Kuršių marių dugne – kapsulė, su svarbia informacija

 (21)
Panardinus plieninę kapsulę į Kuršių marių dugną, kur jau nutiesta elektros jungties „NordBalt“ atkarpa, simboliškai paminėta šio svarbaus Lietuvai energetikos projekto darbų pradžia.
© M.Milinio nuotr.

Naro Viliaus Vainoros rankose – plieninė kapsulė, kurioje įdėtas ir sandariai uždarytas dokumentas, su svarbiausia informacija apie elektros jungtį tarp Lietuvos ir Švedijos. Antrasis naras Arūnas Vainora laikė povandeninę kamerą su žibintu, kad kapsulės panardinimo greta elektros perdavimo kabelio procesas vyktų sklandžiai. Šiuo panėrimu į 8 metrų gylį buvo simboliškai paminėta elektros jungties tarp Lietuvos ir Švedijos tiesimo darbų pradžia.

Dokumentą, skirtą ateities kartoms, pasirašė Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos rajono merasVaclovas Dačkauskas, Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas ir jo kolega, Švedijos kompanijos „Svenska Kraftnat“ generalinis direktorius Mikaelis Odenbergas.

Pasak A. Butkevičiaus, jungtis su Švedija, tik vienas iš strateginių Lietuvos tikslų. „Jis užtikrins mums energetinę nepriklausomybę. Mes Lietuvoje apie tai dažnai diskutuojame. Matydami politinę situaciją aplink mūsų šalį, tačiau aš apie tai daugiau nekalbėsiu. Tačiau 2015 m. pabaigoje Lietuva, kartu su Latvija ir Estija, nebus daugiau kažkokia išskirtinė energetinė sala, atskirta nuo Europos kontinento ir Skandinavijos šalių. Turėsime elektros jungtį su Skandinavijos šalimis, o vėliau, susijungę Lenkija, turėsime jungtį ir su Europos kontinentu,“ – kalbėjo premjeras.

Pasak energetikos ministro J. Neverovičiaus, Klaipėda tampa visos Lietuvos energetinės sistemos ašimi. „Jau šių metų pabaigoje pradės veikti suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, o jungtis „NordBalt“ bus antras toks projektas. Per šią jungtį sustiprės mūsų elektros sistemos patikimumas. Taip pat padidės ir Klaipėdos regiono patrauklumas. Mat per naują elektros jungtį Klaipėda per Telšius bus sujungta su visos Lietuvos energetikos sistema. O tai prisidės prie šio regiono saugumo ir ekonominio klestėjimo“, - kabėjo ministras.

Švedijos kompanijos „Svenska Kraftnat“ generalinis direktorius Mikaelis Odenbergas prisiminė, kad 1990 m. Švedijos parlamente vyko diskusijos apie kažkokį mistinį Baltijos elektros tinklą, kuris turėtų jungti visas aplink Baltijos jūrą esančias valstybes. „Jungtis su Lietuva – tos svajonės, turėti bendrą energetinį tinklą, įgyvendinimas. Tokiu būdu mes investuojame į saugesnį Baltijos regioną. Žinome, kad Rusija pasirengusi energetiką panaudoti kaip ginklą. Tačiau „NordBalt“ jungtis užtikrins saugumą“, - užtikrino M. Odenbergas.

Elektros tilto su Švedija „NordBalt“ jūrinis kabelis Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais pradėtas tiesti balandžio 11 dieną. Šiuo metu jau nutiesta 150 km kabelio. Iki rudens planuojama nutiesti 250 kilometrų kabelio atkarpą – daugiau nei pusę visos jungties, kurios bendras ilgis – 450 kilometrų. Projekto vertė – 2 milijardai litų.

A. Butkevičiaus teigimu, nutiesus kabelį elektra Lietuvoje turėtų atpigti.

700 megavatų galios elektros jungtis „NordBalt“ pradės veikti 2015 metų pabaigoje. Tai bus pirmoji jungtis, kuri užtikrins elektros mainus tarp Lietuvos ir Skandinavijos. Elektros tiltas su Švedija taps alternatyviu elektros importo ir eksporto kanalu. 

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Verslas Klaipėdoje

„Klaipėdos nafta“ pasirašė ilgalaikę sutartį su baltarusiais (7)

Naftos produktų krovos terminalą valdanti AB „Klaipėdos nafta“ ir Belarusskaja neftenaja kampanija (BNK) pasirašė pusantrų metų trukmės mazuto krovos sutartį. Tai pirmoji ilgalaikį bendradarbiavimą įprasminanti baltarusių kompanijos ir „Klaipėdos nafta“ sutartis.

„Bloomberg“ teigia, kad Lietuva norėtų pirkti mažiau dujų SGD terminalui (179)

Lietuva dėl sumažėjusios paklausos svarsto galimybes mažinti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD), kurias perka iš Norvegijos, importą per Klaipėdos terminalą, remdamasis „Bloomberg“ praneša vz.lt.

„Klaipėdos nafta“ Uosto direkcijai įsipareigojo sumokėti 33,7 mln. eurų (3)

Bendrovė „Klaipėdos nafta“ Uosto direkcijai jau privalės pradėti grąžinti investicijas į SGD terminalo infrastruktūrą. Jų suma – 33,7 mln. eurų. Numatoma, kad šias investicijas SGD terminalo operatorė – bendrovė „Klaipėdos nafta“ grąžins per 20 metų.

Į Lietuvą atplaukęs SGD krovinys sukėlė sumaištį (354)

Suskystintų gamtinių dujų krovinį šeštadienį į Klaipėdos uostą atgabenęs dujovežis „Golar Seal“ sukėlė sumaištį. Dėl jo į Klaipėdos uostą numatytu laiku nebuvo įleisti keli laivai. Jie buvo priversti užleisti kelią dujovežiui.

„Klaipėdos nafta“ verslo plėtrą planuoja kartu su SGD rinkos lydere (1)

„Klaipėdos nafta“ ir Vokietijos „Bomin Linde LNG“ pasirašė savitarpio supratimo memorandumą, kuriuo remiantis bendrovės glaudžiai bendradarbiaus siekdamos kartu plėtoti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD), kaip jūrinio kuro, rinką bei reikalingą infrastruktūrą.