabrėža
Ramano sklaidos jutiklis
© E. Pabrėžos nuotr.

Pagrindinė problema dažniausiai būna baimė palikti samdomą, tačiau saugų darbą, klausiama, ar pavyks pragyventi. Todėl dažnas startuolis savo idėją pradeda vystyti dar dirbdamas kitoje darbovietėje. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad taip procesas labai sulėtėja, idėjos vystymui stinga tiek laiko, tiek motyvacijos. Visiems patarčiau iškart pradėti galvoti apie investicijas. Jų gavus atsiranda kontrolė, kolektyvas, darbas pradeda virti“, - aiškino vienas įmonės įkūrėjų.

Jaunieji mokslininkai ieškodami investicijų pateikė paraišką ir ES struktūrinių fondų paramai. Ją gauti taip pat pavyko. Pirmosios lėšos buvo skirtos įrengti integruotai laboratorijai.

Todėl E. Pabrėža ne visiškai sutinka ir su Gedimino Rainio mintimi apie lietuvių lazerių specialistų sau keliamus tikslus, esą milijonai rūpi tik Silicio slėnio startuoliams.

Manau, kad geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai mintis, ko trūksta, kyla verslo pusėje. Verslas jaučia rinką, jaučia, koks sprendimas prigytų. Kai bendra mintis suformuota, mokslas turėtų ją apdoroti ir įgyvendinti. Dėl to mokslas ir retai komercializuojamas – idėja subrandindama nežinant verslo konteksto. Vėliau pasirodo, kad tai nelabai pritaikoma, nelabai atsiperka.
J. Pabrėža

„Istoriškai, būtent taip ir buvo, tačiau pastaruosius keletą metų situacija keičiasi. Mokslinė-gamybinė firma „Šviesos Konversija“ orientuojasi į kuo masiškesnę gamybą. Savo įmonę – „Integrated Optics“ – įsteigėme su mintimi, kad replikuosime ir optimizuosime procesą masinei gamybai. Žinoma, vis dar yra įmonių, kurios didžiausią pranašumą jaučia tada, kai gali sukurti unikalius daiktus pagal specifinius poreikius“, - svarstė pašnekovas.

Tačiau šiandien Lietuvoje verslo investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) yra labai mažos. Nors niekas neabejoja, kad mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra būtina šalies pažangos, inovacijų, konkurencingumo didinimo ir gerovės kūrimo sąlyga, tačiau jis, panašu, dar stringa. Paklaustas, kas visgi trukdo sistemingai ir sėkmingai partnerystei, įmonės atstovas teigė, kad pirmą žingsnį veikiausiai turėtų žengti verslas.

Gediminas Račiukaitis
Gediminas Račiukaitis
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Manau, kad geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai mintis, ko trūksta, kyla verslo pusėje. Verslas jaučia rinką, jaučia, koks sprendimas prigytų. Kai bendra mintis suformuota, mokslas turėtų ją apdoroti ir įgyvendinti. Dėl to mokslas ir retai komercializuojamas – idėja subrandindama nežinant verslo konteksto. Vėliau pasirodo, kad tai nelabai pritaikoma, nelabai atsiperka“, - sakė jaunasis išradėjas.

Saulėtekio slėnyje vykusiame renginyje Fizinių ir technologijos mokslų centro Lazerinių technologijų skyriaus vedėjas Gediminas Račiukaitis, į klausimą, ko reikia verslui ir ko reikia mokslui, atsakė, kad verslui iš mokslo reikia žinių, idėjų, sprendimų, technologijų ir produktų, o mokslui iš verslo – palaikymo ir idėjų įgyvendinimo, kuris teiktų abipusę naudą.

„Yra verslas, kuriam reikia mokslo, bei mokslas, kuris gali generuoti verslą. Išradimas, apie kurį šiandien šnekame yra studentų magistro darbas. Į verslą linkęs studentas padarė darbą, galiausiai atsirado ir produktas, kurį jau užpatentavome. Dabar, atlikę įvairiausius tyrimus laboratorijose, matome, kad šis prietaisas geresnis už auksinį standartą, kuris naudojamas pasaulyje – jautresnis ir mažesnė savikaina. Tai yra veikla, kuri iš paprasto magistro darbo sugeneravo verslą. Šiandien studentai turi daug neišlaisvintų žinių, kurios gali pavirsti daiktais. Todėl ir turime rodyti tokias sėkmės istorijas“, - teigė G. Račiukaitis.

Lietuvoje mokslo ir verslo bendradarbiavimą skatina Europos Sąjunga. Praėjusiame ES finansiniame laikotarpyje daugiausia dėmesio ir lėšų, skatinant mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrą, teko integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų infrastruktūros projektų įgyvendinimui. 2007 – 2013 m. finansavimo laikotarpiu buvo kuriami tyrimų centrai, mokslo ir technologijų parkai, technologijų perdavimo centrai, įsigyta būtina laboratorinė įranga. Šiuo pagrindu Lietuvoje buvo sukurti penki verslo ir mokslo slėniai: „Saulėtekio“ ir „Santaros“ Vilniuje, „Santakos“ ir „Nemuno“ Kaune, taip pat „Jūrinis“ Klaipėdoje.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Mokslas ir verslas

Atrado būdą, kaip gydyti genetinius susirgimus

Virusai ir bakterijos ne tik sukelia įvairias žmogaus ligas, bet ir įnirtingai kovoja tarpusavyje. Virusų, vadinamų bakteriofagais, atakos ir bakterijų bandymai joms pasipriešinti leido pasiūlyti naują būdą genetiniams susirgimams gydyti.

Specialiai DELFI iš Vokietijos: lietuvis „prasinešė“ ten, kur žmonės darbe jaučiasi laimingi (I) (22)

Erlangenas – Lietuvoje mažai žinomas Vokietijos miestelis, ypatingas tuo, kad tapo puikiu mokslo ir verslo bendradarbiavimo bei sinergijos pavyzdžiu plačiąja prasme. Su žodžiu Erlangenas siejasi ne tik studentų miestelis, kuriame yra įsikūręs vienas seniausių universitetų (Friedrich-Alexander-Universität Erlangen-Nürnberg) su 25 tūkst. studentų kasmet, bet ir vieno žinomiausių pasaulyje Vokietijos koncernų „Siemens“ būstinė (Siemensstadt ), kurios apyvarta siekia 75 milijardus eurų. Iš viso „Siemens“ kompanijoje dirba 400 tūkst. žmonių, iš jų – 25 tūkst. - Erlangene.

Užkūrė sėkmingą projektą: vienas kitą suprato iš pusės žodžio (17)

Vilniuje ir Kaune „Lietuvos geležinkeliai“ gegužę pristatė naujus intermodalinius terminalus. Jų tikslas – efektyvesni krovinių pervežimai, kuriuose kombinuojamos bent dvi transporto rūšys – geležinkelio, vidaus vandenynų, jūrų, oro ir kelio.

Specialiai DELFI: žvilgsnis į vienos sėkmingiausių pasaulio kompanijų kiemą (II) (13)

Apie sėkmingus mokslo ir bendradarbiavimo modelius Lietuvoje kol kas tenka retai išgirsti. Patirtis rodo, kad dažniausiai mokslininkai kuria sau, o verslininkai nesupranta, ką mokslininkai gali duoti jų verslui. Tačiau visame pasaulyje gausu pavyzdžių, kaip šios dvi sritys produktyviai bendradarbiauja ir tokiu būdu yra pasiekiamas geriausias rezultatas ir maksimali nauda.

Lietuvių biotechnologai dar kartą nušluostė nosį pasauliui (44)

„DuPont Pioneer“ („DuPont“) paskelbė apie technologijos licencijavimą ir bendrų tyrimų sutartį su Vilniaus universitetu, kuria siekiama technologiniu ir komerciniu aspektu paskatinti kryptingai valdomu Cas9 įrankiu paremtą genomo redagavimo technologiją. Tai dar vienas puikus lietuvių laimėjimas.