Griauna mitus: sritis, kurioje lietuvės pirmos visame pasaulyje

 (33)
Nors vadovų kėdėse moterys Lietuvoje sėdi rečiau nei vyrai, o savo verslus ryžtasi įkurti tikrai ne visos dailiosios lyties atstovės, ekspertai pastebi, kad apie moteris verslininkes neretai dar sukasi gerokai įsisenėję stereotipai.
© DELFI / Orestas Gurevičius

Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2015 m. pradžioje smulkaus ir vidutinio verslo įmonių vadovės moterys sudarė 26 proc., tuo tarpu vyrai – net 74 proc. Dar ryškesnis atotrūkis yra didžiosiose įmonėse, kuriose dirba buo 250 darbuotojų. Jose moterys vadovės sudaro tik 2 proc., o net 98 proc. vadovų kėdžių užima vyrai.

DELFI naujienų portalas atliko nedidelę apklausą, kaip skaitytojai vertina moteris verslininkes. Apklausoje dalyvavo 375 žmonės. Nors didžioji dalis respondentų (68,8 proc.) atsakė, kad moterys gali verslauti neprasčiau nei vyrai, tačiau neišvengta ir kritiškų atsakymų tokių, kaip moters vieta šeimoje su vaikais ar kad moterims pasiseka tik retkarčiais, nes vyrai – geresni verslininkai.

Lietuvės moterys aktyviausios pasaulyje

„Verslios Lietuvos“ komunikacijos skyriaus vadovė Rasa Bagdonienė pastebi, kad manantieji, jog vyrai yra geresni verslininkai, tačiau kartais gali pasisekti ir moterims, stipriai klysta. Tai, anot jos, patvirtina ir išplatintas IMD (pasaulinio konkurencingumo tyrimo - DELFI) raportas, kuriame nurodyta, kad lietuvės pakliūva tarp aktyviausių moterų darbo rinkoje.

„IMD konkurencingumo raporte skelbiama, kad Lietuva yra pirma šalis pasaulyje, kurioje, pagal aktyvioje darbo rinkoje esančius žmones, moterys sudaro didžiausią procentą. Reiškia, kad mūsų moterys labai aktyvios savaime, nes jos eina dirbti. Galima sakyti, kad vyrai mažiau uždirba, todėl jos priverstos dirbti, bet aš labiau linkusi tą akredituoti saviraiškai ir aktyviam požiūriui į tai, kad aš gyvenime galiu nuveikti kažką daugiau“, - teigia R. Bagdonienė.

Šis raportas rodo tyrimų rezultatus 2014 metais. R. Bagdonienė pastebi, kad 2013 metais pirmąją vietą pagal moterų aktyvumą darbo rinkoje užėmė latvės, tačiau po metų lietuvės jas aplenkė.

„Turim tokius skaičius, bet jie parodo patį aktyvumą darbo rinkoje, tačiau neišskiria verslumo. Visgi tas pats raportas sako, kad lietuviai – ir vyrai ir moterys – yra versliausi pasaulyje. Tai yra aplenkia tokias šalis kaip Izraelis ir pan. Kai mes sugretiname du skaičius, tikėtina, kad tarp verslus kuriančiųjų nemaža dalis yra moterų“, - teigia R. Bagdonienė.

Gajus stereotipas, kad moterys – nedrąsios

Kad moterys turi daug idėjų ir toli gražu yra ne pėsčios versle, anot R. Bagdonienės, galima suprasti ir antrus metus iš eilės vykstančiame projekte „Išmani moteris“. Pašnekovės teigimu, šis projektas susilaukė itin didelio moterų susidomėjimo, fiziškai jame šiais metais dalyvavo 2500 moterų, o dar didelė dalis stebėjo tiesiogines renginių transliacijas.

„Renginio sumanytojai išsikėlė ambicingą tikslą, kad projektas bus įvykdytas, jeigu bus apie 30 verslo idėjų, kurios bus konkrečios – kaip darysiu, kaip įgyvendinsiu ir t.t Tokių idėjų mes turėjome daugiau nei 50”, - šypsosi R. Bagdonienė.

„Verslios Lietuvos“ komunikacijos skyriaus vadovė akcentuoja, kad jau metas vaduotis iš stereotipo, jog moterys yra nedrąsios ir kažko bijo, esą atsakomybę jos neša visą savo gyvenimą ir daryti svarbius, atsakingus sprendimus yra užkoduota moterų genuose.

„Minčių ir idėjų moterys turi, tik kartais reikia truputėlį žinių, kaip visa tai įgyvendinti. Aš labai norėčiau, kad mes pradėtume vaduotis iš to stereotipo, kad jos truputėlį nedrąsios. Esmė, kad moterys dėl savo prigimties yra atsakingos už šeimą, už vaikus, už kartą, už žemę. Skamba poetiškai, bet iš tiesų mumyse esantis atsakomybės jausmas lygiai taip pat kartu ateina ir į verslą. „Išmanios moters“ projekte pagal užduodamus klausimus matėsi, kad yra didelė atsakomybė, kad nėra paviršutiniškos oportunistinės dvasios, jos nori įsigilinti, išsiaiškinti, kaip eiti nuosekliai“, - tikina R. Bagdonienė.

Reikia sąlygų

Neretai manoma, kad moterys verslu nesiryžta užsiimti dėl buitinių priežasčių – esą sunku suderinti darbą, namų ruošos darbus, vaikų priežiūrą. Kad vyrams veikti versle kol kas Lietuvoje sudarytos palankesnės sąlygos pripažįsta ir R. Bagdonienė.

„Į projektą („Išmani moteris“ - DELFI) buvo pakviesta nemažai moterų, kurios augina kūdikius, nedirba. Ką padarė organizatoriai? Pakvietė aukles – žmones, kurie su vaikais žaidė tuo metu. Reiškia, reikia truputėlį sąlygų, kad atsiskleistų moters potencialas. Auklių klausimą aš iškėliau visai neatsitiktinai, todėl kad moterys rinkdavosi vakarais. Vienos jų ateidavo po darbų puoselėti savo svajonės, kitos ateidavo su mažais vaikučiais. Buvo visiškų leliukų, kurie, kol mamos mokėsi, būdavo su auklytėmis. Jei ne šis įžvalgumas, krūva moterų būtų neatėjusios. Mes visi sakome, kad potencialo yra, mes tai vertiname, norime darnos tarp šeimos ir darbo. Tai ar taip sunku, mąstant apie potencialą, protingai ir strategiškai pamąstyti apie sąlygas?“ - svarsto R. Bagdonienė.

Anot jos, jei darnos tarp asmeninio gyvenimo ir darbo būtų pasiekta sudarant palankias sąlygas moterims veikti, atsiskleistų daug drąsių moterų, kurios į dienos šviesą iškeltų labai įdomias verslo idėjas.

„Kiek vyrų su kūdikiu ant rankų vakarais ateitų į seminarus? Kiek? Be abejo, jų būtų. Bet ties tuo jų drąsa ir baigtųsi. Moterys tą turi“, - sako pašnekovė.

Be to, R. Bagdonienė pabrėžia, kad nereikėtų pasiduoti ir kitam stereotipui, jog moterys verslą kuria vedamos idėjos, o vyrai su tikslu kuo daugiau uždirbti: „Moterys remiasi į savo patirtį ir jos labai pajaučia, ko reikia tokioms kaip jos arba šeimoms. Ir tai, ką mes vadiname „iš idėjos“, realiai yra empatiškai suvoktas poreikis rinkoje. Tai yra moteriai duotas empatijos jausmas, kas atneštų vertę kitiems. O tai, kad moterys neskaičiuoja ar vyrai mato tik pinigus, irgi nėra tiesa. Todėl, kad verslo vystymas yra pelno siekimas. Neateikime į tokią situaciją, kai kalbėtume apie moterų verslus kaip neapčiuopiamą, dvasingą reikalą, kur pinigai nedalyvauja“.

Neišnyksta mąstymas, kad moters vieta – namuose

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė pastebi, kad mūsų visuomenėje vis dar yra XIX a. mąstymo likučių, kai buvo suvokiama, jog moters vieta namuose. DELFI apklausoje moteris versle neigiamai vertinantys pasisakė 6,9 proc. skaitytojų. Jie pritarė teiginiui, kad „moters vieta – šeimoje su vaikais“.

M. Jankauskaitė primena, kad nuo 1990 metų Lietuvoje atliekami testiniai tyrimai ir vienas iš nuolatos užduodamų klausimų, ar žmonės pritaria teiginiui, kad „trūkstant darbo vietų vyrams turi būti teikiama pirmenybė“. Ekspertė pastebi, kad požiūris šiuo klausimu gerokai pasikeitė.

Margarita Jankauskaitė
Margarita Jankauskaitė
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„1990 metais tokiai nuostatai pritarė apie 70 proc. Lietuvos gyventojų, o 2014 metais tokią nuostatą palaikė 23 proc. vyrų ir 7 proc. moterų. Taigi apie 15 proc. Lietuvos gyventojų. Manyčiau, kad tas toks požiūris, jog moteris neturėtų daryti verslo, nes jų vieta namie, yra patriarchalinio mąstymo likučiai. Toks mąstymas yra XIX a. rudimentai, kai buvo įsivaizduojama, kad vyras – tas, kuris viešoje sferoje dirba ir uždirba, o moteris turi sergėti taip vadinamą židinį. Tačiau mes turime suprasti, kad šiais laikais moteris taip pat aktyviai prisideda prie išteklių, kurie reikalingi šeimai išlaikyti. Man atrodo, yra trečdalis šeimų, kuriose moterys yra vieninteliai šeimos maitintojai. Ir arti 40 proc., kuriose moterys yra pagrindiniai šeimos maitintojai“, - aiškina M. Jankauskaitė.

Pašnekovė taip pat pastebi, kad prie moterų neigiamo vertinimo versle gali prisidėti ir kiti stereotipai. Mat verslas šiandien dažnai suvokiamas kaip labai vyriška veikla, kurioje tenka rizikuoti, kartais net elgtis agresyviai, o tai su moteriškom savybėm žmonių pasąmonėje siejasi sunkiai.

„Problema yra tame, kad verslas kaip veikla, apskritai suvokiamas labai maskulinizuotai. Panašiai kaip sportuoti. Tai labai vyriškas užsiėmimas ir tarsi moterys, kurios ryžtasi daryti verslą, pagal tą logiką kišasi ne į savo daržą. Ir jeigu jau ryžtasi kurti verslą, tai dažniausiai įsivaizduojama, kad kažkoks smulkus verslas, vidutinis, bet jei jau stambus – tai tikrai nemoteriškas užsiėmimas“, - pastebi M. Jankauskaitė.

Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – didinti gyventojų kokybišką užimtumą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

DELFI naujienos

Apie tai kalbėti bijoma: problemos, su kuriomis susiduria visų profesijų žmonės (2)

Emociniai sutrikimai, dvasinės problemos, pakrikusi psichinė sveikata – bėdos, apie kurias šiandien kalbėti vis dar nejauku.

Didžiuojuosi savo gimtuoju miestu arba kaimu! (12)

Gyvenate mažame Lietuvos miestelyje arba kaime ir tuo didžiuojatės? Kviečiame visiems papasakoti, kuo ypatinga jūsų gyvenvietė.