Kad važiavimas dviračiu netaptų kančia: dažniausios traumos ir kaip jų išvengti

Griuvote nuo dviračio ir nusibrozdinote ranką ar koją? Tai niekis palyginus su lėtinėmis traumomis, kurios gali nubraukti bet kokį malonumą važiuoti dviračiu. Pavojaus varpais reikėtų pradėti skambinti, jei girgžda kelio sąnariai, jaučiate nugaros skausmus, maudžia kaklą, tirpsta rankos, o riešai po ilgo važiavimo sukelia nemalonų potyrį.

Vardindamas dažniausiai pasitaikančias lėtines dviratininkų traumas sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus pirmiausiai pataria atkreipti dėmesį į kelio sąnario pažeidimus.

„Dažniausia trauma – blauzdos lanko sindromas. Pagrindinė jos priežastis – per žema sėdynė ir raumenų disbalansas šlaunyje. Dėl blogai sureguliuoto dviračio ir ilgo pedalų mynimo perkrovų metu persitempia sausgyslės, kurios tvirtinasi aplink kelio sąnarį ir į vyksta uždegimas, kuris sukelia skausmą. Dar vienas kelio sąnario pažeidimas – girnelės raiščio uždegimas. Priežastys tos pačios“, - pasakojo sporto medicinos gydytojas.

Kita „profesinė“ dviratininkų bėda – nugaros skausmai po važiavimo. Anot K. Linkaus, paprastai juos sukelia stuburo patologijos, tarpslankstelinio disko išvaržos, bet pagrindinė priežastis yra raumenų disbalansas juosmens raumenų korsete.

„Ilgo važiavimo metu pavargsta stabilizaciniai stuburo raumenys, jie spazmuoja ir sukelia skausmą. Dažniau su šiomis problemomis susiduria važinėjantys MTB dviračiais. Plente važiavimas stabilesnis, todėl nugara mažiau kenčia, o kur reikia daugiau balanso, koordinacijos, ten juosmens raumenų korsete perkrovos būna didesnės“, – aiškino jis.

Kaip to išvengti? „Du ar tris kartus per savaitę turi būti atliekami juosmens raumenų korsetą stiprinantys pratimai pilvo presui, įstrižiniam pilvo presui, taip pat daromi tilteliai arba vadinamieji „plank‘ai“. Reikia stiprinti stuburą stabilizuojančias sistemas“, - patarė sporto medicinos gydytojas.

Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį į pečių juostos pertempimą bei kaklo skausmų paūmėjimą: „Atsirėmus į vairą didelė apkrova tenka pečių juostai, čia ypač nedėkingas MTB, kur reikia daugiau jėgos ir stabilizuojančių raumenų. Svarbi pati dviratininko poza, palinkimas į priekį: jei vairas per toli, ar per arti – negerai. Reikia sureguliuoti sėdynę ir vairo tarpą, kad būtų tinkamas pagal žmogaus ūgį. Tai turėtų padaryti treneriai ar specialistai. Dėl žiūrėjimo į priekį pasilenkus įsitempia ir kaklo raumenys. Juk kaklas atlenktas nuolat, tad kas tam nepasiruošęs, gali susidurti su skausmais.“

Pasak sporto medicinos gydytojo, nereikėtų atmesti, kad nuo kaklo perkrovų gali pradėti tirpti rankos, o simptomatika pasireiškia vos ne prie riešo. „Dažnai dviratininkai kenčia nuo taip vadinamo riešo kanalo sindromo. Jis maskuotas – kartais būna nuo kaklo, kartais nuo neteisingai laikomo vairo. Svarbu nepaleisti riešo, laikyti tiesiai, kad nebūtų užspaustas riešo kanale einantis vidurinysis nervas“, - tikino K. Linkus.

Jo patarimu, norint išvengti išvardytų lėtinių traumų turi būti parenkama žmogui tinkama įranga arba dviratis, o po ilgo krūvio atliekami raumenų tempimo pratimai: „Svarbu labai gerai prieš ir po ištempti keturgalvį, priekinį ir užpakalinį šlaunies, sėdmeninius raumenis, blauzdas, nugarą. Taip pat nepamirškite krūtininių raumenų, stiprinkite apatinį tarpumentį, nes viršutinis paprastai stiprus nuo sėdėjimo. Raumenų tempimas atrodo savaime suprantama, tačiau ne visi tai daro. Lengvinanti priemonė – masažas – taip pat tinka.“

Specialistas paminėjo ir ūmias traumas – griuvimus, nubrozdinimus. Anot jo, reikėtų apsaugos priemonių – šalmų, jei kas mokosi – alkūnių, riešų įtvarų. „Ir aišku saugiau važiuoti, kai nėra greičio. Svarbu sukaupti dėmesį, nesiblaškyti, – aiškino sporto medicinos gydytojas. – Būtų gerai, jei kiekvienas dviratininkas išvažiuodamas turėtų binto ir pleistrų, jei reikėtų stabdyti kraujavimą. Taip pat dezinfekcinio skysčio. Namie labai rekomenduoju turėti šaldymo paketą. Kuo greičiau pradedi šaldyti atsiradus skausmui, tuo mažesnis išsivysto uždegimas. Automatiškai greitesnis atsistatymas ir gijimas.“