87-erių ir vis dar studentė: turiu 11 diplomų, bet jei duoda – negi neimsi?

 (149)
50 metų, praleistų mokykloje ir dar 10 mokantis universitete, kai kam gal skamba kaip košmaras, tačiau yra žmonių, kuriems tai – gyvenimo pašaukimas. Rugpjūtį 88-erių metų gimtadienį švęsianti marijampolietė Sigita Lankininkienė DELFI sutiko papasakoti savo asmeninę istoriją, kodėl net garbus amžius jos nesustabdė nuo iššūkių sau ir ką mokymasis universitete jai suteikė.
Amžina studentė Sigita
© Asmeninio archyvo nuotr.

Mokslų guru: nuo meno iki politikos ir sveikos gyvensenos

Studentės teigimu, bene didžiausia paskata nelikti užsidarius tarp keturių sienų jai buvo visas jos aktyvus gyvenimas. Pusšimtį metų moteris dėstytojavo gimnazijoje, mokė literatūros ir lietuvių kalbos, o vėliau dar ir etikos. Kadangi net ir išėjus į pensiją, norėjosi likti tarp žmonių, su jais bendrauti, moteris ryžosi nueiti pasižiūrėti, ką veikia Marijampolėje įsikūręs Trečiojo amžiaus universitetas. Nuėjo, patiko, taip ir liko.

„Aš gyvenu viena, turiu du sūnus, bet jų šeimos gyvena atskirai. Man labai patinka bendrauti su žmonėmis, norisi su jais būti. Nuėjau pasižiūrėti (į Trečiojo amžiaus universitetą – red. past.), man patiko, daug naujų dalykų sužinojau, kurių anksčiau nežinojau. Be to, čia būna ekskursijos, daugiau visko pamačiau. Su įdomiais žmonėmis susipažinau, teko su jais pabendrauti, buvo malonu, taip ir likau. Svarbiausia, kad mūsų universiteto direktorė labai įdomius žmones kviečia į paskaitas – ir menininkus, ir paskaitininkus. Įdomu jų paklausyti, o kitą kartą ir padiskutuoti, pasikalbėti“, - pasakojo S. Lankininkienė.

87-erių ir vis dar studentė: turiu 11 diplomų, bet jei duoda – negi neimsi?
© Asmeninio albumo nuotr.

Pašnekovė juokiasi, kad šį univeristetą lanko nuo pat pradžių, t. y. jau dešimtmetį ir vis dar studijuoja. Ko tik ši guvi senjorė nėra išbandžiusi – iš pradžių lankė literatūros paskaitas, vėliau politinių diskusijų, psichologijos, mokėsi ir sveikatos, kultūros bei meno fakultetuose.

„Mokiausi visko, kad kuo daugiau sužinočiau. Jau ketveri metai turiu regėjimo neįgalumo pažymėjimą, negaliu nieko skaityti. Matau tik taką, kur eiti ir dar žmogų nuo medžio skiriu ir viskas. Smulkių daiktų nematau, todėl universitete daug sužinau to, ką galbūt sužinočiau skaitydama“, - pasakojo, ko gero, vyriausia Lietuvos studentė.

Jos mokslo kraitis iš tiesų įspūdingas – 11 diplomų. Senjorė apie juos juokauja šitaip „jie kaip man jau ir nebereikalingi, bet kai duoda – tai negi numesi, nepaimsi?“.

Nemėgsta bambeklių

Garbaus amžiaus studentė pasakojo gyvenime mėgstanti humorą ir net kartą, prisireikus parašiusi humoreską, kurią kiti studijų draugai labai išgyrė.

„Parašiau humoreską apie nutautėjimą, man labai nepatinka, kad labai daug vietoje lietuviškų terminų naudojami visokie kitokie. Taigi parašiau pagiriamąjį žodį globalizmui arba Kaip aš užknisau patriotizmą. Humoreskoje surinkau viską, kas, mano manymu, nėra gerai. Reikėjo viename reginyje pasirodyti, nesugalvojau, ką galėčiau parodyti, tai parašiau tokią humoreską“, - kuklindamasi pasakojo S. Lankininkienė.

Pašnekovė sako gyvenime besivadovaujanti tokia filosofija - priimk gyvenimą tokį, koks jis yra ir juo džiaukis. „Stengiuosi juo ir džiaugtis. Žinoma, kai viena, būna visko, kartais ir apsiverkiu, bet jeigu jau patenku tarp žmonių, esu optimistė, niekada nerodau jokio liūdesio, daugiau juokauju ir man patinka, kai kiti tai daro“, - pripažino senjorė.

Humoras, jos teigimu, suteikia daugiau energijos, o kartu padeda atrasti ryšį su žmonėmis.

Priimk gyvenimą tokį, koks jis yra ir juo džiaukis. Stengiuosi juo ir džiaugtis.

„Visokie bambekliai, kurie visur bamba ir jiems niekas nepatinka ir lieka vieni“, - atkreipė dėmesį pusę savo gyvenimo mokytojavusi senjorė.

O paklausta, kodėl jau taip yra, kad universitetuose šiais laikais mokosi daugiau moterų nei vyrų, pašnekovė samprotavo, kad, ko gero, vyrus bus pasiglemžusios technologijos – įvairi technika ir internetas.

„Mes, senos moterys tokių dalykų nesuprantam, o jie, matyt, žinių iš ten pasiima. Gal todėl jų (universitetuose – red. past.) mažiau“, - svarstė Marijampolės Trečiojo amžiaus universiteto studentė.

Minės du begalinius gyvenimus

Rugpjūtį moteris minės 88-ąjį savo gimtadienį, tačiau juokiasi, kad tai bus labai graži sukaktis: „Jei mano amžiaus abu skaičius paversime ant šono, bus dvi matematinės begalybės. Vadinasi, jau aš pragyvenau dvi begalybes metų“, - sakė S. Lankininkienė, pridurdama, kad nors prastai girdi ir mato, kojos „dar gerai eina“.

Literatūros fakulteto užsiėmimas - Sigita sėdi antroje eilėje iš krašto
Literatūros fakulteto užsiėmimas - Sigita sėdi antroje eilėje iš krašto
© Asmeninio albumo nuotr.

Paklausta, ką mokymasis universitete garbaus amžiaus žmogui gali suteikti, kodėl jį vertėtų rinktis, senolė teigė, kad visų pirmiausia, tai bendravimo džiaugsmas ir džiaugsmas, kurį patiri, sužinodamas kaskart vis kažką naujo.

„Tie žmonės, kurie nemėgsta vienatvėje sėdėti ir pykti ant viso pasaulio ir valdžios, turėtų eiti į Trečiojo amžiaus universitetą“, - užbaigdama pokalbį sakė, ko gero, vyriausia Lietuvos studentė S. Lankininkienė.

Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – skatinti kiekvieną gyventoją realizuoti savo galimybes mokantis, kuriant, tiriant, tikslinga veikla prisiimant atsakomybę už save, valstybę ir aplinką.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

DELFI naujienos

Apie tai kalbėti bijoma: problemos, su kuriomis susiduria visų profesijų žmonės (2)

Emociniai sutrikimai, dvasinės problemos, pakrikusi psichinė sveikata – bėdos, apie kurias šiandien kalbėti vis dar nejauku.

Didžiuojuosi savo gimtuoju miestu arba kaimu! (12)

Gyvenate mažame Lietuvos miestelyje arba kaime ir tuo didžiuojatės? Kviečiame visiems papasakoti, kuo ypatinga jūsų gyvenvietė.