Dar viena pensijų reforma: ko bijoti, o ko laukti

 (223)
Pensijų sistema Lietuvoje nėra tobula – su tuo sutinka ir bankų, ir universitetų ekonomistai. Po rinkimų ši sritis taip pat sulaukė naujų idėjų, ir nuo to, kiek jų bus įgyvendinta, priklausys, kokių pajamų galima tikėtis senatvėje.
© DELFI / Domantas Pipas

DELFI skelbė, kad Vyriausybės programos projekte yra pasiūlymas iš esmės keisti kaupimą pensijai. Keli iš galimų pokyčių: keisti pensijų sistemos finansavimo būdą, įvesti naujas pensijų pakopas, sustabdyti kaupimą pensijų fonduose dalį gyventojų įmokų į juos pervedant iš „Sodros“.

Bankų, kurie per antrines įmones valdo privačius pensijų fondus, ekonomistai primena, kodėl toks kaupimas buvo pradėtas.

„Jau daugiau nei dešimtmetį vyksta transformacija, kai nuo tik einamaisiais mokėjimais grįstos pensijų sistemos pereinama prie dalinio pensijų kaupimo. Tai yra, po tokios transformacijos ateityje pensininkų pajamos priklausys ne tik nuo „Sodros“ galimybių, bet ir nuo to kiek lėšų per visą karjerą žmogus sukaupė pensijų fonduose. Šios labai svarbios ir ilgalaikės reformos priežastis yra aiški – Lietuvos visuomenė senėja, tokiu tempu, kokio istorijoje nėra patyrusi beveik jokia kita valstybė“, - komentavo „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Dar viena pensijų reforma: ko bijoti, o ko laukti
© Shutterstock nuotr.

Pasak jo, šį pokytį iliustruoja tai, kad dabar 100-ui darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje tenka 27 pensinio amžiaus žmonių, o Europos statistikos biuro „Eurostat“ projekcijos rodo, kad po poros dešimtmečių 100-ui darbingo amžiaus gyventojų teks daugiau nei 50 pensinio amžiaus žmonių.

„Tik visiškas cinikas gali ignoruoti tokį demografinį lūžį ir sakyti, kad nieko nevyksta, nereikia kaupti lėšų ateities pensininkams, užtenka pasirūpinti tik dabartiniais. Dabartinė pensijų sistema iš tiesų yra netobula, tačiau didžiausias jos trūkumas yra tai, kad ateičiai kaupiama vis dar per mažai, - mano N. Mačiulis. - Viena iš pagrindinių ne tik ekonominių, bet ir moralinių reformos autorių klaidų yra teigti, kad kaupimas vyksta atiduodant „Sodros“ lėšas.

Yra ir gerų idėjų

Pensijų kaupimui skiriamos ne „Sodros“ lėšos, o dirbančiųjų socialinio draudimo įmokos – „Sodra“ šiame procese yra tik tarpininkas, o darbuotojas turi išsaugoti teisę nuspręsti, kur ir kaip jis nori ruoštis senatvei.“

Tačiau jis sako, kad reformos autoriai turi ir gerų idėjų, kurių viena – paskatinti kaupti papildomai, pavyzdžiui, suteikiant pelno ir gyventojų pajamų mokesčių lengvatas įmonėms ir dirbantiesiems, kurie savarankiškai kaups senatvei.

Tik visiškas cinikas gali ignoruoti tokį demografinį lūžį ir sakyti, kad nieko nevyksta, nereikia kaupti lėšų ateities pensininkams, užtenka pasirūpinti tik dabartiniais. Dabartinė pensijų sistema iš tiesų yra netobula, tačiau didžiausias jos trūkumas yra tai, kad ateičiai kaupiama vis dar per mažai.
N. Mačiulis

„Tai gera iniciatyva, tačiau jos sėkmė priklausys nuo lengvatos dydžio. Nežinant techninių detalių dabar sunku pasakyti, ar finansinės paskatos būtų pakankamos tam, kad didžioji dalis dirbančiųjų savarankiškai kauptų senatvei, - komentavo jis. - Palikti pensijų kaupimą tik kaip visiškai savanorišką veiklą, nesukuriant tam labai stiprių ir akivaizdžių finansinių paskatų, gali būti didelė klaida, paliksianti dabartinę dirbančiųjų kartą su skurdžiomis bazinėmis pensijomis, prie kurių būdvardžio „orus“ niekaip neprikabinsi.“

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Šiuo metu taip pat yra paskatų kaupti papildomai, nes iš viso yra trys galimybės kaupti pensijai I ir II pakopose. Pirmoji - tik „Sodroje“. Antroji - pensijų fonduose kaupti tik „Sodros“ įmokos dalį pervedant 2 proc., o nuo 2020 m. 3,5 proc. pajamų. Trečioji - kaupti papildoma savarankiška įmoka. Tokiu atveju pervedama ne tik „Sodros“ įmokos dalis, bet ir mokamas papildomas procentas nuo algos (iki 2016 m. - 1 proc., po to – 2 proc.) ir gaunama papildoma įmoka iš valstybės (1 proc., o nuo 2016 m. 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio).

Palikti pensijų kaupimą tik kaip visiškai savanorišką veiklą, nesukuriant tam labai stiprių ir akivaizdžių finansinių paskatų, gali būti didelė klaida, paliksianti dabartinę dirbančiųjų kartą su skurdžiomis bazinėmis pensijomis, prie kurių būdvardžio „orus“ niekaip neprikabinsi.
N. Mačiulis

2013 m. vykusios reformos metu buvo suformuota trečioji galimybė papildomai kaupti pensijai prisidedant savo lėšomis ir gaunant valstybės paskatinimą, taip pat tais metais buvo vienkartinė galimybė „grįžti į „Sodrą“. Skaičiuojama, kad 2013 m. iš 1,1 mln. buvusių pensijų fondų dalyvių į „Sodrą“ grįžo apie 24 tūkst. kaupiančiųjų, apie 700 tūkst. liko kaupti po 2,5 proc., o apie 350 tūkst. pasirinko kaupti papildomai.

Dalies pasiūlymų laukia, dalies bijo

Nemažai kritikos kaupiant senatvei antros pakopos pensijų fonduose tenka dėl to, kad papildomai savo įmokomis neprisidedantys ir valstybės paskatinimo negaunantys gyventojai rizikuoja senatvei sukaupti mažiau, nei galėtų, jei dalies įmokų neperkeltų iš „Sodros“ į privačius pensijų fondus.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sutinka, kad į „Sodrą“ įmokėtų lėšų naudojimas antrajai pakopai sukūrė tam tikrų iškraipymų, t. y. šios pakopos dalyviais iš pradžių tapo ir tie žmonės, kuriems taip elgtis nebuvo racionalaus pagrindo.

DELFI skelbė, kam pagal Lietuvos banko 2013 m. atliktą analizę naudinga kaupti senatvei naudojant antrą pakopą.

„Kita vertus, dabar, norint šią galimybę visiškai panaikinti, ar nebus su vandeniu iš vonelės išpiltas ir kūdikis, kitaip tariant, nuo pensijų kaupimo atkirsta didelė dalis žmonių, kuri pasirinko šią alternatyvą visiškai sąmoningai ir puoselėjo teisėtus lūkesčius dėl apsirūpinimo senatvėje? Apskritai kai kurios sritys Lietuvoje nereformuojamos metų metais, pavyzdžiui, sveikatos apsauga, valstybinių įmonių valdymas, o kituose sektoriuose reforma veja reformą ir susigaudyti tampa beveik neįmanoma. Atlikus eilinį pensijų sistemos finansavimo pertvarkymą, jos dalyviai gali prarasti paskutinius pasitikėjimo likučius ir nustoti rūpintis būsimų savo pensijų dydžiu, o vėliau reikalauti iš politikų imtis jų globos“, - situaciją apibendrino G. Nausėda.

Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
© DELFI / Andrius Ufartas

Gali būti daugiau žalos nei naudos

Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius Teodoras Medaiskis sutinka, kad iš esmės keičiant sistemą rizikuojama padaryti daugiau žalos nei naudos, nes jau kaupiantys antroje pakopoje turi susiformavę teisėtus lūkesčius.

Tačiau pašnekovas vardija, kad pensijų kaupimo srityje yra dėmesio vertų pasiūlymų, pavyzdžiui, aiškiau suplanuoti, kaip perduoti bazinės pensijos dalies finansavimą į valstybės biudžetą, kokiais mokesčiais ir kaip pakeisti dėl to sumažėsiančias socialinio draudimo įmokas.

„Apie tai yra kalbėjusi ir naujoji valdžia, tik, manau, jie į biudžetą nori perkelti ir tas socialinio draudimo rūšis, kurių tikrai nereikėtų finansuoti mokesčiais, o tik tikslinėmis socialinio draudimo įmokomis“, - priminė T. Medaiskis.

A senior citizen in Vilnius
A senior citizen in Vilnius
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Dar vienas pasiūlymas, kurį verta įgyvendinti, T. Medaiskio nuomone, yra privalomasis vadinamasis „gyvenimo ciklo fondų“ principas, kad žmogaus kaupiami pinigai pensijų fonde būtų susieti su kaupiančiojo amžiumi: kuo žmogus vyresnis, tuo į saugesnius ir mažiau svyruojančius aktyvus jie turėtų būti investuojami.

Kita vertus, dabar, norint šią galimybę visiškai panaikinti, ar nebus su vandeniu iš vonelės išpiltas ir kūdikis, kitaip tariant, nuo pensijų kaupimo atkirsta didelė dalis žmonių, kuri pasirinko šią alternatyvą visiškai sąmoningai ir puoselėjo teisėtus lūkesčius dėl apsirūpinimo senatvėje? Apskritai kai kurios sritys Lietuvoje nereformuojamos metų metais, pavyzdžiui, sveikatos apsauga, valstybinių įmonių valdymas, o kituose sektoriuose reforma veja reformą ir susigaudyti tampa beveik neįmanoma.
G. Nausėda

DELFI primena, kad nuo šių metų sausio valstybinė bazinė pensija padidėjo 4 eurais, iki 112 eurų. Ji priklauso žmonėms, išdirbusiems ne mažiau kaip 30 metų. Kita pensijos dalis iš „Sodros“ priklauso ir nuo žmogaus darbo stažo, ir nuo atlyginimo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiavo, kad vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, dėl to padidės apie 8 eurais, iki 265 eurų. Padidintoms pensijoms mokėti šiemet iš „Sodros“ biudžeto prireiks apie 74,1 mln. eurų.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Mano pensija

Nauja tendencija Lietuvoje kelia nerimą: kam juoda diena bus tikrai baisi (49)

Norėdamas apsirūpinti juodai dienai, žmogus yra linkęs kaupti, tačiau nebūtinai pinigus. Tai gali būti kitos vertybės, pavyzdžiui, auksas ar brangieji akmenys, nekilnojamasis turtas, meno kūriniai, bet pastaraisiais metais ryškėja ir nauja tendencija. Ką žmonės yra linkę kaupti ir kodėl?

Daliai žmonių siūlo dėl pensijos apsispręsti iš naujo (300)

Ne visi kaupiantys pensijai per antrąją pakopą iš to turės naudos, todėl siūloma žmonėms, nusprendusiems kaupti antroje pakopoje ir prie to neprisidedantiems savomis lėšomis apsispręsti dar kartą: arba grįžti į „Sodrą“, arba pasirinkti maksimalų kaupimo būdą privačiai.

Planai dėl pensijų: kas nutiktų su sukauptais pinigais (91)

Vidutinė pensija Lietuvoje šiuo metu siekia apie 270 Eur. Pensininkai skundžiasi iš tokios sumos sunkiai pragyvenantys.

Dar viena pensijų reforma: ko bijoti, o ko laukti (223)

Pensijų sistema Lietuvoje nėra tobula – su tuo sutinka ir bankų, ir universitetų ekonomistai. Po rinkimų ši sritis taip pat sulaukė naujų idėjų, ir nuo to, kiek jų bus įgyvendinta, priklausys, kokių pajamų galima tikėtis senatvėje.

Niūrios prognozės dirbantiems: kas laukia po 30 metų (325)

Lūkesčiai pensijoms po 30 metų yra didesni, nei tikrovė dabar: šiuo metu vidutinė pensija siekia apie 40 proc. žmogaus pajamų, kai apklausos rodo, kad gyventojai norėtų gauti daugiau nei pusę buvusios algos senatvėje. Ko realu tikėtis išėjus į pensiją po trijų dešimtmečių?