„Negera tendencija aukštajame moksle: žmogus baigia aukštąją mokyklą ir keliauja į profesinę įgyti amato. Tai – Lietuvos problema, matyt kažką esame padarę ne taip“, – teigė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas dr. Rimantas Vaitkus.
Tačiau su juo nesutinka Pasaulio Banko vyresnioji specialistė švietimui dr. Nina Arnhold: „Tokios situacijos negalėčiau vertinti labai neigiamai, nes tai nėra tendencija: absolventų, kurie taip elgiasi jūsų šalyje tikrai nėra daug.“ Ji pateikė Europos pietryčių šalių pavyzdį, kuriose vaikai išrūšiuojami po mokyklas dar prieš pradedant eiti į gimnaziją: vieni nukreipiami tęsti mokslų vidurinėje, o kiti tiesiu taikymu keliauja į profesines mokyklas, kur ne tik įgyja profesiją, bet ir baigia mokyklą.
„Tikrai nemanau, kad aukštąsias mokyklas baigę žmonės negali eiti į profesines mokyklas pasimokyti: gal jiems trūksta įgūdžių, gal jie nori kitokio mokslo ar visai kitos profesijos. Žinodami tokio sprendimo argumentus, tikriausiai galime jį pateisinti“, sakė N. Arhnhold.
Tai – viena priežasčių, kodėl verta stebėti, kaip jaučiasi ir kaip kokybiškai Lietuvoje gyvena aukštųjų mokyklų absolventai. R. Vaitkus pabrėžė, kad valstybei priimtinoje kokybės vadybos sistemoje, reikia pasitikrinti, kaip ir ko Lietuvos aukštosios mokyklos išmoko studentus, kaip jie prisitaiko darbo rinkoje, ar dirba tą darbą kurį ir mokėsi atlikti. Kaip teigė R. Vaitkus, svarbiausia paklausti, ar tie studentai patenkinti tuo, ką gali pasiekti. Jis juokavo, kad „tikriausiai prasčiausiai rengiami mokslininkai: jie mokosi dešimt metų, o atlyginimas vistiek mažas.“
Nereikia tikėti aklai
„Nueitas ilgas kelias derinant skirtingų institucijų – gyventojų registro, SODRA, ir kitų – duomenis, taigi gavome galimybę pamatyti absolventus ne remdamiesi apklausų duomenimis, o surinkę ir apibendrinę institucijų turimą informaciją apie absolventų įsitvirtinimą darbo rinkoje bei jų atlyginimus“, – sakė R. Vaitkus.
Jo nuomone, toks tyrimas bus vertingas, tačiau futuristinės prognozės pagal jį sukurti neis, nes ateities neatskleis jos tyrimas ir joks matematinis algoritmas: „Nereikia būti utopistais ir tikėti, kad žinosime tikrąją padėtį po, sakykime, dešimties metų, tačiau šie atlikti tyrimai mums parodys tendencijas, o gal jau galėsime apčiuopti ir ateities profesijų apmatus, kurių šiandien dar niekas nenutuokia.“
Siekdama atrasti patį geriausią ir tiksliausią abiturientų stebėsenos būdą, MOSTA suorganizavo konferenciją „Absolventų stebėsena: taikymas ir perspektyvos“, kurioje buvo diskutuota apie tai, kaip absolventų stebėsenos sistema gali būti tobulinama, didinant absolventų stebėsenos rezultatų panaudojimą priimant aukštojo mokslo valdymo sprendimus, organizuojant studijų finansavimą, kokybės užtikrinimą, studijų procesą.
Konferencijos metu buvo pristatytos ir aptartos Europos aukštojo mokslo absolventų stebėsenos rezultatų panaudojimo galimybės bei ypatumai. Ekspertai iš Pasaulio Banko, UNESCO diskutavo, kaip užtikrinti studijų kokybę, atliekant lyginamąją analizę, renkant administracinius ir statistinius duomenis, informuojant ir konsultuojant, paskirstant resursus ir planuojant aukštojo mokslo politiką.
Savo sėkminga stebėsenos patirtimi dalinosi įvairios šalys, turinčios patirties stebėsenos srityje. Taip pat keltas klausimas apie tai, kokie pokyčiai turėtų būti inicijuojami ir Lietuvos stebėsenos sistemoje, kad ji taptų efektyvesne.
Kiek reguliuoti valstybei?
Konferenciją atidarė švietimo ir mokslo viceministras Rolandas Zuoza, pabrėžęs, jog stebėti absolventų karjerą neabejotinai reikalinga: „Visų pirma, mes norime užtikrinti aukštojo mokslo kokybę. Kai kiekvienais metais aukštąsias mokyklas baigia 30 tūkst. absolventų, reikia žinoti kaip jiems sekasi ir ar jie atitinka rinkos poreikius. Svarstome ir tai, kad stebėdami situaciją ir ją prognozuodami, galėsime pasakyti, ar galima paleisti viską reguliuoti darbo rinkai ar valstybė turėtų įsikišti, ar patikėti tai universitetams ir kolegijoms“, – sakė R. Zuoza.
Jis įvardijo, kad tie tyrimai, kuriuos atlieka ir yra pristačiusi MOSTA, leidžia apčiuopti šiandienos aktualijas ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims: „Beveik visos Vakarų šalys turi absolventų stebėsenos sistemas, o Lietuva dar tik pradeda eiti šiuo keliu. Galime džiaugtis pirmais padarytais žingsniais: turime MOSTA atliktą Specialistų kvalifikacijų žemėlapio pirminę analizę, taip pat atliktas absolventų karjeros stebėsenos tyrimas“, – teigė R. Zuoza.
Pasak eksperto, „visi esame atsakingi už tai, kad tai būtų efektyviai pritaikyta, nes siekiame sistemos, kuri Lietuvą vestų į priekį.“
Jos nuomone, dar aukštesnių rezultatų Lietuva gali pasiekti pagalvojusi kaip išnaudoti aukštąjį mokslą pabaigusiųjų potencialą, kaip parengti šiuolaikinio pasaulio iššūkius atitinkantį specialistą. Tikimasi, kad tam pasitarnaus absolventų stebėsena.
„Nors bandomasis tyrimas susilaukė daug kritikos, atsirado ir vertingų pastebėjimų, kurie leidžia diskutuojant tobulinti metodiką ir priimti sėkmingus sprendimus, kurie pravers ne tik planuojant švietimą, ūkio politiką, socialinę apsaugą, bet ir aukštosioms mokykloms, rengiant studijų programas, ieškant vertingo jam turinio“, – teigė ekspertė.
Sujudo ir Europa
„Eurograduate“ tyrimo iniciatorius dr. Dominicas Orras konferencijoje pristatė ne tik naujai planuojamą atlikti tyrimą, bet ir anksčiau vykdytą – „Eurostudent“, kuris buvo skirtas suvokti, kokie pokyčiai vyksta aukštajame moksle.
Dabar vykstantis „Eurograduate“ projektas turėtų būti platesnis, su patobulinta metodologija, ties kuria dirba labai daug suinteresuotų pusių iš keturių organizacijų, sudariusių konsorciumą, ir bendradarbiaujančių su nacionalinėmis tyrimų komandomis. Jis pasakojo, kad tyrimas kelia daug iššūkių, nes visos perdavusios informaciją šalys, ją rinko remdamosi skirtingomis metodologijomis ir skirtingai apipavidalino. Norint suvienodinti informaciją, reikės gerai padirbėti.
„Daugelis šalių, pateikusių tyrimus, nori juos atlikti nuolat, nes tai reikalinga stebint ir aukštojo mokslo kokybę, ir absolventų gyvenimo kokybę. Europoje apie tai mes žinome daug mažiau, nei norėtume žinoti“, – sakė D. Orras.
Tyrėjas pasakojo, kad pagrindinis dėmesys bus skirtas švietimo politikai ir rinkos analizei: kaupiama informacija apie dabartinę situaciją, analizuojamos aukštosios mokyklos ir jų veikla. „Išanalizavus tai bus galima susitelkti su keturiomis pagrindinėmis sritimis: bus siekiama ilgalaikėje perspektyvoje įvertinti aukštųjų mokyklų kokybę, kompetencijas, įgūdžius, taip pat absolventų judumą, perėjimą į darbo rinką“, – pasakojo D. Orras.
Absolventai turėtų būti apklausti iškart po universiteto ar kolegijos, taip pat praėjus ilgesniam laikotarpiui – po vienerių metų, penkerių ir devynerių. Tai esą leis pamatyti, kokiu keliu eina absolventai. „Siekiame suprasti, kur link juda Europoje universitetus baigę studentai ir išsiaiškinti, kaip jie gali prisidėti prie tikslų, kuriuos yra iškėlusi Europos Komisija modernizacijos darbotvarkėje“, – teigė D. Orras.
Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – skatinti kiekvieną gyventoją realizuoti savo galimybes mokantis, kuriant, tiriant, tikslinga veikla prisiimant atsakomybę už save, valstybę ir aplinką.
