Dar prieš užkuriant automobilio variklį, vairuotojas privalo atlikti tam tikrus pasiruošimo kelionei veiksmus. Prieš pradedant važiuoti kartu su sėdynės sureguliavimu taip labai svarbu veidrodėlius nustatyti į tinkamą padėtį. Teisingai atlikus pasiruošimą, galima pradėti kelionę.
Automobilių gamintojai stengiasi automobilius sukurti taip, kad kiekvienas žmogus galėtų sėdynės padėtį susireguliuoti pagal save. Vairuotojas kelyje turi jaustis patogiai ir matyti aplink esančią erdvę. Jeigu vairuotojas sėdi patogiai, jis atsipalaidavęs, tuomet gali susikoncentruoti į tvarkingą važiavimą.
Yra tam tikros klasikinės vairuotojo sėdėjimo taisyklės, kurias vairavimo mokyklose išklauso kiekvienas būsimas vairuotojas. Taisyklingas sėdėjimas yra itin svarbus žmonėms, kurie važinėja automobiliu nuo ryto iki vakaro. Jei vairuotojas kreivai sėdėdamas važinėja ilgą laiką, vargsta jo kūnas ir atsiranda sveikatos problemos.
„Šiuolaikinių automobilių sėdynės reguliuojasi tikrai lengvai, valdymas yra patogus. Vairą automobilyje irgi galima reguliuoti: tiek aukštį, tiek atstumą iki žmogaus. Kai kuriose automobiliuose reguliuojasi ir sėdynės aukštis - tokiu būdu derinamas matomumas pagal vairuotojo ūgį. Kalbant apie kojas, vairuotojui reikia sėdėti taip, kad kaire koja įspaudus sankabos pedalą, ji nebūtų visiškai ištiesta, per kelį turi būti šiek tiek sulenkta, o kulnas liestų grindis. Sankabos pedalas spaudžiamas iki dugno, todėl pagal ji ir reguliuojama sėdynės atstumas“, - sako Kauno vairavimo mokyklos „Noriuvairuoti“ instruktorius Valdas Rudaitis.
„Pagrindinė sėdėjimo klaida - kai vairuotojas sėdi per arti arba per toli nuo vairo. Sėdynės padėtis turi būti pakankamai stačia, kad vairuotojas negulėtų. Kiekvienas pagal save turėtų susireguliuoti sėdynę taip, kad ištiesus rankas, riešai liestų vairo viršų. Čia gal labiau lenktyninkams taikoma - kuo vairuotojas stačiau sėdi, tuo labiau jaučia mašinos galą ir geriau mato, kas vyksta priekyje“ , - aiškina Kaune esančio autoserviso „Melga“ direktorius Ginas Maksevičius.
Pasak specialistų, tai yra klasikinės taisyklės. Jų nepaisymas gali turėti įtakos tiek vairuotojo sveikatai, tiek vairavimo saugumui bei kokybei.
„Dažniausiai, važiuojant ilgus atstumus, netaisyklinga sėdėsena lemia greitesnį nuovargį. Jei bus ekstremalus atvejis, sėdint per arti ar per toli vairo, ne taip lengva bus jį staigiai pasukti. Jei vairuotojas sėdi per toli ištiestomis rankomis, eismo įvykio metu galima rimtai jas susižaloti“, - sako G. Maksevičius.
„Jei yra kažkoks nepatogumas, žmogui atsiranda įtampa raumenyse, sunku pasiekti pedalą ar kokį įtaisą, ta įtampa perduodama smegenims. Vairuotojas tampa susikaustęs, šiek tiek blokuojama operatyvinė atmintis, sunkiau susikaupti ir susikoncentruoti vairavimui. Esminis vairavime dalykas yra tas, kad vairuotojas viską matytų ir galėtų lengvai ir patogiai naudotis automobilio prietaisais. Oro pagalvės automobiliuose irgi yra sumontuotos taip, kad jų veikimo efektyvumas priklauso nuo teisingos vairuotojo sėdėsenos“ – sako V. Rudaitis.
„Svarbiausia yra geri norai, vairuodamas automobilį pilietis turi viską daryti teisingai: sėdėti, vairuoti, vadovautis KET. Jeigu mintys yra blogos, sėdėsena neišgelbės nuo blogų pasekmių. Motociklininkai gerai sėdi, tačiau tai jų neišgelbėja nuo nelaimingų atsitikimų. Dėmesio trūkumas ir greitis yra pagrindinės avarijų priežastys. Jeigu vairuotojas važiuodamas feisbuką varto, o ne žiūri aplink, tai kas iš to, kad jis labai teisingai sėdi?“ , - retoriškai klausia V. Rudaitis.
G. Maksevičius įvardina ir kitą blogą automobilio sėdynės sureguliavimo atvejį. Dažnai prieš kitus norintys pasirodyti jaunuoliai pasirenka tam tikrą keistą sėdėsenos padėtį.
„Žinoma, žmonės skiriasi fiziniais duomenimis. Kai kartais norime paliktą taisyti automobilį įvaryti į servisą, pastebiu, kad jaunimas mėgsta vos ne atsigulę važinėti. Gal galvoja, kad tokia vairavimo poziciją padaro juos kietesniais vairuotojais. Tačiau dėl to kenčia matomumas. Gal kažkada anksčiau tai buvo madinga, tačiau klasikinė vairuotojo sėdėjimo pozicija yra geriausia tiek saugumui, tiek žmogaus sveikatai. Jei ilgoje kelionėje paskausta nugarą, tai gali reikšti, kad sėdynė arba išsėdėta, arba blogai pagaminta gamintojo, arba tiesiog blogai sureguliuota“ , - teigia G. Maksevičius.
Prieš pradedant važiuoti taip pat svarbu tinkamai sureguliuoti veidrodėlius. Vairavimo mokyklose akcentuojama, kad vairuotojui būtina matyti ne tik kas vyksta priekyje, tačiau ir aplink automobilį.
„Vairuotojui labai svarbu matyti kuo platesnį ir aiškesnį vaizdą. Iš pradžių besimokantys vairuoti mokiniai žiūri daugiausiai į priekį. Vėliau, kai kažkiek pramoksta vairuoti, jie mokosi periferinio matymo, t.y. žiūrint tiesiai į priekį, matyti kas vyksta gale. Praktiškai vairuotojai turi matyti 360 laipsnių vaizdą. Veidrodėliai reikalingi prieš atliekant tam tikrus manevrus, vairuotojas turi viską matyti, po kelis kartus apsižiūrėti prieš rikiuodamasis ar keisdamas važiavimo kryptį. Reikia lavinti visus įgūdžius: tiek žiūrėjimo į veidrodėlius, tiek pasukant galvą per petį, periferinį matymą“ , - gero vairuotojo savybes vardina V. Rudaitis.
