Lietuvio projektai stebina savo apimtimi ir kruopštumu. Architektas kuria kone viską – nuo rezidencijų iki kvartalų ar miestų.
Darbais susižavėjo net Š. Korėjos lyderis
Reikšmingiausiu sau darbu jis vadina prieš du metus sparčiai ekonomiškai besivystančiame Šiaurės Korėjos Vonsano mieste sukurtą dviejų terminalų koncepcinį pasiūlymą. Vietoje karinio uosto, lietuvio dėka, šiame mieste gali atsirasti civilinis. Projektas buvo itin teigiamai įvertintas pačio šalies lyderio Kin Jong Uno, kuris šiam projektui realizuoti yra numatęs 200 mln. JAV dolerių (apie 525 mln. litų).
„Unikalus oro uosto bruožas – centrinėje dalyje numatytas parkas su želdynais ir vandens instaliacijomis, skirtas laukiamojo salei. Nelygu oro sąlygos, parkas gali būti atviras arba tapti žiemos sodu. Abejoju, ar pasaulyje yra bent vienas oro uostas, turintis atvirą parką”, – sakė K.Kazlauskas.
Nors kol kas šis projektas dar nėra išvydęs dienos šviesos, juo žavisi daugelis profesionalų ir architektūros mėgėjų visame pasaulyje. Apie naują planuojamą Šiaurės Korėjos statinį jau yra parašiusios bene garsiausios architektų interneto svetainės, o šiemet didžiausioje pasaulinėje architektūros parodoje „Biennale architecture 2014“, Venecijoje. Šis projektas buvo atrinktas ir pristatytas „Korean Penninsula“ pavilione, kuris šiemet laimėjo auksinio liūto statulėlę už geriausio paviljono pristatymą ir K. Kazlausko projektas buvo įtrauktas į „Biennale architecture 2014“ knygą.
Kuria miestus šimtams tūkstančių gyventojų
„Teko prisidėti ir prie keleto įdomesnių projektų kūrybos proceso. Pavyzdžiui, Pietų Amerikoje, Peru, projektavome Cerro De Pasco miesto plėtros koncepciją. Peru valdžia kalnuose atrado naują išteklių šaltinį, tad nusprendė perkraustyti vietinius gyventojus kitur. Užsakymas buvo suprojektuoti naują miestą su 40 tūkst. namų, su mokyklomis, universitetu, ligoninėmis ir panašiais statiniais 120 tūkst. gyventojų.
Kito įdomaus projekto koncepciją darėme šalia Hilos miesto ( apie 100 km į pietus nuo Bagdado, Irake). Karo nuniokota valstybė buvo paskelbusi konkursą Hilos miesto atstatymui su 300 tūkstančių gyventojų. Nors šie projektai vis dar neišvydo dienos šviesos, tačiau prisidėti prie tokio masto urbanistinių projektų buvo labai įdomu“, – pasakojo architektas.
Šiuo metu jis pasakoja esantis apsistojęs Šanchajuje, tad dauguma jo projektų yra projektuojami visos Kinijos mastu – skirtinguose šios šalies miestuose.
Dėl specialybės nedvejojo
K. Kazlauskas neslepia – architektu jis tapo sekdamas savo tėvo, architekto Remigijaus Kazlausko, pėdomis. Augdamas kūrybinėje aplinkoje jis bemaž nedvejojo dėl busimos specialybės pasirinkimo.
„Pamenu, kaip tėvai man pasakodavo, kad vaikystėje būdamas trijų metukų, jau statydavau iš medinių kaladėlių didžiausius miestus, o būdamas 8-9 klasėje dėl architektūros apsisprendžiau galutinai. Tėvai palaikė glaudžius santykius su Mažeikių dailės mokyklos direktoriumi Zenonu Steponavičiumi. Jo mokykloje penkerius metus studijavau įvairias meno šakas, tokias kaip piešimas, skulptūra, grafika... Visa tai kartu sudėjus be architektūros studijų nelabai teko iš ko rinktis“, – šyptelėjo K. Kazlauskas.
Lietuvoje pasigedo dėstytojų dėmesio
Vilniaus Gedimino technikos universitete įgyjęs architektūros bakalauro laipsnį po poros metų jis įstojo į Heriot-Watt ir Edinburgo universitetus Škotijoje. Ten apgynęs architektūrinių projektų vadybos magistro laipsnį, jis tikina galįs kritiškai įvertinti Lietuvos ir Škotijos švietimo sistemų skirtumus.
„Mano manymu, studijos Lietuvoje paruošia pakankamai tvirtus pagrindus bakalauro laipsniui įgyti. Nors mokslus baigiau prieš 8 metus, manau, kad pagrindinis studijų Lietuvoje trūkumas yra atsainus kai kurių dėtytojų požiūris į studentą. Juk jis vis dėlto dar yra tik mokinys, ką tik baigęs vidurinę mokyklą. Dėstytojai turi suprasti, kaip svarbu užmegzti artimesnį ryšį su studentais ir po studijų. Nepakanka tik išdėstyti tam tikrus dalykus. Reikėtų pasirūpinti studentų užklasine veikla, pavyzdžiui, kartu organizuoti su studijomis susijusias keliones, nuolat atnaujinti literatūrą“, – patikino architektas.
Studijuojant Škotijos universitetuose jam teko daug mokytis savarankiškai, tačiau būtent glaudus ryšys su dėstytojais ir naujausia literatūra padėjo pasiekti tokius rezultatus, kurių jis norėjo.
„Škotijoje man patiko tai, kad studijos nebuvo „sausos“, studentai būdavo nuolat orientuojami į aktualias pasaulines problemas, naujausių architektūrinių, technologinių internetinių puslapių tyrinėjimus bei šiuolaikinių aplinkos neteršiančių sistemų integravimą į kūrybinį procesą“, – pasakojo K. Kazlauskas.
Lietuvius vertina už kruopštumą
Nepaisant to, kad lietuvių studentams kiek trūksta praktinių žinių, pasauliniame kontekste jie vertinami visai neprastai. K. Kazlauskas pasakojo, kad lietuviai architektai labiausiai vertinami dėl savo kruopštumo.
„Tačiau kartais tenka susidurti su didelio masto konkurencija, kai į vieną darbo vietą darbdaviai sulaukia bendraamžių architektų, baigusių geriausius pasaulio architektūros universitetus ar institutus. Pavyzdžiui, Azijoje (ypač Hong Konge) dėl aukštos kokybės įgūdžių labai vertinami vokiečiai, britai, švedai, ispanai ir italai. Šių šalių atstovų dominavimas juntamas labai stipriai, todėl kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kai konkuruojant dėl geros darbo pozicijos tarptautinėje kompanijoje, darbdaviui iškyla klausimas, o kur ta Lietuva?“, – šmaikštavo K. Kazlauskas.
Nepaisant to, lietuviui pavyko užsitarnauti gerą vardą ir savo darbais įrodyti profesionalumą.
Gyrė Lietuvos architektūrą
Nors pastaraisiais metais K. Kazlauskui tenka daug keliauti darbo reikalais, jis tikina nepamirštantis ir Lietuvos.
„Pastaruoju metu Kinijoje nemažai keliauju darbo reikalais, priklausomai nuo to, kur yra klientas. Tačiau didžiąją dalį Azijos (Tailandas, Hong Kongas, Macao, Filipinai, Malaizija, Singapuras, Indonezija, Balis, Vietnamas) pavyko aplankyti kelis kartus. Esu lankęsis ir Viduržemio jūros regionuose – Dubajuje, Kipre, Graikijoje, Italijoje, taip pat JAV. Nors šiuo metu esu susikoncentravęs ties keliais projektais Kinijos ribose ir Viduržemio jūros regione, Lietuvos nepamirštu ir dažnai pagalvoju apie galimybę joje kurį laiką apsistoti“, – atvirauja vaikinas.
Jis teigiamai vertina ne tik gyvenimą Lietuvoje, bet ir mūsų šalies architektūrą.
„Turime nemažai gabių architektų bei šiuolaikinės modernios architektūros. Pavyzdžiui, Audriaus Ambraso Vilniuje suprojektuotas „Swedbank“ pastatas Konstitucijos prospekte arba Rolando Paleko šiuolaikinė daugiafunkcinė biblioteka saulėtekyje, Vilniuje. Turime tikrai įdomių projektų, na, o tobulėjimui ribų nėra“ , – šyptelėjo vaikinas, pripažindamas, kad prie to tobulėjimo ateityje norėtų prisidėti ir pats.
