Darbo valandų neskaičiuoja

M. Bartkus, paklaustas, kaip apibūdintų gerą mokytoją, nesudvejoja, jis turi turėti keturias pagrindines savybes. Be jų vargu, ar galima kažką reikšmingo nuveikti.

„Drįstu teigti, kad dabar daug kas pasikeitę švietimo sistemoje, todėl geras mokytojas yra toks žmogus, kuris geba greitai prisitaikyti prie susidariusios situacijos, puikiai išmano informacines technologijas ir jas taiko mokymo metu, taip pat jis turi neskaičiuoti darbo valandų, kaip aš dažniausiai ir darau. Daugelis mokytojų turi pasakymą, kad dirbu nuo aštuonių iki penkių ir vėliau prašau manęs netrukdyti. To neturėtų būti. Geras mokytojas yra žmogus, kuris dirba ištisą parą, poilsiui yra tik miego valandos“, - sakė Šiauliuose dirbantis profesijos mokytojas.

Anot jo, sunku pasakyti, ar būtent šios savybės lėmė jam metų mokytojo titulą, nes nebuvo atskleista, kas sudarė komisiją, kuri atrinko mokytojus ir kokius kriterijus jie taikė. Tačiau pašnekovas spėjo, kad, ko gero, pripažinimą jam lėmė nuveikti darbai ir kūrybinės idėjos.

„Įvertinimą gavau už darbus, nuveiktus kartu su mokiniais, keletą tarptautinių konkursų, kuriuose puikiai pasirodėme, galbūt ir asmenines savybes. Galvoju, kad esu vienintelis gavęs premiją toks jaunas mokytojas, nes man šiuo metu yra tik 26-eri”, - pasakojo M. Bartkus, kurio mokinių amžiaus spektas (kadangi vyras dirba profesinėje mokykloje – red. past.) labai platus – nuo 16-kos iki 60-ties metų.

Mokytojo idealas – kieta vadybininkė, atvira naujovėms

Metų mokytojas giria kolegas, su kuriais dirba ir džiaugiasi, kad gali iš jų mokytis, tačiau pabrėžia turintis ir savitų mokymo metodų.

„Kadangi esu jaunas mokytojas, esu mėgėjas naudoti ir informacines technologijas, sukurtą sistemą, kurioje patalpinta visa reikalinga mokomoji medžiaga, kuri leidžia mokiniais nesinešioti visur popierinių lapų, o gavus kodą naudoti tai, ko neišgirdo pamokos metu ir pan. Šiaulių profesinio rengimo centras naudoja ir nuotolinį mokymą, jo metu įrašomos visos pamokos, mokinys gauna prisijungimą ir jis puikiai gali matyti, kas buvo diskutuojama pamokų metu, bet kuriuo paros metu peržiūrėti visus įrašus“, - teigė M. Bartkus. Pašnekovas buvo vienas iš nuotolinės mokymosi sistemos įdiegimo dalyvių. Apie poreikį turėti nuotolinio mokymosi sistemą kalbėta jau seniai, bene prieš dešimtmetį, bet vis nerasta tam būdų ir tinkamo laiko įgyvendinti.

„Sistema pasiteisino. Tai buvo padaryta dėl mokinių. Yra tokių, kurie jau turi darbus arba yra linkę eiti dirbti, todėl neišeina suderinti darbo ir mokslo“, - paaiškino mokytojas.
Kaip vaikinas aišku linkau link vyriškų profesijų – policininko ar krašto apsaugos tarnautojo. Bet taip matyt gyvenimas susiklostė, kad neįstojau į aukštąją mokyklą, nors mano vidurkis buvo geras. Gyvenimas pakišo koją ir ne veltui.
M. Bartkus

Tarp mokytojo veiklų paminėtina ir praktinio mokymo bendrovė „Šagrenė“, kurioje, kaip pasakoja pats M. Bartkus, imituojamas realus darbas. Imituojamas normalios prekybos įmonės darbas – nuo personalo skyriaus iki buhalterijos. Yra praktinės valandos, kurių metų mokiniai pasiskirsto pareigybėmis – vienas tampa generaliniu direktoriumi, kitas personalo skyriaus vadovu, buhalteriu, pardavėju ir pan. Vykdomi pirkimai, pardavimai.

„Įmonė „Šagrenė“ užsiima odinių rūbų ir galanterijos pardavimu, bet visa tai simuliacija, popierinis variantas. Realiai daiktų neparduodame. Tokių įmonių kaip „Šagrenė“ Lietuvoje yra apie 50. Jos labai populiarios užsienyje. Su kai kuriomis užsienio šalimis ir mes bendradarbiaujame – Vokietija, Suomija. Vykdomas oficialus bendravimas, siunčiami laiškai, išrašomos sąskaitos faktūros ir t.t. Vieną kartą metuose visos šios įmonės susirenka mugėje, ten atvažiuoja ir užsienio įmonės, ten jau pristatoma įmonė akis į akį. Tai yra tam tikras mokinių išbandymas. Per paskutinius tris metus esame laimėję aukso nominaciją už geriausius pardavimus ir geriausią produkcijos reklamavimą“, - pasakojo 2014 metų mokytojo titulą gavęs pašnekovas.
Metų mokytojas Mindaugas Bartkus mėgsta laisvalaikiu muzikuoti

Mokytojas, jau penkti metai besidarbuojantis Šiaulių profesinio rengimo centre, paklaustas apie mokytojų idealus, neslepia, kad tai jam būtų moteris, Prekybos ir verslo skyriaus vedėja, jo kolegė dr. Renata Veršinskienė.

„Ji yra kieta vadybininkė, bet tuo pačiu pasisakanti už naujoves ir paskatinimą. Jos dėka aš ir patekau į šią mokyklą, kurioje darbuojuosi. Neskaitant to, kad šioje mokykloje pats mokiausi. Galima sakyti, kad atradau savo kelią“, - paaiškino M. Bartkus.

Svajojo būti policininku, tapo mokytoju

Mokytojas pasakoja, pabaigęs profesinę mokyklą, pradėjęs dirbti darbą, susijusį su prekyba. Vėliau stojęs į aukštesnę mokyklą- kolegiją, bet gavęs pakvietimą vėl sugrįžti į Šiaulių profesinio rengimo centrą, tik šįsyk ne kaip mokinys, o kaip mokytojas. M. Bartkus pripažįsta, kad vaikystėje niekada nesvajojo būti mokytoju.
Mokslo parodoje Šiauliuose
„Kaip vaikinas aišku linkau link vyriškų profesijų – policininko ar krašto apsaugos tarnautojo. Bet taip, matyt, gyvenimas susiklostė, kad neįstojau į aukštąją mokyklą, nors mano vidurkis buvo geras. Gyvenimas pakišo koją ir ne veltui“, - teigė M. Bartkus.
Norėčiau, kad mano mokiniai neemigruotų, o pasiliktų Lietuvoje, kurtų gėrį čia.
M. Bartkus

Paklaustas, kokią savo kaip mokytojo misiją, jis mato, pašnekovas teigė, kad savo mokinius nori pakeisti, pakeisti jų mąstymą, kad jie apie viską galvotų kitaip: „Noriu, kad jie išliptų iš savo standartų. Mokau juos kaip kurti smulkųjį verslą, nekurti didelių verslų, o pradėti nuo smulkaus, kuris gal kada nors išsirutulios į didesnį“.

M. Bartkus prie jau minėtų veiklų dar vadovauja ir „Jaunojo verslininko“ būreliui. Jis sako sekantis savo mokinių istorijas, ką jie veikia pabaigę mokslus. Kol kas liūdina tas faktas, kad nemažai žmonių emigruoja.

„Kai kurie žmonės vis dėlto išvažiuoja iš Lietuvos. Teko bendrauti su keliais buvusiais mokiniais ir jie sakė, kad nematė perspektyvų Lietuvoje ir dėl to emigravo. Tie, kurie lieka, dalis verslauja, džiugu, kad gauna darbus ir įsitvirtina darbo rinkoje. Būna atidaro elektronines parduotuves, pardavinėja rankdarbius ir pan. Norėčiau, kad mano mokiniai neemigruotų, o pasiliktų Lietuvoje, kurtų gėrį čia“, - sakė profesijos mokytojas.

Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – skatinti kiekvieną gyventoją realizuoti savo galimybes mokantis, kuriant, tiriant, tikslinga veikla prisiimant atsakomybę už save, valstybę ir aplinką.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (162)