L. Linkevičius: valstybės pažangos kodas – Globali Lietuva

 (91)
Linas Linkevičius
Linas Linkevičius
© BFL
Į šalies gyvenimą svarbu įtraukti ne tik čia gyvenančius šalies piliečius, tarp jų ir tautines mažumas, bet ir užsienio lietuvius, kurie vis dažniau atsigręžia į savo gimtąją šalį ir aktyviai seka jos aktualijas. Valstybės pažangos tarybos narys, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius įsitikinęs, kad tik suvieniję pastangas mes galime vesti šalį į priekį.

– Yra ženklų, kad pastarąjį dešimtmetį tiek Lietuvos gyventojai, tiek užsienyje gyvenantys lietuviai gana pasyviai įsitraukia į valstybės gyvenimą, mažas jų aktyvumas tvarkant bendruosius reikalus. Kaip manote, ar ši tendencija gali pasikeisti, ar vis dėlto tai lemia nacionalinis tautos charakteris?

– Būti pasyviems ar aktyviems yra kiekvieno iš mūsų pasirinkimas, tačiau manyčiau, kad ir pasyvus požiūris į valstybės reikalus nebūtinai rodo abejingumą ir nesidomėjimą valstybės ateitimi. Piliečių aktyvumui pasireikšti dažnai tereikia palankios įtraukiančios aplinkos, tam skirtos valstybinės strategijos.

Užsienio reikalų ministerija savo veiklą telkiant visame pasaulyje gyvenančius tautiečius grindžia Globalios Lietuvos programoje įtvirtinta Globalios Lietuvos idėja. Globali Lietuva - tai Lietuvoje ir užsienyje gyvenanti Lietuvos tauta, jungiama bendros lietuviškosios tapatybės ir istorinės atminties, kuri naudodama kūrybinį savo potencialą aktyviai įsitraukia į Lietuvos pilietinį, politinį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą ir prisideda prie modernios Lietuvos kūrimo.

Šiandien, praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo „Globalios Lietuvos – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011-2019 m. programos“ starto, galime pastebėti nemažai teigiamų pokyčių, tarp jų ir Lietuvos institucijų, užsienio lietuvių bendruomenių ir organizacijų vykdomus projektus, iniciatyvas, renginius, kurių kasmet įvyksta net po kelis šimtus.

– Suprantama, kad, kaip Jūs ir sakote, valstybės institucijos deda pastangas tautai telkti, tačiau įdomu, ką apie tai mano patys mūsų diasporos atstovai? Ar kalbamasi šia tema, o gal yra atliekami specialūs tyrimai, apklausos apie Globalios Lietuvos programos poveikį užsienyje gyvenantiems lietuviams? Įdomu, kaip patys žmonės atsiliepia apie valstybės pastangas telkti tautiečius?

– Siekiant išsiaiškinti užsienio lietuvių poreikius ir Globalios Lietuvos programos vertinimą, jau kelerius metus iš eilės Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atliekama užsienio lietuvių apklausa. Tyrimai patvirtina teigiamas išeivijos nuomonės tendencijas. Absoliuti dauguma užsienio lietuvių domisi įvykiais, seka naujienas iš Lietuvos ir nemato kliūčių bendradarbiauti su Lietuva. Be to, beveik visiems atsakiusiems lietuvybės išlaikymas yra svarbus.

Daugiau nei pusė užsienio lietuvių, paklausti apie savo asmenines pastangas išsaugoti lietuvybę, jas sieja su lietuviškų knygų skaitymu ir lankymusi su Lietuva susijusiuose renginiuose. Vis dėlto, nors 9 iš 10 apklaustųjų domisi įvykiais Lietuvoje, tačiau tik kas ketvirtas dalyvauja Lietuvos viešajame gyvenime. Į klausimą, kuo patys yra prisidėję prie teigiamų pokyčių Lietuvoje, beveik pusė apklaustųjų pažymi, kad jie garsina Lietuvą toje valstybėje, kurioje gyvena, taip pat remia Lietuvoje likusius giminaičius. Ketvirtadalis pažymi, kad kol kas prie teigiamų pokyčių Lietuvoje neprisidėjo. Šie skaičiai rodo, kad gera pradžia padaryta, tačiau erdvės tobulėti dar tikrai yra.

– Ar Globalios Lietuvos programą vykdo tik Užsienio reikalų ministerija, ar prie veiklos prisideda ir kitos institucijos? Gal galėtumėte patikslinti, kokioms sritims daugiausia yra skiriama dėmesio?

– Nuo 2012 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Globalios Lietuvos idėją, daugiausia dėmesio skiria kelioms pagrindinėms sritims: užsienyje gyvenančių lietuvių ir užsienio lietuvių organizacijų ryšiams su Lietuva stiprinti, šių organizacijų ir jų gebėjimams padedant išlaikyti tautiškumą tobulinti, geresnėms sąlygoms mokytis lietuvių kalbos sudaryti bei bendruomeniškumui skatinti.

Didelis dėmesys skiriamas komunikacinei erdvei, siekiama užmegzti ir palaikyti ryšius su Lietuvos diasporos profesionalais – asmenimis, nebūtinai priklausantiems bendruomenėms, tačiau pripažintiems savo buvimo šalyje ir pasiekusiems nemažų laimėjimų profesinėje srityje, galintiems konkrečiais projektais prisidėti prie valstybės pažangos kūrimo.

Jau beveik penkerius metus Globalios Lietuvos programa bendram darbui sutelkia 13 valstybės institucijų (ministerijų, departamentų, kitų įstaigų), kurios, vykdydamos joms priskirtas funkcijas, tokias kaip lituanistinis švietimas, Lietuvos kultūros bei meno sklaida, ar verslo ryšių skatinimas, vadovaujasi bendra vizija ir tikslais ir taip įgyvendina prasmingus projektus, išvysto pažangesnes, labiau sutelkiančias idėjas.

– Būtų įdomu sužinoti daugiau, kokie tai projektai – sėkmės istorijos?

– Pirmiausia verta paminėti sustiprėjusį lituanistinio švietimo tinklą pasaulyje, intensyvėjančius verslo atstovų ryšius, augantį Lietuvos institucijų ir užsienio lietuvių organizacijų bendradarbiavimą. Vien Užsienio reikalų ministerija kasmet paremia daugiau kaip 200 projektų, skirtų užsienio lietuvių organizacijų bendruomeniškumui stiprinti, tautiškumui ir lietuvybei išlaikyti.

Stipriname ir stiprinsime ryšius su profesinėje srityje pripažintais Lietuvos diasporos atstovais ir Lietuvos draugais, galinčiais savo patirtimi prisidėti prie modernios Lietuvos kūrimo. Pažymėtini tokie projektai kaip VšĮ „Globalios Lietuvos Lyderiai“, Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas, grįžimui ir reintegracijai skatinti skirtas interneto portalas „renkuosilietuva.lt“. Manau, ir visa kita veikla – projektai, renginiai, tokie kaip dainų šventės, suvažiavimai, mokymai, – nemažai prisideda prie Lietuvos valstybės stiprinimo.

Džiugu, kad Globalios Lietuvos idėja domisi vis daugiau užsienio valstybių tiek dvišaliuose susitikimuose, tiek konferencijose, o tokie projektai kaip „LT Big Brother“ mentorystė ar jaunųjų profesionalų programa „Kurk Lietuvai“ sulaukia dėmesio ir pateikiami kaip sėkmingi Lietuvos jaunimo iniciatyvos pavyzdžiai tarptautinių organizacijų ataskaitose (UNESCO).

– Kas, Jūsų nuomone, labiausiai apsprendžia sėkmingą Globalios Lietuvos idėjos plėtotę ir tolimesnį vystymąsi?

– Globalios Lietuvos idėja grįsta suvokimu, kad esame viena valstybė- visi Lietuvoje gyvenantys žmonės: lietuviai, lenkai, rusai, totoriai, ukrainiečiai, žydai, baltarusiai- ir kiekvienas užsienyje gyvenantis lietuvis ar su Lietuva save siejantis asmuo yra svarbus ir reikalingas Lietuvai. Turbūt tikrai galima apibendrinti, kad valstybės pažangos kodas – mūsų susitelkimas ir vienybė. O vieningi mes galime būti tik jungiami tos pačios idėjos ir aktyviai siekdami tų pačių tikslų dėl savo šalies, kad ir kur begyventume.

Pasklidusi Globalios Lietuvos idėja būtent ir skatina abipusį partneryste ir pagarba grįstą Lietuvos valstybės ir jos diasporos bendradarbiavimą, skatina užsienio lietuvius puoselėti lietuvių kalbą, lietuvių tautinį tapatumą, stiprinti jų tarpusavio bendravimą ir politinius, pilietinius, ekonominius, kultūrinius ryšius su Lietuva. Praktikoje įgyvendinama Globalios Lietuvos idėja sklinda tik abipusėmis vieningomis – tautos ir valstybės – pastangomis. Lietuviškoji tapatybė, bendruomeniškumas, noras bendradarbiauti su Lietuva yra tie vertybiniai pagrindai, ant kurių kartu statome modernios ir klestinčios valstybės ateitį.

Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – stiprinti ir plėtoti Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės užsienio gyventojų tapatybę globalizacijos sąlygomis.

Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus