Tautiečių darbai šluoja dizaino apdovanojimus

 (5)
Retas kuris lietuvis žino, kad bendrovę „ACME Europe“ įkūrė Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto studentai – vienas amerikietis ir lietuviai. 1998 m., įmonei įsikūrus Kaune, ten pat išliko ir jų pagrindinis biuras.
© Organizatorių nuotr.

Šiandien ACME grupę sudaro 34 įmonės Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Baltarusijoje, Azerbaidžane ir Kazachstane, kuriose dirba 470 darbuotojų. Įmonės apyvarta praėjusiais metais buvo apie 254 mln. eurų.

Kaip sakė Ryšių su visuomene specialistė Jurgita Juškienė, šis prekinis ženklas vienija apie 30 produktų grupių, daugiau kaip 400 skirtingų gaminių: „ACME prekinis ženklas vienija elektronikos ir kompiuterių aksesuarų bei apšvietimo prekių kategorijas. Prioritetinės kryptys šiuo metu yra įvairūs aksesuarai mobiliems išmaniems įrenginiams, tokie kaip laikikliai, įkrovikliai, dėklai, krepšiai, valikliai, taip pat LED lempos, planšetiniai kompiuteriai, veiksmo kameros, nešiojamosios kolonėlės ir kiti“, – pasakojo ji.

Funkcionalumas pirmiau nei stilius

Paklaustas, kaip vyksta produktų kūryba, Produktų skyriaus vadovas Ignas Rumbutis sakė, kad visų pirma, atkreipiamas dėmesys į strategines produktų kategorijas, o vėliau vyksta analizė, kurios metu aiškinamasi rinkos, vartotojo bei pardavimo kanalų poreikis, nes skirtingoms šalims reikalingos skirtingos strategijos.

ACME produkcija
ACME produkcija
© ACME nuotr.

„Kurdami naujus produktus siekiame ne nustebinti vartotojus „gražiais sprendimais“, o dizaino sprendimais inspiruotomis idėjomis spręsti realias jų problemas. Pavyzdžiui, aktyviai gyvenančiam miesto žmogui skurti krepšį, vienu rankos mostu virstantį kuprine, reguliuojamo dydžio talpų krepšį, valiklį, kurio flakonėlis dengtas specialiu pluoštu ir atlieka servetėlės funkciją. Pastebėjome, jog vartotojai visų pirma nori funkcionalių, tik paskui gražių, stilingų daiktų“, – sakė I. Rumbutis.

Jis pridūrė, kad „prieš kurdami vieną ar kitą produktą, turime labai aiškų biudžetą ir viziją, kiek turėtų kainuoti galutinis produktas, tad visi dizaino sprendimai turi pateisinti vartotojų lūkesčius, tiek funkcionalumo, tiek stiliaus, tiek kainos prasme. Kai visos šios dedamosios tarpusavyje koreliuoja, produktas būna ypač sėkmingas.“

Dizainui – ypatinga reikšmė

Lietuvos kūrybos sektorius generuoja beveik 6 proc. eksporto. ACME – vienas jų, svarbus šaliai ir pripažintas pasaulyje: kompanijos produktai ne kartą yra pelnę tarptautinį pripažinimą ir gavę daug apdovanojimų.

Tautiečių darbai šluoja dizaino apdovanojimus
© Organizatorių nuotr.

Pavyzdžiui, bevielė įkraunama kompiuterio pelė „PEANUT mouse“ dėl išskirtinio įrenginio dizaino ir itin patogaus bei nesudėtingo valdymo buvo apdovanota net keliais nacionaliniais ir tarptautiniais apdovanojimais: „iF DESIGN AWARD 2013“, „Plus X award 2012“, „Geras dizainas 2012“, „Inovacijų prizas 2012“. Mini ausinės „JUNGLE earphones + organizer“ buvo apdovanotos nacionaliniame dizaino konkurse „Geras dizainas 2013“.

Produktų linija „Urban harmony“ įvertina nacionaliniame konkurse „Inovacijų prizas 2013“. Ausinės „MOON headphones“ ir krepšys „PEAK Messenger bag-backpack“ gavo prestižinį „iF DESIGN AWARD 2014“ apdovanojimą. Ekranų valymo rinkinys „ACME DROP Screen cleaner 2 in 1“ taip pat apdovanotas „iF DESIGN AWARD 2015“ konkurse.

Įmonės ryšių su visuomene specialistė tvirtino, kad „ACME Europe“ turi savo dizainerius, kurie atsakingi už visų produktų dizainą: „Dizaineriai – šimtaprocentiniai lietuviai, kurie susižėrė visus dizaino apdovanojimus. Tiesa, esame turėję bendradarbiavimo praktikos tiek su Vilniaus Dailės Akademija (VDA), tiek su Kauno technologijos universiteto (KTU) universitetų studentais, esame skelbę konkursus, steigę stipendijas ir pan. Esame ir pirkę dizainą, kurtą Vokietijos dizainerių. O šiuo metu patentuojama tam tikrus inovatyvius savo sprendimus ir juos parduodame kitiems. Ne visas idėjas, kurias turime, galime realizuoti patys, tad kodėl jų nepardavus?“, – pasakojo J. Juškienė.

ACME produkcija
ACME produkcija
© ACME nuotr.

Jos nuomone, už dizaino apdovanojimus reikia dėkoti visai įmonės komandai, geru laiku, sukūrusiai tinkamus produktus su puikia kainodara ir reprezentatyviai juos pristačiusiai: „Dizaino idėjos dažniausiai gimsta bendraujant su partneriais, keliaujant po skirtingas rinkas, analizuojant jų poreikį, dalyvaujant parodose, stebint rinkos naujoves. Mokomės ir patys iš savęs, žinome, kur, ką ir už kiek galime parduoti ir ko negalime“, – sakė J. Juškienė.

Ji išskyrė „Urban harmony“ produktų kategoriją: „Kai kurių šios serijos produktų tikslas – ne užsidirbti, o atverti kelius į naujas rinkas.

Pardavimų ir rinkodaros skyriaus vadovas Arnoldas Saldys tvirtino, kad šios produktų linijos produktai didžiąja dalimi parduodami užsienyje: „Lietuvos rinkoje parduodama apie 22 proc., o eksportuojame apie 78 proc. Daugiausiai eksporto iškeliauja į Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Kroatiją, Vengriją“, – sakė A. Saldys.

Ieško išskirtinumo

Paklausti lengva ar sunku išsilaikyti rinkoje, kurioje konkuruoja didžiosios pasaulinės kompanijos, siūlančios panašius produktus, produktų vadovas I. Rumbutis sakė, kad tai yra sunku, tačiau įmanoma.ėl šios priežasties ir kuriame unikalių produktų, kurie padėtų konkuruojant. Ieškome ne tik kūrybiškų produkto dizaino sprendimų, bet ir įpakavimo“, – pasakojo I. Rumbutis.

ACME produkcija
ACME produkcija
© ACME nuotr.

Jis pasakojo, jog, siekdama konkuruoti kaimyninėse šalyse, įmonė jau yra parengusi atskirą produktų liniją Rytų rinkai, kuri šiuo metu išgyvena nuosmukį: „Tokių įrenginių, kaip įkrovikliai, laidai, valikliai, laikikliai ir kitos panašios prekės šiai rinkai reikia, tačiau brangiai mokėti už jas jie negali. Dėl to mes paruošėme specialias minimalistines pakuotes, kurios yra ypač kompaktiškos ir leidžia sutaupyti ne tik gamybos, bet ir logistikos kaštų. Šiose rinkose tuos pačius daiktus galėsime parduoti už dukart mažesnę kainą.“

Lietuvos rinkoje „ACME“ produkcija taip pat garsi ir paklausi, tačiau, kaip minėjo J. Juškienė, daugelis lietuvių nustemba, kad šią produkcija kuria lietuviai įmonėje „ACME Europe“. „Tiesa, sužinoję, jog „Urban harmony“ produktus kuria lietuvių dizaineriai dauguma maloniai nustemba, sveikina ir džiaugiasi laimėjimais“, – juokėsi J. Juškienė.

Kūrybinis sektorius plečiasi ir auga

Remiantis Kultūros ministerijos pateikiamais duomenimis, 2010 m. kultūros ir kūrybinis sektorius sukūrė 4,5 proc. Europos bendrojo vidaus produkto ir 3,8 proc. visų Europos darbo vietų.

Lietuvoje 2009 m. šiame sektoriuje dirbo iki 70 tūkst. darbuotojų, tai sudarė 4,94 proc. visos Lietuvos darbo rinkos. Kūrybinių ir kultūros industrijų sektoriaus sukuriama bendrojo vidaus produkto dalis siekė net 6 proc., kai daugelyje išsivysčiusių rinkos ekonomikos principu paremtų šalių KKI sukuria nuo 2 iki 5 proc.

DELFI primena, kad Kultūros ir kūrybinės industrijos laikoma kūrybiškumu ir intelektiniu kapitalu grindžiama tarpsektorinė ekonominė veikla, kurianti materialius produktus ir nematerialias intelektines arba menines paslaugas, pasižyminčias kūrybine, kultūrine ir ekonomine verte.

Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – stiprinti visuomenės tapatybę, kūrybingumą, plėtojant konkurencingas kultūros paslaugas visoje Lietuvoje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

DELFI naujienos

Apie tai kalbėti bijoma: problemos, su kuriomis susiduria visų profesijų žmonės (2)

Emociniai sutrikimai, dvasinės problemos, pakrikusi psichinė sveikata – bėdos, apie kurias šiandien kalbėti vis dar nejauku.

Didžiuojuosi savo gimtuoju miestu arba kaimu! (12)

Gyvenate mažame Lietuvos miestelyje arba kaime ir tuo didžiuojatės? Kviečiame visiems papasakoti, kuo ypatinga jūsų gyvenvietė.