Pokyčiai mokykloje: pradžioje keikė, dabar negali atsidžiaugti

 (7)
Apie technologijų naudojimą mokyklose nėra vieningos nuomonės. Ekspertai sako, kad jos labai vertingos ir labai gaila dėl to, kad Lietuvoje ugdymo srityje jos nėra itin paplitusios: taip mokytojai praranda jiems suteiktą progą pasilengvinti gyvenimą ir sutaupyti laiko, o kai kurie jų net stoja piestu prieš naujoves, nes ne visada gali jas panaudoti tinkamai ar apskritai panaudoti.
© Shutterstock nuotr.

Aišku, vienas iš argumentų tas, kad tai – tik žaidimai, tačiau anaiptol: vaikai nustemba pamatę, kad technologijas galima išnaudoti ieškant vertingos informacijos. Švietimo ekspertai tiki, kad tai labai svarbu parodyti jaunajai kartai.

Naujos galimybės mokytojams

Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos direktorius Eugenijus Manelis sakė, kad progimnazijoje lietuvių bei anglų kalbų, matematikos, biologijos ir fizikos pamokose naudojami nešiojamieji kompiuteriai ir maži mobilūs kompiuteriukai skirti ir informacijos parodymui, testų atlikimui, ir informacijos apie pamoką, jos rezultatus suvedimui.

Kartais, norėdami pamoką padaryti dar išmanesne, mokytojai paprašo vaikų atsinešti ir planšetinius kompiuterius, ir mobiliuosius telefonus. Visas technologijas stengiamasi išnaudoti tik mokymosi procese.

Mokymo metodai taip pat neatsilieka nuo technologijų E. Manelis pateikė pavyzdį, kai su mokytojais sprendė klausimą, kaip vaikams pakartotinai priminti, o kai kuriuos ir supažindinti su mokykloje egzistuojančiomis taisyklėmis: „Galvojome, kad mūsų pasakojimai ir moralai tikrai nepadės. Nusprendėme, kad vaikai turėtų sukurti filmukus apie mokyklos taisykles ir pristatyti juos draugams. Manau, kad šis projektas pavyko: vaikai užsidegę kūrė vaizdo reportažus, tada jais dalijosi su draugais, aptarė, diskutavo. Tikiu, kad mūsų tikslas buvo pasiektas“, – teigė E. Manelis.

Išmani klasė
Išmani klasė
© Shutterstock nuotr.

Mokytojai turi nuolat galvoti, kaip technologijas pritaikyti mokymosi procese. Tuo pačiu jie turi ir mokytis tai daryti: „Niekam ne paslaptis, kad įstojęs į pedagoginį universitetą, žmogus praktiškai prisiima atsakomybę mokytis visą gyvenimą: ne tik dėl to, kad reikia atnaujinti mokomo dalyko žinias, bet ir nuolat tobulinti mokymo metodiką. Paskutinių keleto dešimtmečių aktualija – naujosios technologijos“, – sakė E. Manelis.

Jis pasakojo, kad modernių technologijų pradininkai progimnazijoje buvo ne tik informacinių technologijų, bet ir anglų kalbos mokytojai. Progimnazijos direktorius tvirtino, kad jie buvo vieni pirmųjų, pradėję dirbti su kitokia, daug modernesne medžiaga, reikalavusia prieigos per naująsias technologijas“, – sakė E. Manelis ir pridūrė, kad vėliau jų pavyzdžiu pasekė ir kiti mokytojai, o galiausiai tai tapo neišvengiama.

Vyresniems mokytojams prie šios bangos prisijungti kiek sunkiau, tačiau jie, perpratę kaip naudotis ir kaip išnaudoti technologijas, puikiai pritaiko jas pamokose. Kaip sakė E. Manelis, jaunesni mokytojai turi savo privalumų: kompiuterius jie panaudoja daug kūrybingiau.

Mes pralaimime

Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis sakė, kad į mokyklą ateina ne tik naujosios technologijos – prietaisai, bet ir naujas ir modernus mokymo turinys. Tai, jis pabrėžė yra visai natūralus procesas, nes technologijas į mokyklą atneša vaikai: „Mąsčiau, kad atsinešę į mokyklą planšetinius kompiuterius, išmaniuosius ar nešiojamus kompiuterius, jie paskatina poreikį naudotis naujosiomis technologijomis.

Paprašytas suskirstyti moderniąsias technologijas pagal tai, kokį vaidmenį jos atlieka, G. Vaidelis pateikia tris jo rūšis. Visų pirma, mokykloje yra technologijų ugdymo procesui organizuoti bei valdyti – tam skirti elektroniniai dienynai ir kita apskaita. Galimybė išmaniai pateikti demonstracijas, pristatymus praturtina pamokas ir mažina privalomų atlikti, gana techniškų darbų kiekį, nes norimą pateikti medžiagą ar filmuką, kitą šaltinį iškart galima susirasti internete. Trečioji technologijų mokykloje kategorija – galimybė įvertinti skaitmeniniu būdu: naudojantis moderniomis vertinimo sistemomis mokiniui galima ne tik greičiau, bet ir daug paprasčiau pateikti įvertinimo rezultatus.

„Panašu, kad technologijų galimybės neišmatuojamai plačios, tačiau kiek visa tai diegiama Lietuvoje – kitas klausimas. Gal ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Esu girdėjęs, kaip vienoje diskusijoje Stevas Jobsas su Billu Geitsu kalbėjo, jog jiems gaila tik vieno – kad visu tuo, ką jie sukūrė ir pasiūlė pasauliui, visos sritys, išskyrus švietimą, sugebėjo pasinaudoti“, – sakė G. Vaidelis.

Ekspertui dažnai atrodo, kad kol kas ugdymo srityje žmonės dažniau diskutuoja apie technologijų naudą ar žalą, ar jos reikalingos ugdymo procese, nei nuoširdžiai bando pasinaudoti visomis jų teikiamomis galimybėmis: „Dėl tų diskusijų mes labai daug pralaimime. Apskritai, ar jos ką nors gali gero duoti? Reikia susitaikyti su tuo, kad gyvename 21-ame amžiuje ir kad niekur jau nebesidėsim, nuo technologijų pažangos nepasislėpsim. Kaip sakoma, upės tekėjimo nesustabdysi“, – teigė G. Vaidelis.

Mokytojams kyla iššūkių

Kai kurie mokytojai nesupranta, kad vaikai dažnai per penkias minutes suranda daug daugiau nei jiems gali pasiūlyti mokytojas pamokoje. Mokytojai, naudodamiesi naujosiomis technologijomis ugdymo procese, kartais naudojasi senoviniais pamokos organizavimo būdais, kai „senuose rėmuose naujoviški metodai tikrai netinka“.

Giedrius Vaidelis
Giedrius Vaidelis
© DELFI / Valdas Kopūstas

„Tos naujos technologijos yra iššūkis, nes reikia perstruktūruoti visą ugdymo procesą. Kaip sakoma, mokslo šaknys karčios, tačiau vaisiai saldūs. Ši patarlė galioja ne tik mokiniams, bet ir mokytojams, kurie stengiasi perprasti visas technologijų subtilybes. Kiek tenka girdėti, pratinimasis prie naujų metodų ir mokymasis naudotis įvairiomis sistemomis suryja labai daug laiko, tačiau kai technologijos įvaldytos, jo galima ir sutaupyti“, – pabrėžė G. Vaidelis ir pateikė pavyzdį: kai dienynai tapo elektroniniai, jais džiaugiasi ne tik mokytojai, nes nereikia nešiotis didelių žurnalų, keisti juos kas pertrauką, bet ir tėvai, ir mokiniai, kurie giria prieigos paprastumą.

Mokytojams bandoma padėti

Paskutiniu metu sukurta gana daug priemonių, kurios palengvina sumanių mokytojų darbą: parengti pamokų komplektai, pamokų planai, metodinių nurodymai, patarimai, kaip sudominti mokinius. G. Vaidelis pristatė ir keletą UPC projektų: vienas pagrindinių – „Ugdymo SODAS“, kuriame užsiregistravę gal penktadalis Lietuvos mokytojų, dėstančių įvairiausius dalykus. Svetainėje pateikiamos bendrosios programos, bendrieji ugdymo planai, metodinė medžiaga, skaitmeninės mokymo priemonės, metodinės medžiagos rinkiniai, taip pat mokytojai turi galimybę diskutuoti ir dalintis savo patirtimi, gali spręsti kilusias problemas drauge.

Kitame projekte „Pradinio ugdymo tobulinimas“ buvo sukurta svetainė, kurioje siūloma labai daug priemonių pradinukams: pavyzdžiui, sukurtas žaidimas „Išmanieji robotai“, kuris apima ir moko labai daug dalykų – matematiką, pasaulio pažinimą, lietuvių kalbą ir kitus.

„O mūsų sukurta naujovė, kuri stebina visą pasaulį – keturiais formatais suskaitmeninta visa pagrindinei mokyklai reikalinga literatūra“, – sakė G. Vaidelis.

Tačiau pašnekovas patikino, kad „kompiuteriai tikrai nepakeis mokytojų ir nepadarys jų geresniais. Technologijos – priemonė, kaip kokia burtininko lazdelė: gerose rankose ji neš gera, o blogose – lems bloga, priklausomai nuo to, į kokio burtininko rankas paklius“, – sakė UPC direktorius. Jis pridūrė, kad mokytojai turi parodyti vaikams, kad technologijas galima išnaudoti ne tik žaidimams.

Rūpinasi ir verslo įmonės

Įgyvendindama socialinės atsakomybės iniciatyvas, bendrovė „Samsung„ skatina mokytojus įgyti skaitmeninių įgūdžių ir naudoti šiuolaikinius mokymo metodus, efektyviausius 21 amžiaus vaikų ugdymui.

Bendradarbiaudama su programa „Renkuosi mokyti!“ bendrovė sukūrė ir jau kuris laikas įgyvendina didelės apimties mokymų pedagogams programą „Samsung Mokykla ateičiai“. Metų pradžioje šią programą baigė 112 mokytojų ir mokyklų vadovų iš 28 šalies mokyklų. Penkis mėnesius trukusių mokymų metu pedagogai tobulino skaitmeninio raštingumo kompetencijas ir mokėsi kurti mokyklose motyvuojančią, kūrybiškumą skatinančią mokymosi aplinką. Mokymų pabaigoje Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija laimėjo 10 000 eurų mokyklai skirtoms technologijoms įsigyti. Mokykla nusprendė įsirengti išmaniąją klasę. Klasės atidarymas organizuojamas visai netrukus, šios savaitės pabaigoje.

Rugpjūčio pabaigoje prasidėjo antrasis mokymų etapas, kuriame dalyvauja 48 pedagogai ir mokyklų direktoriai iš 12 mokyklų. Programos dalyviai tobulins skaitmeninio raštingumo, pokyčių valdymo, lyderystės įgūdžius, sužinos apie naujausius mokymo metodus, kūrybingą jų taikymą pamokose, mokysis viešojo kalbėjimo, bus konsultuojami mentorių iš verslo ir nevyriausybinių organizacijų. Baigiantis mokymams viena iš dalyvaujančių mokyklų bus apdovanota 10 000 eurų. prizu.

„Samsung School" interaktyviosios klasės šiuo metu įrenginėjamos maždaug 200 šalies mokyklų.

Mokytojai tikrina ir vaikus, ir save

Prie tokių iniciatyvų galima pridėti išmanų turinį mokykloms kuriančias įmones. Tarkime, įmonės „E. Mokykla“ sukurtos e. pratybos EMA – tai skaitmeniniu arba popieriniu formatu pateikiamos pratybos, skirtos 5 kl. moksleiviams, besimokantiems lietuvių kalbos, matematikos ir „Gamtos ir žmogaus“ dalykus.

Kadangi 5-okai ateina iš kitų mokyklų, specialūs diagnostiniai testai leidžia mokinių dar nepažįstančiam mokytojui nustatyti kiekvieno jų individualų pasiekimų lygį. Pagal šio testo rezultatus sudėliojamos vėlesnės užduotys: geriausiems – sunkiausios, silpnesniems – paprastesnės. Tokiu būdu skaitmeninės pratybos įgalina kiekvieną vaiką mokyti individualiai ir, atsižvelgiant į turimus gebėjimus, jį motyvuoti. Pratybų turinys atitinka bendrąsias pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, taip pat yra visiškai suderintas su alternatyvių vadovėlių turiniu ir gali būti naudojamas dirbant su jais.

„EMA pratybos man yra puiki mokymo priemonė dėl savo universalumo, nes užduotis galiu naudoti pagal savo galimybes ir planus – ir skaitmeniniame formate, ir popieriuje. Taip pat galiu skirti dėmesio kiekvienam mokiniui ir duoti tokias užduotis, kad mokinys neprarastų pasitikėjimo ir noro judėti į priekį, nes šiose pratybose didelis užduočių pasirinkimas skirtingo pasiekimų lygio mokiniams. Užduotis taisyti labai paprasta, kai pateikiami atsakymų variantai ir vertinimo instrukcijos. Ir aš, ir vaikai mokomės „užsidirbti“ taškus ir įsivertinti“, – sakė Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos mokytoja metodininkė matematikė Rita Raižienė.

Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – skatinti kiekvieną gyventoją realizuoti savo galimybes mokantis, kuriant, tiriant, tikslinga veikla prisiimant atsakomybę už save, valstybę ir aplinką.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

DELFI naujienos

Apie tai kalbėti bijoma: problemos, su kuriomis susiduria visų profesijų žmonės (2)

Emociniai sutrikimai, dvasinės problemos, pakrikusi psichinė sveikata – bėdos, apie kurias šiandien kalbėti vis dar nejauku.

Didžiuojuosi savo gimtuoju miestu arba kaimu! (12)

Gyvenate mažame Lietuvos miestelyje arba kaime ir tuo didžiuojatės? Kviečiame visiems papasakoti, kuo ypatinga jūsų gyvenvietė.