D. Šutinytė: Sugebėkime „įsisavinti” galimybes

Knygos
Knygos
© SMPF nuotr.
Apie aukštąjį mokslą ir profesinį mokymą, studentų tarptautinių mainų programas, neformalų vaikų ir jaunimo ugdymą, suaugusiųjų švietimą kalbamės su Švietimo mainų paramos fondo direktore Daiva Šutinyte.

Švietimo mainų paramos fondas (Fondas) veikia jau bene aštuntus metus. Sakykite, kokius svarbiausius darbus jums pavyko atlikti, į ką sukoncentruotas didžiausias dėmesys? Juk Fondas administruoja daugiau nei 50 įvairiausių veiklų.

Švietimo mainų paramos fondas kaip organizacija gyvuoja aštuntus metus, tačiau Europos Komisijos (EK) remiamos tarptautinio bendradarbiavimo programos Lietuvoje įgyvendinamos jau nuo 1998 metų. Pirmosios Lietuvoje savo veiklą pradėjo „Socrates“ ir „Leonardo daVinci programos“, vėliau jos visoje Europoje apjungtos į „Mokymosi visą gyvenimą programą“, o nuo 2014 metų prasidėjo naujas EK paramos švietimo veikloms etapas – programa „Erasmus+“. Taigi keitėsi tiek programų, tiek ir mūsų organizacijos pavadinimas, bet svarbiausias akcentas – parama tarptautiškumo švietime skatinimui visuomet išliko prioritetinis. Šiuo metu esame didžiausia organizacija, administruojanti bei vienijanti tokio tipo programas ir projektus Lietuvoje. Greta didžiausią veiklos finansavimo dalį sudarančios „Erasmus+“ programos įgyvendiname Šiaurės ministrų tarybos finansuojamą programą „Nordplus“, EK finansuojamus tam tikros srities projektus.

Taip pat administruojame ir nacionalines programas: valstybines stipendijas studijoms, stažuotėms ir vasaros kursams pagal tarptautines bendradarbiavimo sutartis, tarptautines studentų praktikas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir lituanistinėse mokyklose užsienyje, užsienio dėstytojų dėstymo vizitus Lietuvos aukštosiose mokyklose, paramą užsienio piliečiams magistrantūros studijose Lietuvos universitetuose bei kolegijose.

Taigi, matydama tokį platų veiklų spektrą ir jose dalyvaujančių mūsų piliečių įsitraukimą, galiu drąsiai ginčytis su teigiančiais, kad tarptautiškumo aspektas švietime yra tik ateities planų rodiklis. Vien 2007-2013 metais „Mokymosi visą gyvenimą programoje“ dalyvavo beveik 42 tūkstančiai asmenų, finansuota ir sėkmingai įgyvendinta beveik 1300 mobilumo ir 1200 visų švietimo sektorių bendradarbiavimo projektų.

Nors parengta tik Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo strategija, nuo 1998 m. ir kitų sektorių – bendrojo ugdymo, profesinio mokymo bei suaugusiųjų švietimo – institucijos aktyviai dalyvauja tarptautinio bendradarbiavimo projektuose. Sukaupta didelė patirtis, investuotos nemenkos Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos lėšos. Tad raginame kryptingai bei sistemiškai skatinti tarptautiškumą visuose sektoriuose.

Regis sėkmingai vykdoma „Erasmus“ programa ir daug mūsų studentų turi galimybes dalyvauti ES šalių universitetų mokymo programose.

Taip, populiariausia ir bene geriausiai žinoma yra aukštajam mokslui skirta programa „Erasmus“. Nieko keista, kasmet maždaug 3,5 tūkstančio Lietuvos studentų išvyksta dalinėms studijoms į pasirinktą Europos aukštąją mokyklą. Į mūsų aukštąsias mokyklas kasmet atvyksta apie 2000 europiečių studentų. Beje, nuo 2014 metų „Erasmus“ stipendija gali būti skiriama ne tik studijoms, bet ir praktikai.

Pagal naująją „Erasmus+“ programą kiekvienas studentas per vieną studijų ciklą – bakalauro, magistro ir doktorantūros – gali išvykti studijuoti ir/ar atlikti praktiką iki 12 mėnesių laikotarpiui. Nuo šių metų programoje gali dalyvauti ir aukštųjų mokyklų absolventai: baigę studijas, ištisus metus jie gali atlikti praktiką užsienio įmonėse. Tokia nauja galimybė labai sudomino paskutiniųjų kursų studentus – tokia galimybe norėtų pasinaudoti vis daugiau būsimų absolventų.

Ne mažiau aktyvūs ir dėstytojai. Kasmet maždaug 1800 dėstytojų vykstą į Europos universitetus bei kolegijas, o mūsų aukštosiose mokyklose savo žiniomis dalijasi virš 1200 dėstytojų iš užsienio.

Naujausia ir šiuo metu didžiausio populiarumo sulaukianti veikla – nuo 2015 m. skiriama parama Lietuvos aukštosioms mokykloms keistis patirtimi su beveik viso pasaulio šalių aukštosiomis mokyklomis. 2015 metų konkursui studentų ir dėstytojų mobilumui į ir iš partnerių šalių paraiškas pateikė 30 Lietuvos aukštųjų mokyklų. Ekspertai teigiamai įvertino ir pasiūlė finansuoti 25 projektus. Lietuvos aukštosioms mokykloms mobilumo projektams vykdyti su šalimis partnerėmis 2015 m. yra skirta 1 615 064 eurai. Planuojama, kad vykdant mobilumo projektus išvykti ar atvykti studijoms, dėstymo ar mokymosi vizitams turės galimybę 608 mobilumo dalyviai iš Lietuvos ir šalių partnerių. Lietuvos aukštųjų mokyklų biudžeto poreikis mobilumo projektų paraiškose Lietuvai skirtą biudžetą viršijo daugiau nei 7 kartus. Lietuvos aukštųjų mokyklų pateiktose paraiškose populiariausios naujos mobilumo kryptys: industrinės Azijos ir Okeanijos šalys (Australija, Brunėjus, Honkongas, Japonija, Korėja, Makao, Naujoji Zelandija, Singapūras, Taivanas), JAV ir Kanada, Centrinės Azijos regionas (Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas, Turkmėnija, Uzbekistanas) bei Rytų partnerystės šalys. Nauja tarptautinio mobilumo kryptis nesumažina galimybių studentams išvykti dalinėms studijoms į ES šalis. Europos Komisija 2015 metais Lietuvai skyrė apie 20 milijonų eurų tarptautinio mobilumo vykdymui. Tai reiškia, kad visų lygių studentų, dėstytojų, moksleivių, pedagogų, verslininkų bei suaugusiųjų švietėjų, norinčių dalyvauti mobilume, skaičius tikrai nemažės.

Valstybinių stipendijų programa, kuriai finansavimą skiria Švietimo ir mokslo ministerija, kiekvienais metais sulaukia didelio studentų susidomėjimo dėl siūlomų galimybių išvykti dalinėms studijoms į pačių studentų tikslingai pasirinktus universitetus ne tik į artimas Europos šalis, bet ir į kitus žemynus. Nuo 2007 metų beveik 800 studentų, doktorantų ir jaunųjų mokslininkų gavo valstybines stipendijas, į mūsų šalį per tą patį laikotarpį studijoms, mokslinėms stažuotėms bei dėstymo vizitams atvyko 1400 užsieniečių.

Visų šių ir kitų programų dėka Lietuvos žmonės įgyja ne tik tarptautinės patirties, patobulina kalbos ir profesines žinias, išmoksta savarankiškumo ir tolerancijos, tačiau ir pristatydami mūsų šalį, kalbą ir kultūrą tampa Lietuvos ambasadoriais užsienyje ir Pasaulio piliečiais. Beje, nuogąstavimai, kad pagal mainų programas išvykstantys studentai negrįžta į Lietuvą, nėra pagrįsti. 99,9 proc. svetur pasimokiusių studentų grįžta ir sėkmingai toliau studijuoja ar siekia karjeros.

Kitas dalykas, ar noriai renkasi Lietuvą kitų valstybių aukštųjų mokyklų bakalaurai ar magistrai?

Kaip matote iš mano jau minėtos statistikos, mūsų aukštųjų mokyklų dalyvavimas tarptautinėse programose yra grįstas mainų principu. Galime teigti, kad mūsų šalies mokslo ir studijų institucijas gerai vertina užsienio studentai bei mokslininkai. Tą mes matome analizuodami Lietuvos aukštojo mokslo viešinimui skirto projekto „Study in Lithuania“ rezultatus.

Šį rudenį studijas Lietuvoje pradėjo maždaug 2000 studentų iš užsienio, o iš viso šalyje šiuo metu jų mokosi apie 5000. Lietuva tampa vis populiaresnė – per pastaruosius dvejus metus užsieniečių skaičius auditorijose išaugo beveik tūkstančiu. Pridėtinę tarptautinių studentų sukuriamą vertę skaičiuojame ne tik finansine išraiška: tai postūmis mūsų mokykloms tobulinti studijų programas, platesnės mokslinių tyrimų galimybės, taip pat tarpkultūrinio bendravimo bei globalesnio mąstymo pilietiškumo formavimas. Tai įvertinę, vis daugiau lietuvių studentų renkasi programas anglų kalba.

Nauda – galimybė neišvykus iš namų įgauti tarptautinės patirties, bendrauti su jaunimu iš bemaž 50-ies šalių.

Ar ne per daug Lietuvoje aukštųjų mokyklų ir per mažai dėmesio profesiniam mokymui, amato įsigijimui, kuris tarsi nuvertintas?

Kadangi galiu kalbėti apie mūsų administruojamose veiklose dalyvaujančias institucijas, manau, kad „vietos po saule“ arba skiriamo finansavimo tikrai pakanka. Galbūt tam tikroms institucijoms pritrūksta vadybinių kompetencijų, nes administruoti tarptautinį projektą, valdyti jo biudžetą yra nemenkas iššūkis. Beje, sugalvoti projektą dar sudėtingiau. Europos Komisija nurodo, o mes kaip administruojanti institucija stebime visą projekto įgyvendinimo ciklą ir patariame projektų vykdytojams. „Mokymosi visą gyvenimą programoje“ dalyvavo visos Lietuvos profesinės mokyklos, per septynerių metų laikotarpį vyko daugiau kaip 1000 įvairios apimties projektų. Neabejotinas programos indėlis yra tas, kad ji padėjo atverti ir modernizuoti šias institucijas: buvo sukurtos naujos mokymo ir mokymosi aplinkos, dalytasi gerąja patirtimi su užsienio partneriais, pagerintas organizacijų administravimas ir valdymas. Programoje dalyvaujančios institucijos pagerino savo įvaizdį vietos ir tarptautiniu lygmeniu. „Leonardo da Vinci“ Lietuvos profesinėms mokykloms padėjo pritaikyti profesinio mokymo programas prie darbo rinkos poreikių ir visoje ES pagerinti kvalifikacijų bei profesinių standartų skaidrumą. Manome, kad dalyvavimo tarptautiniuose projektuose rezultatu galime vadinti naują tendenciją – jaunimo susidomėjimu profesinėmis studijomis.

Ar pakanka neformaliojo ugdymo formų, skirtų vaikams ir jaunimui? Regionuose susiduriama su jų prieinamumo ribotumu...

Lietuvos švietimo sistemoje pagrindinis dėmesys ir lėšos skiriamos formaliajam švietimui, tačiau neformalusis švietimas yra neatsiejama mokymosi visą gyvenimą dalis. Neformalusis mokymasis atskleidžia žmonių kūrybinį potencialą, skatina žinių troškimą, aktyvumą, prisideda prie asmenybės ir visuomenės raidos. Neformalusis vaikų švietimas – svarbi sudėtinė švietimo sistemos dalis. Dalyvaujantis neformalioje veikloje vaikas geriau ir greičiau supranta ne tik darnaus gyvenimo principus, bet ir plėtoja asmeninius gebėjimus, išmoksta atsakingai spręsti. Jeigu reiktų atsakyti vienu žodžiu į klausimą „ar pakanka neformaliojo ugdymo formų vaikams ir jaunimui“ sakyčiau, kad ne. Tačiau ne todėl, kad jų nėra, tiesiog jų negali būti per daug.

Fondo įgyvendinamas projektas „TAPK“ (Tobulėk. Auk. Pažink. Kurk.) per penkerius veiklos metus kūrė kokybiškas, naujas neformaliojo švietimo paslaugas, ugdė neformaliojo švietimo teikėjų kompetencijas ir skatino naujų neformaliojo ugdymo metodų naudojimą. Projektas buvo naujoviškas įvairiais aspektais. Pirmą kartą buvo finansuojamos vaikų vasaros stovyklų organizavimo paslaugos, prioritetą teikiant ne formai, o programų turiniui. Pirmą kartą dešimtims tūkstančių vaikų iš visos Lietuvos buvo pasiūlytos nacionalinės pilietinio ir tautinio ugdymo programos. Taip pat pirmą sykį buvo kryptingai įtraukti vaikai iš kaimo vietovių, suteiktos kompleksinės ugdymo paslaugos šimtams neįgalių vaikų. Tai – didžiuliai pasiekimai neformaliojo ugdymo srityje.

Pakalbėkime plačiau apie galimybes suaugusiems mokytis. Ar galima tvirtinti, jog Lietuvoje efektyviai veikia sistema, kuri leidžia mokytis visą gyvenimą. Juk kintančioje darbo rinkoje tai itin aktualus uždavinys...

Tvirtinti, kad Lietuvoje efektyviai veikia sistema, leidžianti mokytis visą gyvenimą, būtų drąsu. Siūlyčiau šį klausimą, taigi ir atsakymą, formuluoti kita kryptimi. Lietuvoje tikrai yra galimybių, kurios leistų kiekvienam iš mūsų mokytis visą gyvenimą. Bėda ta, jog mes mokymąsi visą gyvenimą suvokiame kaip formalųjį mokymąsi, o tam, pripažinkime, dažnas neturime laiko ar lėšų. Tačiau neformalusis, individualus mokymasis, mokymasis darbo vietoje, dalyvavimas teminėse konferencijose bei diskusijose taip pat yra mokymasis.

Neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų žinių ir gebėjimų vertinimo ir pripažinimo paslaugą kol kas galime vadinti Lietuvos aukštojo mokslo naujove. Tačiau ši, daugelyje Europos šalių labai populiari aukštųjų mokyklų paslauga, yra labai patraukli „nestandartiniam“ studentui – tam, kuris tam tikras žinias ir gebėjimus įgijo darbinėje veikloje, neapmokamame ar savanoriškame darbe, stažuočių, kursų, seminarų, projektų ir kt. metu, besimokydamas savarankiškai arba laisvu laiku. Paprastai tai būna dirbantys žmonės, neturintys aukštojo išsimokslinimo toje srityje, kurioje dirba arba įgiję aukštąjį išsimokslinimą, tačiau dirbantys ne pagal turimą kvalifikaciją, ketinantys tęsti anksčiau nutrauktas studijas.

Aukštosios mokyklos, vadovaudamosi Europos aukštojo mokslo erdvės (EHEA) ministrų susitikime patvirtintomis Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės užtikrinimo standartais ir gairėmis bei naujuoju ECTS vadovu, sudaro tam sąlygas. Verta paminėti, kad ankstesnio mokymosi pasiekimų įskaitymo koncepcija plėtojama toliau, atsiranda naujų galimybių ir iššūkių, todėl ir nacionalinis Švietimo ir mokslo ministerijos dokumentas, reglamentuojantis neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų žinių ir gebėjimų vertinimą ir pripažinimą, turėtų būti peržiūrėtas ir atnaujintas. Vienas iš mūsų įgyvendinamų projektų yra Europos elektroninė suaugusiųjų mokymosi platforma (EPALE), kurios tikslas yra suteikti galimybę lavintis kiekvienam. EPALE yra daugiakalbė atviros narystės bendruomenė, skirta visos Europos mokytojams, dėstytojams, tyrėjams, akademikams, politikos formuotojams ir visiems kitiems suaugusiųjų švietimo ir mokymosi srities specialistams. EPALE paskirtis – dalytis turiniu, susijusiu su suaugusiųjų švietimu ir mokymusi, įskaitant naujienas, tinklaraščių pranešimus, išteklius, renginius ir kursus.

Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – Skatinti kiekvieną gyventoją realizuoti savo galimybes mokantis, kuriant, tiriant, tikslinga veikla prisiimant atsakomybę už save, valstybę ir aplinką.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją