Vilnietis, baigęs profkę: kai kuriems tai yra žemaapklausa

 (117)
Vilnietis Aleksandras Mišuras iki šiol negali atsidžiaugti savo pasirinkimu. Vaikinas vadinamoje profkėje baigė kulinarijos kursus ir šiandien sukasi vieno iš Vilniaus restoranų virtuvėje. „Mėgstu gaminti, todėl pagalvojau, kad visai nieko būtų apie maistą pasimokyti“, - šypsosi jis.
© GRYNAS

Nors nemažai baigusiųjų profesines mokyklas susiranda darbus pagal savo specialybę, visuomenėje vis dar gaji nuomonė, kad tokiose mokyklose mokosi mažiau gabūs, į universitetus neįstoję mokiniai.

Palaikė ir tėvai, ir draugai

Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklą baigęs Aleksandras teigia ne kartą girdėjęs neigiamų atsiliepimų, tačiau tai jam nesutrukdė siekti norimo tikslo. „Tikriausiai ta bloga nuomonė vyrauja, nes jiems atrodo tai žema, kad profkė yra blogai. Bet tiesa ta, kad tave ten net geriau parengia nei kolegijoje, ar universitete ir dar gauni stipendiją. Visiškai nesigailiu, kad ten mokiausi ir tiesą pasakius, atėjęs po dešimtos klasės, pasikėliau vidurkį net trejais balais. Ir ne todėl, kad visi mano, jog ten mokosi silpnesni – juk vadovėliai tai tie patys“, - sako jis.

Dėl tokio pasirinkimo Aleksandrą palaikė tiek draugai, tiek artimieji, o tėvai nė nebandė atkalbėti:„Jie net nesikišo, nes čia mano reikalas, kuo aš noriu būti ir ką noriu veikti. Jie už mane niekada nesprendė ir leido rinktis pačiam. Turiu draugų, kurie ir universitetą baigė, bet, deja, dirba ne pagal specialybę, kurios mokėsi. Lietuvoje labai svarbu kaip tu save pateiksi, ką parodysi, o ne kokius mokslus baigei.“

Aleksandras tvirtina, kad siekti savo tikslo – būti kulinaru geriausiai galėjo būtent profesinėje mokykloje, joje vaikinas ne tik įgavo daug praktikos, bet ir turėjo galimybę praktikuotis vieno prabangiausių Lietuvos viešbučių virtuvėje. Vėliau šio viešbučio restorane jam buvo pasiūlyta dirbti.

Besimokančiųjų – daugėja

Remiantis statistiniais duomenimis, profesinis mokymas vis populiarėja. Kelerius metus iš eilės į profesines mokyklas įstoja 10 proc. daugiau mokinių nei ankstesniais metais, nors abiturientų ir bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičius kasmet mažėja po kelis procentus.

Tai lemia du veiksniai: padėtis darbo rinkoje ir gerėjantis profesinio mokymo įvaizdis, patrauklumas. Darbdaviai ieško tokių darbuotojų, kaip suvirintojai, technikai, mechanikai, automechanikai, šaltkalviai, elektrikai, statybininkai, pirminio lygio programuotojų, viešbučių ir restoranų darbuotojų.

Profesinio mokymo įstaigų valdymo struktūrose tiesiogiai dalyvauja verslo įmonės ar asocijuotos verslo struktūros, darbdaviai teikia profesinėms mokykloms siūlymus ir informaciją dėl optimalaus įstaigos valdymo, specialistų poreikio regionuose, kuriuose veikia profesinio mokymo įstaigos, prisideda ruošiant mokymo programas ir kartu jas įgyvendina, priima mokinius į praktikas, paskui įdarbina absoleventus, verina absolventų kompetencijas kvalifikacijai įgyti.

Taip pat plečiama profesinio mokymo formų įvairovė. Diegiama pameistrystė – rengimas realioje darbo vietoje. 2014 m. pameistrystės profesinio mokymo forma mokėsi per 600 mokinių, 2015 m. – dar 300 (iš viso 900).

Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš svarbiausių NPP programos tikslų – švietimo kokybės gerinimas. Modernizuojamos mokyklos, kuriamos naujos elektroninės mokymo priemonės, daugiau dėmesio skiriama tokioms gyvenime reikalingoms kompetencijoms kaip kūrybiškumas ir verslumas ugdyti.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

DELFI naujienos

Apie tai kalbėti bijoma: problemos, su kuriomis susiduria visų profesijų žmonės (2)

Emociniai sutrikimai, dvasinės problemos, pakrikusi psichinė sveikata – bėdos, apie kurias šiandien kalbėti vis dar nejauku.

Didžiuojuosi savo gimtuoju miestu arba kaimu! (12)

Gyvenate mažame Lietuvos miestelyje arba kaime ir tuo didžiuojatės? Kviečiame visiems papasakoti, kuo ypatinga jūsų gyvenvietė.