Vieta, kuri sužavėtų visas moteris: buvo turgaus prekeiviai, o dabar – gėlių milijonieriai

 (40)
Savo gėlių ūkį Alytaus rajone, Punios kaime įkūrę verslininkai Algimantas ir Vitalija Žemaičiai jau praminti gėlių milijonieriais. 32 900 kvadratinių metrų plote pastatytuose šiltnamiuose auginama aibė skinamų ir vazoninių gėlių. Be jų ūkininkai augina ir agurkus.
Žemaičių Ūkis
© Asmeninio albumo nuotr.

V. Žemaitienė atvirauja, 24 metus gyvuojančiame ūkyje tikrai yra ką veikti, o ir apie atostogas kartais belieka tik pasvajoti.

- Kaip ir kada nutarėte imtis savo verslo?

- Tai buvo seniai. Kažkada auginome gėles prie namų, o po to pagal valstiečių ūkį gavome žemės ir pradėjome vystyti toliau. Po truputėlį auginome gėles, pirmiausiai rožes. Tai neapsimokėjo, nes auginome olandiškas rožes, o šios gėlės yra įvežamos ir iš Afrkos, kadangi ten pigi savikaina. Todėl olandiškos rožės neatlaikė konkurencijos. Dabar rožių skynimui nebeauginame. Daugiausiai auginame vazonines gėles, o iš skintų – gerberas.

- Savo verslui reikia daug įdirbio ir drąsos. Ar nesinorėjo eiti į samdomus darbus?

- Mes kadaise dirbome ir valdiškuose darbuose, bet tiesiog prie savo namų ūkelio turėjome ir šiltnamius ir ten po truputėlį auginome gėles, prekiavome turguje. Nuo to viskas ir prasidėjo.

- Kodėl būtent gėlės?

- Gėles auginti pradėjome nuo seniai, tiesiog buvo įdirbis – rožės, žiemą tulpės. Buvo paklausa, todėl viską vystėme ir toliau, nors buvo labai sunku, buvo didelė konkurencija, valiutos keitėsi, buvo labai žema kaina, tai pragyventi pavykdavo vos vos. Bet nepasidavė, visą laiką dirbom, todėl ir iki šiol nesiblaškom. Kadaise dar auginome daržoves, užsiėmėme lauko daržininkyste, bet mūsų žemė nėra labai lygi ir tinkama, todėl likome prie šiltnamių.

Žemaičių Ūkis
Žemaičių Ūkis
© Asmeninio albumo nuotr.

- Kiek ir kokių gėlių dabar auginate?

- Labai įvairių. Šiuo metu tai yra chrizantemos, raktažolės žiemai, puansetijos, o paskui tulpės ir tada vėl prasidės pavasarinės gėlės. Pavasarinės būna labai įvairios, daugiausiai skirtos apželdinimui. Asortimentas būna platus. Vienų daugiau, kitų mažiau, pagal paklausą.

- Nebandėte suskaičiuoti, kiek rūšių augalų galima rasti jūsų šiltnamiuose?

- Ne. Kiekvienais metais skirtingai. Vienais metais auginame daugiamečius, kitais metais kažką kitą, kad žmonėms neatsibostų. Paįvairiname.

- Kur tomis gėlėmis prekiaujate?

- Visoje Lietuvoje. Dirbame su prekybos centrais, perka žmonės, kurie turi salonus, turguje kas prekiauja.

- Verslą vystote nuo 1991 metų. Ar nepavargote, nekyla minčių imtis kažko kito?

- Maži šiltnamiai prie namų ir maži kiekiai gėlių buvo pradėti pardavinėti dar anksčiau. O kai gavome žemę, pradėjome kurtis. Sunku, bet įdirbis yra ir kažką keisti... Matot, kas pradeda su restorano ar kaimo turizmo verslais, niekas nesiblaško. Iš tikrųjų, kainuoja per daug brangiai kažko kito imtis, metai savo padaro. O pavargsti tai visaip. Įtampa yra labai didelė, todėl, kad yra ir ligos, ir vabalai, ir purškimai. Reikia daug priežiūros. Savo verslą turint dirbi dieną naktį. Visą laiką esi atsakingas. Ar žiemą, kad neužšaltų, ar avarija kažkokia neįvyktų.

- Kiek šiuo metu darbuotojų dirba jūsų ūkyje?

- Tai – nepastovus skaičius. Pavasarį dirba daugiau, žiemą dirba mažiau. Pavasarį dirbame visą laiką, žiemą šiek tiek mažiau. Pas mus yra labai ryškiai jaučiamas sezoniškumas. Dirba nuo 40 iki 60 žmonių. Būna, kad dirba puse etato arba ateina kažkas tik šiek tiek padėti. Ryškus sezoniškumas jaučiamas ir prekyboje. Kartais pelno nebėra, bet dirbam, kad žmones išlaikyti. Būna ir taip. Viskas, žinoma, priklauso ir nuo žiemos, nuo augalų savikainos. Kadangi jeigu žiema šalta, reikia daug kūrenti ir to pelno kaip ir nebelieka. Tada laukiame pavasario, kai saulytė aukščiau ir daugėja užsakymų.

Žemaičių Ūkis
Žemaičių Ūkis
© Asmeninio albumo nuotr.

- Verslininkai neretai skundžiasi, kad yra sunku surasti darbuotojus, nes jų netenkina atlyginimai. Ar susiduriate su tokia problema?

- Matot, žmogus visą laiką nori uždirbti daugiau, bet galimybės yra tokios, kokios yra. Yra pastovūs darbuotojai, o sezonui pasisamdom, ką galim, kas tuo metu neturi darbo. Žmonės taip ir keičiasi. Juos reikia kiekvieną kartą iš naujo apmokyti – naujas įdirbis.

- Kas sunkiausia turint tokį verslą?

- Čia visa sunkumų puokštė. Tai kažkur kažkas nepasiseka, tai kažkas neužaugo, tai kažko nepardavei ar kaina žema būna. Nieko nenumatysi į priekį, todėl tenka rizikuoti. O po to jau kaip pavyksta parduoti, vienus brangiau, kitus žemiau savikainos, todėl vieno produkto ir neauginam, nerizikuojame.

- Kokia jūsų sėkmės paslaptis?

- Pastovus darbas. Dirbti reikia dieną naktį. Visada gyveni įtampoje ir nepaleidi savo darbo iš rankų. Neturi šeštadienių ir sekmadienių. Visada turi žiūrėti. Jei kažkokios ligos, reikia spėti laiku nupurkšti, nes kitaip gresia dideli nuostoliai.

- Kada paskutinį kartą pavyko paatostogauti?

- Šiais metais dar neatostogavome. Gal bandysime kitą savaitę. Sezono metu, pavasarį niekur negalime išvažiuoti. Žiemą irgi panašiai – reikia stebėti, koks oras, kad neužšaltų.

- Auginate gėlių plantacijas. Turbūt vyras gėlėmis jus džiugina dažnai?

- Na taip, gėlių gaunam. Ir nusiskinam, namus pasipuošiam. Ir taip atsidžiaugi jomis šiltnamyje. Vieną sezoną vienokios gėlės, vasarą kitokios. Taip ir džiaugiamės jomis.

Ačiū už pokalbį.

Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – sukurti augimui ir konkurencingumui palankias aplinkos sąlygas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

DELFI naujienos

Apie tai kalbėti bijoma: problemos, su kuriomis susiduria visų profesijų žmonės (2)

Emociniai sutrikimai, dvasinės problemos, pakrikusi psichinė sveikata – bėdos, apie kurias šiandien kalbėti vis dar nejauku.

Didžiuojuosi savo gimtuoju miestu arba kaimu! (12)

Gyvenate mažame Lietuvos miestelyje arba kaime ir tuo didžiuojatės? Kviečiame visiems papasakoti, kuo ypatinga jūsų gyvenvietė.