Sukūrė žemėlapį, pagal kurį matyti Lietuvos ateitis

 (4)
Šiandien IT sektoriuje Lietuvoje galėtų būti įdarbinta daugiau nei 500 darbuotojų, o per artimiausius ketverius metus IT specialistų paklausa gali pasiekti 10 tūkst. Pirmu pasirinkimu įstojusiųjų skaičius išaugo 43 proc., taip pakeldamas IT studijų populiarumą 8 proc. Pagrindinė to priežastis – geros karjeros perspektyvos, tvirtina „Investuok Lietuvoje“.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Šios tendencijos atsispindi ir parengtame Specialistų kvalifikacijų žemėlapyje, pristatytame šiemet. Atrodo, kad matematikos ir kompiuterių mokslo atstovai stovi aukščiausiai – ir pagal įsidarbinamumą ir pagal atlyginimą, nesvarbu kurią aukštąją mokyklą būtų baigę.

Tačiau tai – tik vienas žemėlapio panaudojimo būdų. Kurdami jį, MOSTA turėjo daug daugiau ir daug platesnių, strateginių valstybei tikslų. Apie juos pasakojo MOSTA direktorės pavaduotoja Laura Stračinskienė.

Studentams turėtų praversti

„Daug diskutuojame ir su Lietuvos studentų sąjunga (LSS), kaip galėtume pasinaudoti „Kvalifikacijų žemėlapio“ duomenimis. Tikimės, kad LSS informacija perduoda aukštosioms mokykloms, studentijai, dėstytojams, apie tai pasakoja ir darbdaviams, taigi siekiame, kad informacija paplistų kaip įmanoma plačiau“, – sakė MOSTA direktorės pavaduotoja L. Stračinskienė.

Ar abiturientai jau spėjo pasinaudoti šiais duomenimis, kalbėti dar per anksti: remiantis anksčiau atliktų apklausų duomenimis, dažniausiai jaunuoliai specialybę renkasi tardamiesi su tėvais. Aišku ir tai, kad jie tikrai atsižvelgia į savo pageidavimus ir mėgstamą veiklą.

„Ateityje, manau, vertinsime, kaip abiturientų pasirinkimai koreliuoja su reikalingų specialistų sąrašu. Žiūrėsime, ar abiturientai, rinkdamiesi profesiją, renkasi atsižvelgdami į jos perspektyvas“, – teigė L. Stračinskienė, tačiau ji pridūrė, kad šiuo įrankiu nesiekiama pakeisti abiturientų elgesį. Tai – papildoma galimybė kiek daugiau sužinoti apie sritį, kurioje rengiamasi investuoti savo laiką ir pastangas.

Tai – tik viena iš daugelio galimybių, kur gali būti panaudojamas šis specialistų kvalifikacijų žemėlapis, kuris buvo sugalvotas dar 2010 m.

Dar tobulinama metodika

MOSTA direktorės pavaduotoja Laura Stračinskienė
MOSTA direktorės pavaduotoja Laura Stračinskienė
© Organizatorių archyvas

„Specialistų kvalifikacijų žemėlapio taikymas tapo prioritetu jau pradėjus rinkti pirmuosius duomenis. Turėjome labai daug suinteresuotų pusių – absolventų, studentų, darbdavių – kuriems rūpėjo kvalifikacijų žemėlapio teikiama nauda. Aišku, svarstėme ne tik kaip gauti šioms visuomenės grupėms reikalingus duomenis, bet ir kaip ši priemonė galėtų praversti valstybei įgyvendinant strateginius tikslus“, – pasakojo L. Stračinskienė.

Šiemet „Kvalifikacijų žemėlapis“ pristatytas pirmą kartą. Kaip tikino L. Stračinskienė, galima džiaugtis turimu įrankiu, tačiau tai – dar ne galutinis jo variantas: „Turime vienerius metus išanalizuoti, kaip jis veikia, iškelti papildomų klausimų, tobulinti metodiką.“

Kai kurie rezultatai turėtų būti patikslinti jau kitąmet: „Stebime vis didesnį įsidarbinimo augimą pabaigus kiekvienos pakopos studijas: ryškiausi pokyčiai įsidarbinant pastebimi tarp pirmosios pakopos koleginių bei universitetinių studijų (81proc.). Apie 7 proc. padidėja universitetinių magistro studijų bei vientisųjų studijų įsidarbinimo procentai, tačiau įsidarbinimo rodiklis nebūtinai reiškia tai, kad žmogus pridėtinę vertę kuria remdamasis tomis kompetencijomis, kurios buvo įgytos mokantis“, – pasakojo L. Stračinskienė. Kitais metais šie duomenys turėtų būti patikslinti.

Dar kiti surinkti duomenys liudija, kad valstybės reguliuojamų profesijų srityje, reikia turėti bakalauro ar magistro laipsnį, ir tik tada gali užimti gana aukštas pareigas bei gauti aukštesnį atlyginimą. L. Stračinskienė atkreipė dėmesį, kad kol kas atrodo, kad kolegijų absolventų teisininkų valstybės reguliuojamų profesijų padėtis prasta, tačiau galutinai tai patvirtinti bus galima tik turint kelerių metų duomenis: „Kai būsime susirinkę daugiau duomenų, matysime tendencijas ir galėsime pateikti tikslesnę situacijos analizę. Turėsime pilnesnį vaizdą, ir galėsime lengviau daryti išvadas“, – teigė ekspertė.

Pravers įvairioms institucijoms

Kam dar žemėlapis pravers? „Remiantis kvalifikacijų žemėlapiu, Švietimo ir mokslo ministerija gali planuoti valstybės finansuojamas studijų vietas, taip pat modeliuoti aukštųjų mokyklų finansavimo bei studijų programų akreditavimo principus. Ūkio ministerijai šis žemėlapis pravers vykdant analizę, kokių specialistų su kokiomis kompetencijomis reikės darbo rinkoje, analizuojant paklausą ir pasiūlą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai duomenų prireiks matuojant jaunimo užimtumą. Apibendrinant, šis žemėlapis yra puiki priemonė, sprendžianti daugelį aktualių valstybės progresui ir vystymuisi klausimų“, – pasakojo L. Stračinskienė.

Tai turėtų tapti priemone, padedančia aukštosioms mokykloms suprasti, ko reikia šiandieninėje darbo rinkoje. L. Stračinskienė tvirtino, kad ilgainiui aukštosios mokyklos turėtų pagal šį žemėlapį sudaryti savo studijų programas: kitaip tariant, jos turėtų atsižvelgti į rinkoje reikalaujamų gebėjimų sąrašus ir įterpti jų ugdymą į savo siūlomas studijų programas. Kadangi specialistų kvalifikacijų žemėlapio sudaryme dalyvauja visos suinteresuotos šalys – verslo, mokslo ir vyriausybinio sektoriaus atstovai –, tai tikėtina, kad žemėlapyje atsispindi įvairūs poreikiai. Pasak L. Stračinskienės, įsigilinę į kvalifikacijų žemėlapyje pateikiamą informaciją, studentai ir patys gali stengtis įgyti reikalingų kompetencijų, mokydamiesi pasirinktuose moduliuose.

Šiuo metu bandoma patobulinti ne tik žemėlapį ir jo sudarymo metodiką, bet ir aiškinamasi, kaip jis galėtų praversti įvairioms šalies institucijoms bei organizacijoms: rengiamas ne tik poreikių sąrašas, bet ir naudojimosi specialistų kvalifikacijų žemėlapiu naudojimosi metodika.

„Siekiame sujungti visus įmanomus duomenis – Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Lietuvos darbo biržos. Pavyzdžiui, siekiame atsakyti į klausimą, kurie specialistai gali įveikti nedarbą patys, o kuriems reikia daugiau valstybės pagalbos“, – pasakojo ekspertė.

Jos nuomone, ilgainiui bus galima daryti gana svarbias išvadas ir apie įvairių specialistų darbo užmokesčio ir kvalifikacijos koreliavimą: „Jau dabar matyti, kad valstybiniame sektoriuje dirbantys 2013 metų absolventai gauna mažesnį atlyginimą nei dirbantys versle, nors šiuose sektoriuose reikalingos kompetencijos dažnai yra tolydžios. Tikriausiai norint prisitraukti reikalingų valstybiniam sektoriui išsilavinimą įgijusių žmonių, reikės didinti šio sektoriaus atlyginimus: dabar jie visai nekonkurencingi“, – duomenų panaudojimo galimybes vardijo L. Stračinskienė.

Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – užtikrinti veiksmingą pagalbą piliečiams vertinant savo galimybes ir norus, renkantis karjeros kelią bei tobulinant profesinius įgūdžius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

DELFI naujienos

Apie tai kalbėti bijoma: problemos, su kuriomis susiduria visų profesijų žmonės (2)

Emociniai sutrikimai, dvasinės problemos, pakrikusi psichinė sveikata – bėdos, apie kurias šiandien kalbėti vis dar nejauku.

Didžiuojuosi savo gimtuoju miestu arba kaimu! (12)

Gyvenate mažame Lietuvos miestelyje arba kaime ir tuo didžiuojatės? Kviečiame visiems papasakoti, kuo ypatinga jūsų gyvenvietė.