Absolventų karjeros stebėsenos sistemos sukūrimą Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė yra įvardijusi kaip vieną svarbiausių savo veiklos prioritetų, kurį įgyvendinus būtų galima geriau suderinti švietimo ir darbo rinkos poreikius. Šiuo metu diegiamos sistemos pagrindu bus specialistų sukurtas kvalifikacijų žemėlapis – priemonė, leidžianti matyti, kaip aukštųjų mokyklų absolventams sekasi darbo rinkoje.

„Specialistų kvalifikacijų žemėlapis – tai įrankis kokybiškesnei komunikacijai tarp visų suinteresuotųjų šalių: moksleivių, studentų, aukštųjų mokyklų, darbdavių, sprendimų priėmėjų. Jis leis efektyviau planuoti švietimo politiką, investicijas į švietimą, aukštosios mokyklos geriau jaus darbo rinkos poreikius ir pagal tai galės tobulinti studijų programas, darbdaviai gaus informaciją apie esamus specialistus, moksleiviai ir studentai – apie absolventų situaciją darbo rinkoje“, – tokios naujovės poreikį komentuoja premjeras A. Butkevičius.

Specialistų kvalifikacijų žemėlapio kūrimą įgyvendina Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA). Kuriant žemėlapį buvo panaudota informacija apie apytiksliai 78 tūkst. aukštųjų mokyklų absolventų. Tyrime apjungti duomenys iš „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Švietimo valdymo informacinės sistemos.

„Analizėje nagrinėjama, kaip absolventams sekasi įsidarbinti per tam tikrus laikotarpius nuo studijų baigimo ir kiek jie vidutiniškai uždirba kitų metų birželio mėnesį, tai yra apytiksliai po metų nuo studijų baigimo. Tyrime taip pat nagrinėjami tokie aspektai kaip absolventų pasiskirstymas viešajame ir privačiame sektoriuose, migracija tarp regionų, darbo patirtis studijų metu ir kita informacija,“ – aiškina MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė.
Manau, jog pagal garsiausiai rėkiantį valstybės politikos planuoti negalima, sprendimų priėmimui reikalinga reali statistika.
S. Besagirskas

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko teigimu, specialistų kvalifikacijų žemėlapis padės pamatyti realią darbo rinkos situaciją Lietuvoje, specialistų poreikį ir tam tikra prasme mūsų aukštųjų mokyklų gebėjimą savo studijų programas susieti su rinkos poreikiais bei tai, kaip darbo rinkoje yra vertinami aukštųjų mokyklų parengti specialistai. „Reikia nepamiršti, kad kiekvieną kartą susiduriame su subjektyviu požiūriu.

Pavyzdžiui, šiuo metu daugiausiai kalbama, kad trūksta programuotojų, tačiau labai svarbu suprasti, kad yra ir kitų sektorių, kurie taip pat susiduria su darbo jėgos trūkumu, tiesiog apie tai mažiau kalbama. Manau, jog pagal garsiausiai rėkiantį valstybės politikos planuoti negalima, sprendimų priėmimui reikalinga reali statistika“, – įsitikinęs S. Besagirskas.

Sisteminga informacija, teisingas jos pateikimas taip pat labai svarbus ir moksleiviui bei jo tėvams, ir studentui, ir darbdaviui, ir tiems, kurie planuoja švietimo politiką. Dabar kuriamos visos teisinės prielaidos, kad ta informacija galėtų būti sistemingai kaupiama, ir būtų rasti būdai, kaip ją tinkamu būdu pateikti visuomenei.

Vienas iš Vyriausybės prioritetų yra užtikrinti, kad Lietuvos ekonomika, leidžianti funkcionuoti mūsų visuomenei ir valstybei, būtų aprūpinta reikiamais žmogiškaisiais ištekliais. Šiuo atveju santykis tarp paklausos, kuri egzistuoja darbo rinkoje, ir to, kokius gebėjimus įgyja žmogus studijuodamas aukštojoje mokykloje, yra labai svarbus. Specialistų kvalifikacijų žemėlapis – tai projektas, kuris parodys, kokia linkme reikia eiti.

Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – užtikrinti veiksmingą pagalbą piliečiams vertinant savo galimybes ir norus, renkantis karjeros kelią bei tobulinant profesinius įgūdžius.