Apie tai kalbėti bijoma: problemos, su kuriomis susiduria visų profesijų žmonės

 (2)
Emociniai sutrikimai, dvasinės problemos, pakrikusi psichinė sveikata – bėdos, apie kurias šiandien kalbėti vis dar nejauku.
© Shutterstock nuotr.

Dažnas žmogus net ir supratęs, kad nebegali pats susitvarkyti su savo vidinėmis būsenomis ir emocijomis, bijo kreiptis pagalbos į specialistus, kadangi neramu, jog jei kas nors sužinos – kreivų žvilgsnių išvengti nepavyks.

Bijo ieškoti pagalbos

VšĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Vilius Povilionis pastebi, kad jeigu viduje kyla klausimas, ar man nereikėtų pagalbos iš šalies, kadangi nebesusitvarkau su savo emocijomis, reikėtų nedelsti ir nesibaiminti esą konfidencialumas - garantuotas, o gydymas tik pagerina gyvenimo kokybę. Vis dėlto, anot V. Povilionio, dažną nuo tokio žingsnio atgraso ir vidiniai barjerai.

„Iš tikrųjų visuomenėje nėra aiškiai suvokiama, kad žmogus gali turėti emocinių ar dvasinių problemų. Jei žmogus apie tai prakalba, aplinkiniai kartais linkę užsikabinti už to, galvoti, kad jis serga psichine liga. Dažnai būna ir paties žmogaus pagalvojimas, kad jei jis įvardins, jog turi problemų, tai jis – psichinis ligonis.

Iš tikrųjų tie, kurie bijo tai įvardinti, apsigauna, nes problemų turi dažnas. Aš sakyčiau, kad stresas darbe, patirti sunkumai yra būtent tas dalykas, dėl kurio būtų galima padėti. Aš puikiai įsivaizduoju, kaip darbe pervargsta mokytojai, medikai ir šis centras (Pasvalio psichikos dienos stacionaras - DELFI) pilnai galėtų būti pagalba jiems, bet, matyt, yra kiti stabdžiai, kodėl žmonės to nedaro“, - svarsto V. Povilionis.

Leidžia neizoliuoti nuo pasaulio

Lietuvoje iš viso yra 27 psichikos dienos centrai. Vienas jų – įsikūręs Pasvalyje. Čia esantis centras veikia jau ketvirtus metus. Gydytojas V. Povilionis pastebi, kad dažnai žmonės turintys psichinių ar emocinių sutrikimų namuose būti negali, o ir ne visada tai naudinga kadangi jie užsiskleidžia savyje, sunkiau grįžta į gyvenimo ritmą. Anot gydytojo, būtent tam ir reikalingi psichikos dienos stacionarai. Ši vieta problemų turintiems žmonėms leidžia suprasti, jog jie nėra vieni, kad su panašiais sunkumais gyvenime tenka kovoti ir kitiems.

„Yra tam tikra dalis žmonių, kurie yra pakankamai aktyvūs, todėl jų būklė nereikalauja buvimo ligoninėje. Jie gali aktyviai praleisti laiką grupėse su panašiais žmonėmis aptardami savo problemas. Dienos metu jis (pacientas- DELFI) atvyksta ir vakare vėl važiuoja į namus tęsti savo nuolatinio gyvenimo. Jis neatitraukiamas nuo namų aplinkos, o gyvenimo kokybė dienos metu gali pagerėti“, - aiškina V. Povilionis.

Anot gydytojo, praktika rodo, kad žmonėms, turintiems psichinių ar emocinių sutrikimų, bendravimas itin svarbus, todėl lankymasis stacionare, kaip sako V. Povilionis, leidžia žmonėms lengviau susidėlioti išgyvenimus į stalčiukus.

„Mūsų praktika rodo, kad jie susirinkę tarpusavyje tikrai pamato, kad panašių problemų turi neretas žmogus aplinkui, kad jis nėra vienišas, nėra apleistas su tomis problemomis, todėl jo prisitaikymas prie aplinkos, pasitenkinimas gyvenimu pagerėja. Dienos stacionaras – tarpinė grandis. Kai žmogui neužtenka tik išrašyti vaistų ir jį palikti namuose ir ne tas atvejis, kai reikia gulėti ligoninėje atsitraukiant nuo namų. Tai didesnė pagalba nei žmogus gali pats sau padėti, bet mažesnė nei gali suteikti ligoninėje. Tai tiesiog bandymas padėti saviraiškai, susidėlioti emocijas, būti su tuo sunkumu, jį lengviau išgyventi“, - aiškina pašnekovas.

Gydo muzikos ir meno terapijomis

Į dienos stacionarą besikreipiantieji čia gali užsiimti įvairiomis veiklomis. Visos jos diferencijuojamos pagal poreikius ir galimybes. Pavyzdžiui, viena iš veiklų, kuria užsiima pacientai esantys socializacijos centre, maisto gaminimas. Atrodytų, anot gydytojo, elementaru, tačiau iš tiesų įveikiama ne visiems.

„Yra žmonių, kuriems trūksta socializacijos įgūdžių. Su mūsų pagalbininkais – slaugytojom ar socialiniais darbuotojais – jie susiplanuoja dieną, susiskaičiuoja, ką jiems reikėtų valgyti, kiek tai kainuos, su pagalba nueina į parduotuvę, nusiperka produktus, paruošia pietus ir kartu pavalgo“, - teigia pašnekovas.

Dienos psichikos centre taip pat siūlomas gydymas šviesos, muzikos bei meno terapijomis. Anot specialisto, šios veiklos padeda atsipalaiduoti, nusiraminti.

„Turime muzikos terapijos grupes. Tie, kurie sugeba muzikuoti, muzikuoja. Yra elektroniniai vargonėliai, gitara, akordeonas. Yra galimybė užsiimti ir meno terapija. Žmonės gali lavinti savo įgūdžius piešdami, siuvinėdami. Yra relaksacinės procedūros – muzikos, šviesos terapija. Tai tikrai padeda atsipalaiduoti“, - teigia V. Povilionis.

Dienos stacionare yra ir penkios lovos, kuriose gali būti atliekamos įvairios, gydytojo paskirtos procedūros. Vis dėlto, pašnekovas pastebi, kad stacionaras sau išsikėlęs uždavinį, jog pacientai daugiau judėtų, užsiimtų aktyvia veikla. Anot V. Poviliono, retkarčiais dienos stacionare netgi organizuojamas įvairios netolimos išvykos arba dalyvavimas renginiuose.

„Tai taip pat prisideda prie savęs nuraminimo, atradimo tiesų, kad problemos gal yra šiek tiek universalesnės – ne tik asmeninės, ne tik viskas griūva vienam. Bendravimas su žmonėmis turi labai teigiamą poveikį. Jeigu žmogus jau pasiryžta bendravimui – jam sveikti didesnė galimybė. Blogiau, kai žmogus vienas izoliuojasi. Jeigu jis tik geria vaistus, būklė ne visada gerėja, nes jam atrodo, kad ta situacija kažkokia unikali, vienintelė ir labai bloga. Čia jis gali lyginti save su kitais ir pamatyti, kad ir pas kitus yra kažkoks blogumas, bet su juo galima išbūti“, - aiškina V. Povilionis.

Netinkama vieta esant ūmiems sutrikimams

Šiuo metu Pasvalio dienos psichikos stacionare dirba šeši specialistai. Anot V. Povilionio, dalis jų dirba ne pilną darbo dieną, tačiau konsultuoja reikalui esant. Nuolatos šiame stacionare konsultuoja psichiatras, psichologas. Pagal poreikį taikoma psichoterapija. Taip pat, gydytojo V. Povilionio teigimu, gali būti kviečiami tokie specialistai, kaip vidaus daktaras ar neurologas.

Pašnekovo teigimu, stacionare gali būti koreguojami plataus spektro sutrikimai, tačiau, ar tai tinkama vieta gydymui, turi nuspręsti šeimos gydytojas ar psichiatras mat asmenims, turintiems sunkius psichinius sutrikimus derėtų kreiptis į kitas įstaigas.

„Nelabai tokia pagalba tiks, jeigu yra ryškūs asmenybės sutrikimai, psichotinis sutrikimas, haliucinacijos. Galimybę ir poreikį įvertina arba šeimos gydytojas, arba psichiatras. Visos psichinės ar emocinės būsenos čia gali būti koreguojamos. Pačius sunkiausius sutrikimus turintys žmonės pakliūva į ligonines, bet su lengvesniais sutrikimais – emociniais, dvasiniais, psichinėmis ligomis – mūsų stacionare galima gauti pagalbą“, - sako V. Povilionis.

Psichikos dienos stacionare neteikiama nakvynė. Pacientai čia praleidžia savo dieną, dalijasi patirtimi, baimėmis ir išgyvenimais, o vėliau vėl grįžta namo. Anot V. Povilionio, dažniausiai vienu metu stacionare pagalba teikiama 12-13 žmonių. Jų lankymasis šioje įstaigoje gali trukti net apie penkias savaites.

„Mums priklauso teikti pagalbą ir Biržų rajonui, bet dėl atvykimo, dėl atstumų tas srautas iš tos pusės yra mažesnis. Kol kas sakyčiau, kad ypatingos eilės nebus. Mes stengiamės, kad viena grupė išbūtų ir po to ateitų kita, kad jie nesimaišytų. Dažniausiai jie ateina srautais. Todėl kelių savaičių laikotarpyje pagalbos galima tikėtis“, - teigia specialistas.

Norint pakliūti į psichikos dienos stacionarą – siuntimo nereikia, tačiau į šeimos gydytoją ar psichiatrą reikėtų kreiptis dėl to, kad šis nustatytų, kokie yra sutrikimai ir kurioje įstaigoje tikslingiausia ieškoti pagalbos.

Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – užtikrinti sveikatai palankią aplinką, stiprinti ir saugoti Lietuvos gyventojų sveikatą, užtikrinti kokybišką, prieinamą ir tvarią sveikatos priežiūrą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

DELFI naujienos

Apie tai kalbėti bijoma: problemos, su kuriomis susiduria visų profesijų žmonės (2)

Emociniai sutrikimai, dvasinės problemos, pakrikusi psichinė sveikata – bėdos, apie kurias šiandien kalbėti vis dar nejauku.

Didžiuojuosi savo gimtuoju miestu arba kaimu! (12)

Gyvenate mažame Lietuvos miestelyje arba kaime ir tuo didžiuojatės? Kviečiame visiems papasakoti, kuo ypatinga jūsų gyvenvietė.