Instruktorių stebina lietuvių požiūris į automobilius: mąstymas kaip iš praeito amžiaus

 (126)
Lietuvos keliuose aukų skaičius stabiliai mažėja, tačiau išlieka vienas iš didžiausių Europos Sąjungoje. Ekspertų teigimu, jei tautiečiai persėstų į naujesnius automobilius, situacija gerokai pasikeistų, tačiau bent kol kas dauguma vairuotojų apie tai net negalvoja.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Mūsų automobiliuose nuo 2020 metų nežus nei vienas žmogus“, – deklaruoja „Volvo“. Amerika planuoja, kad jų keliuose žūčių nebebus nuo 2030 metų. Panašios kalbos skamba ir Europos Sąjungoje, o tyrimai rodo, kad vienas iš efektyvesnių būdų sumažinti aukų skaičių keliuose – sėsti į naujus įvairiausių saugumo sistemų prikištus automobilius.

Jungtinėse Amerikos Valstijose įsikūrusio Greitkelių saugos draudimo instituto atlikti tyrimas parodė, kad nauji automobiliai drastiškai sumažina grėsmes keliuose, devyniuose 2011 metais pagamintų automobilių modeliuose stebėjimo laikotarpiu nežuvo nei vienas žmogus.

Deja, Lietuvoje nėra pilnos statistikos, kokio amžiaus automobiliuose žuvo žmonės. Vis dėlto Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus pateikti duomenys iškalbingi. Pavyzdžiui, 2016 m. mirtinose avarijose dalyvavo 80 automobilių, iš šio sąrašo nurodytas 10-ies transporto priemonių amžius ir visos jos pagamintos iki 2000 metų.

Panašūs duomenys ir žvelgiant į 2015 bei 2014 m., per šiuos metus iš viso mirtimi pasibaigusiose avarijose dalyvavo 217 automobilių, iš jų amžius nurodytas prie 45. 10 iš šių transporto priemonių yra naujesnės negu 2000 metų, bet nei viena nėra pagaminta vėliau 2010 m.

Kelių transporto tyrimo instituto Saugaus eismo skyriaus viršininkas Mindaugas Katkus sako, kad iš šių duomenų kažkokias išvadas daryti sunku, o tai, kad trūksta elementarios statistikos – nemaža bėda Lietuvoje, nes saugaus eismo specialistai tiesiog negali identifikuoti konkrečių problemų, tad ir neaišku, kaip jas spręsti.

Tragiška avarija Vilniaus rajone
Tragiška avarija Vilniaus rajone
© DELFI / Kiril Čachovskij

Vis dėlto pašnekovas priduria, kad net neturint pilnų duomenų galima daryti išvadą, kad jei lietuvių automobilių parkas būtų ženkliai atnaujintas, saugumas keliuose išaugtų.

„Sunku pasakyti, ar keliais kartais pavyktų sumažinti žūčių keliuose, bet kad efektas būtų didžiulis ir pastebimas, tai yra faktas. Nauji automobiliai yra žymiai saugesni už senus, saugumo technologijos sparčiai eina į priekį ir, be abejo, tai eismo saugumui padėtų. Tik nereikėtų taip suplakti, kad naujas automobilis lygu saugus automobilis“, – sako M. Katkus.

Pašnekovas sako, kad bet kokiu atveju šiandien automobilių saugumui skiriamas milžiniškas dėmesys, sukurta daugybė sistemų, kurios padeda tiek išvengti avarijų, tiek sumažinti jos padarinius.

Stebina vairuotojų požiūris

Saugaus eismo specialistas vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas pastebi, kad tarp lietuvių vis dar gyvas mitas, kad jei automobiliuose nėra elektronikos, nėra kam ir sugesti, o apie saugumą jie nesusimąsto.

Instruktorių stebina lietuvių požiūris į automobilius: mąstymas kaip iš praeito amžiaus
© Shutterstock

„Man netgi jaunas vaikinas skambina ir sako, pirksiu automobilį, aišku, seną. Jaunas žmogus, pinigų neturi, tai suprantama. Bet sakau, pažiūrėk, ar bus ABS (stabdžių antiblokavimo sistema) ir kiti saugumo dalykai. O jis atsako, na žinai, aš rinksiuosi be elektronikos. Galvoju, pala, dvidešimties metų jaunuolis, kodėl jis taip?

Juk tai XXI a. žmogus, kuris turi kompiuterinį raštingumą, o mąstymas apie automobilius kaip iš praeito amžiaus. Tai apie ką mes galime šnekėti? Čia turbūt tėčio, senelio įtaka, gal ta pati vairavimo mokykla neišmokė ir neišaiškino, todėl vairuotojais nelabai supranta, kam reikalingi ABS, EPS (elektroninė stabilumo sistema), praslydimai, kaip jie veikia“, – sako A. Pakėnas.

Pašnekovo teigimu, net jauniems vairuotojams Lietuvoje vis dar svarbiau yra turėti galimybę prijungti telefoną prie automagnetolos, nei važiuoti su mašina, kurioje yra bent jau elementariausios saugumo sistemos.

A. Pakėnas atkreipia dėmesį, kad radikaliai atnaujinus automobilių parko amžių, kuris šiandien siekia 15 metų, situacija pagerėtų, nors žūčių keliuose vis tiek būtų.

Artūras Pakėnas ir Ieva Gervinskaitė
Artūras Pakėnas ir Ieva Gervinskaitė
© A.Brazaičio nuotr.

„Pažiūrėkime kitų valstybių statistiką, kuriose bendras automobilių parko amžiaus vidurkis kur kas naujesnis nei Lietuvoje, bet žūčių tose šalyse vis tiek yra, tik jų du ar tris kartus mažiau. Ką besakytume, automobiliai sensta, gal rūdys neišlindusios, bet sujungimai, siūlės jau būna pavargusios ir jei darytume su jais smūginius testus, senasis automobilis nukentės labiau nei naujesnis.

Be to, naujuose automobiliuose yra ne tik elementariausios, bet efektyviausios saugumo sistemos kaip ABS, EPS, bet ir automatinis stabdymas, jei pražiopsai kliūtį, distancijos palaikymas, visko yra. Gal kai kurias tas sistemas aš pats vertinu kaip rinkodarinius triukus, bet tie automobiliai tikrai saugesni“, – tikina A. Pakėnas.

Problema – zombiai

DELFI kalbintas automobilių meistras Andrius pastebi, kad problema yra ne tik seni automobiliai. Jis pripažįsta, kad naujos gamybos automobiliai bet kokiu atveju yra mažiau pavojingi už senuosius, nes šiuo metu tarp gamintojų net įsiplieskusios lenktynės, kuriam pavyks sukurti saugesnį automobilį.

Instruktorių stebina lietuvių požiūris į automobilius: mąstymas kaip iš praeito amžiaus
© Reuters/Scanpix

Vis dėlto meistras tikina, kad pagrindinė grėsmė ta, jog Lietuvoje beveik visi padėvėti automobiliai atvežami prastos būklės ir dažnai užsienyje būna nurašyti kaip nesaugūs.

„Ir 10-ies metų senumo mašina su tvarkingai veikiančiomis saugumo sistemomis bus patikima. Problema čia, kad Lietuvoje tvarkingų automobilių nėra. Iš užsienio dažnai atvežami automobiliai yra po avarijų, sutaisyti bet kaip, pigiausiomis detalėmis. Tokie automobiliai tikrai gali pavesti“, – tikina meistras.

Kelių policijos reidas Žemaitijoje
Kelių policijos reidas Žemaitijoje
© DELFI / Paulius Sadauskas

Jis pasakoja, kad praktikoje matęs įvairiausių variantų, tiek mašinų su išimtomis oro pagalvėmis, tiek ir sulipdytų iš dviejų dalių, kurie itin nesaugūs. Kiek tokių automobilių važinėja Lietuvos keliuose pašnekovas nedrįso spėti, bet jis tikina, kad techniškai netvarkingi automobiliai didžiausia problema.

„Automobilių parko amžiaus staigiai neatnaujinsi, lietuviai tiesiog negali įpirkti naujų automobilių. Todėl situaciją pagerintų griežtesni reikalavimai, kad netikę automobiliai nepraeitų techninės apžiūros, negautų leidimo dalyvauti eisme“, – sako Andrius.

Prieš kelis metus žurnalas „TopGear“ inicijavo projektą, prie kurio prisidėjo ir DELFI. Projekto metu buvo nusipirktas iš aštuonių dalių suvirintas ir kosmetiškai suremontuotas BMW, kuris iš pažiūros nepatyrusiai akiai gali pasirodyti visiškai tvarkingas.

Eksperimento metu šis automobilis rėžėsi į sieną 64 km/val greičiu. „Tai – mirties mašina“, – sakė specialistai vertindami sumaitotą BMW. Jų išvada aiški – vairuotojas būtų žuvęs vietoje, o keleivis smarkiai traumuotas.

Kokios markės patikimiausios?

Lietuvoje populiariausios automobilių markės yra Volkswagen, Audi ir Opel. Tai atsispindi ir žuvusiųjų statistikoje, 2016 m. Volksvagen automobiliai pateko į 17 mirtimi pasibaigusių avarijų, Audi – 12 avarijų, o Opel – 6 avarijas.

Automobilių serviso Vilniuje vadovas Algirdas Bartkevičius nesistebi, kad lietuviai renkasi vokiškus automobilius, dėl didelių temperatūrų svyravimų automobiliai greit rūdija, o vokiečių gamintojų markės tam atspariausios. Jis išskiria BMW ir Mercedes-Benz markių automobilius: „Jų agregatai patikimi, o kėbulai – pakankamai atsparūs korozijai.“

Prie šios kategorijos priskiriami ir Volkswagen grupės gaminami automobiliai: Audi, Škoda, Seat.
Japonų gaminiai gali pasigirti geromis važiuoklėmis ir varikliais, bet yra mažiau atsparūs korozijai, nei vokiški. Dėl šios to, renkantis Toyota, Mazda, Subaru gamintojų automobilius, rekomenduojama nuodugniai apžiūrėti, ar ant kėbulo nėra korozijos požymių.

Atspariausios korozijai, pasak A. Bartkevičiaus, yra švedų gaminamos transporto priemonės: SAAB ir Volvo, tačiau jų kainos dažniausiai yra didesnės nei vokiškų ir japoniškų.

Pasak serviso vadovo, spręsti apie automobilio kokybę iš markės yra nepraktiška, bet išskiria kelias tendencijas: „Senesnių prancūziškų automobilių (Renault, Peugeot, Citroen) elektros instaliacija gali sukelti daugiau problemų. Tuo tarpu korėjietiškų (Kia, Hyundai) senesnio modelio automobilių savininkai dažnai susiduria su korozijos keliamomis problemomis.“

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Mano automobilis

Akiplėšiškas būdas pasipelnyti iš Lietuvos vairuotojų: apsisaugoti praktiškai neįmanoma (122)

Ryte sėdote į automobilį, užkūrėte variklį ir išgirdote, kad šis šaižiai suriaumojo, didelis šansas, kad šiąnakt katalizatorių vagys jums pridarė didelių nuostolių, o savo kišenę pasipildė keliais šimtais eurų. Specialistų teigimu, apsaugoti savo automobilį nuo tokių ilgapirščių praktiškai neįmanoma.

Svarbios taisyklės, kurias vos gavęs pažymėjimą pamiršta dažnas vairtuotojas (14)

Teisingai sureguliuoti automobilio vairuotojo sėdynė - tai viena iš pirmųjų taisyklių, kurią vairavimo mokykloje būsimiems vairuotojams diegia instruktoriai.

Su aukštakulniais ratą keitusi vizažistė: makiažas irgi savotiškas remontas

Visą šią savaitę DELFI vyko rato iššūkis. Tradicinė situacija, kai užmiesčio kelyje nuleidžia padangą, gali atsitikti bet kuriam vairuotojui, tačiau ne visi su ja susitvarkytų be pagalbos. Todėl nusprendėme patikrinti, ar lietuviai sugebėtų patys teisingai pasikeisti ratą.

Instruktorių stebina lietuvių požiūris į automobilius: mąstymas kaip iš praeito amžiaus (126)

Lietuvos keliuose aukų skaičius stabiliai mažėja, tačiau išlieka vienas iš didžiausių Europos Sąjungoje. Ekspertų teigimu, jei tautiečiai persėstų į naujesnius automobilius, situacija gerokai pasikeistų, tačiau bent kol kas dauguma vairuotojų apie tai net negalvoja.

Svarbiausi patarimai keičiantiems ratą: vieną klaidą daro daugelis vairuotojų (51)

Įsivaizduokite tradicinę situaciją – važiuojate užmiesčio keliu, esate vienas ir staiga nuleidžia padangą. Taip atsitikti gali bet kuriam vairuotojui, tačiau ne kiekvienas pats susitvarkytų su šia problema. Todėl nusprendėme patikrinti, ar vilniečiai sugebėtų patys pasikeisti ratą.