Žemaičiai nenusileidžia Liepkalniui: uždirba po 1000 eurų kasdien

 (46)
Žiema šiemet jos nemėgstančių ilgai nekankino, o dievinančius žiemos pramogas privertė mobilizuotis ir jomis iki soties pasimėgauti vos per vieną mėnesį. Lygiai tiek veikė ir bendruomenės sukurtas verslas – Utrių kaimo slidinėjimo trasa Klaipėdos rajone netoli Gargždų.
Utrių kalno slidinėjimo kurortas
© Organizatorių nuotr.

Sostinė turi Liepkalnį, Druskininkai – „Snow areną“, taip pat tautiečiai paslidinėti traukia į Ignaliną. Tuo metu pajūrio gyventojai vasaromis gali pasilepinti jūros kaimynyste, tačiau žiemą lieka be pramogų.

Nedidelė Utrių kaimo bendruomenė ir jos pirmininkė Laima Karbauskienė šią problemą įžvelgė dar prieš kelerius metus. Žemaičių neišgąsdino tai, jog net ir susiveržus diržus ir pasistengus sutaupyti, projektas kainavo, dar senąja valiuta, apie pusę milijono litų.

Užtat šiemet vos per vieną mėnesį trasos bendruomenei uždirbo apie 22 tūkst. eurų, o jau pirmąją sausio dieną, vos paspaudus šaltukui, šio kalno puslapyje spirgėjo vietoje nenustygstantys slidininkai: „Kada atidarysit?!“

Per dieną – po 1000 eurų

Bendruomenės pirmininkė pripažįsta, jog sausio mėnesį Utriuose niekas laisvadienių neturėjo: pasikeisdami dirbo kasoje, savaitgaliais estafetę perimdavo jaunimas, dirbęs pamainomis.
Kasoje dirbo savanoriai, tad darbo vietų sukurta vos viena, tačiau naujos slidinėjimo trasos paskatino aktyvius bendruomenės narius pradėti savo verslą: vienas iš jų pradėjo teikti slidžių nuomos paslaugas, kitas – įkūrė nedidelę kavinę kalno papėdėje.

Žemaičiai nenusileidžia Liepkalniui: uždirba po 1000 eurų kasdien
© Utrių bendruomenės nuotr.

„Galbūt išlaidų dar iki galo nesusidėliojome, tačiau pajamos jau kaip ir aiškios. Šį sezoną dirbome 24 dienas, nuo sausio 2-osios be pertraukų. Palyginus su praėjusiais metais sekėsi tikrai neblogai: ištaisėme praėjusių metų klaidas, pasiruošėme visą techniką. Įrengėme papildomą vaikų-pradedančiųjų trasą. Gavome apie 22 tūkst eurų“ – skaičiuoja bendruomenės vadovė.

Beje, jaunimas, vos pakirdęs po Naujųjų metų šventimo, apibėrė svetainės administratorius klausimais, kada kalnas bus atidarytas.

Iš uždirbtų lėšų bendruomenė pirko atsarginių dalių keltuvams, ruošiasi padengti dalį turimos paskolos, o iš likusių pinigų mėgins savo kalną pritaikyti pramogoms ir vasarą.

Dauguma atsiliepimų, pašnekovės teigimu, buvo geri, o iš pasipiktinusių lankytojų pastebėjimų bendruomenė stengėsi pasimokyti. Ypač kalnu džiaugiasi klaipėdiečiai – iki šiol jie neturėjo praktiškai jokios vietos pasimėgauti žiemos pramogomis, o iki Druskininkų ar Ignalinos – pernelyg tolimas kelias.

Tiesa, dar egzistuoja Luokės miestelio kalnas ir pasigirdo kalbų, jog slidinėjimo pramogą į Utrius grąžinusi bendruomenė šiam kalnui tapo rimta konkurente. Tačiau L. Karbauskienė mano, jog Klaipėdos rajone abu kalnai gali drąsiai išsitekti, nes slidinėjimo sezono metu jie abu būna apgulti slidininkų.

Mėgins įrengti vasaros pramogų trasą

Nors sezono įkarščio metu kalnas veikė iki 22 val. vakaro, kai kurie slidininkai prašė dirbti dar ilgiau. Čia skambėjo muzika, garavo karšta kava, o trasos buvo apšviestos žibintais.

„Gavom visokių širdį glostančių palinkėjimų – kad įsirengtume dar daugiau trasų, dar vieną naują keltuvą ir kad ateityje mums puikiai sektųsi. Iš tiesų, jei tik bus žiemų, manau, toliau kažką keisime, kad tik lankytojai jaustųsi gerai“, – sakė L. Karbauskienė.

Pilnu etatu keltuvo bilietus pardavinėjančioje kasoje buvo įdarbinta viena kasininkė. Vis tik L. Karbauskienė pripažino, jog sudėtinga surasti darbuotojų vos mėnesiui ar porai. Todėl savaitgaliais Utrių trasose be atlygio dirbo bendruomenės jaunimas, jie atsakingai pasiskirstė keliomis pamainomis.

„Kada nors galbūt išsiplėsime ir mėginsime pasiūlyti pramogų ir vasarą, – svarstė L. Karbauskienė. – Lyderių programoje (ES paramos fondas „Leader”, – red. past.) dabar kaip tik nauja programa yra paruošta. Vėl mėgintume pretenduoti (į finansavimą – red. past.), rašyti projektą. Svarstome, jog kalnas tikrai galėtų būti pritaikytas ir vasaros pramogoms: keltuvas yra, vanduo atvestas. Galbūt kokį nors nusileidimą su vandeniu?“ – svarstė L. Karbauskienė.

Žemaičiai nenusileidžia Liepkalniui: uždirba po 1000 eurų kasdien
© Utrių bendruomenės nuotr.

Šis sezonas, atnešęs keliasdešimties tūkstančių eurų apyvartą, gerokai pakeitė utriškių nuomonę.
2013-aisiais metais vargais negalais trasas įsirengusi bendruomenė praėjusį sezoną nespėjo dorai parodyti savo galimybių (sniego buvo mažai, šiek tiek strigo sniego gamybos prietaisai). Šiųmetinė sėkmė nustebino juos pačius. Šiuo metu svarstoma, kokia įsimintina kelione pradžiuginti visus, neatlygintinai aukojusius Utrių kalno trasoms savo laisvalaikį.

Daliai bendruomenės aktualiausia ne finansinė parama, o bendravimas

Tuo metu pati bendruomenė nenurimsta.

„Mėginame dalyvauti įvairiausiuose konkursuose, rašyti nedidelius sporto, kultūros, etnografinius projektus. Esame rinkę žoleles, vaistažoles, pakavę jas į pasiūtus maišelius. Taip pat Utrių bendruomenės moterys užsiima aerobika, o neseniai parašiau dar vieną projektą į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Mes turime parką prie mokyklos, iš vieno projekto pasistatėme jame sceną, iš kito – apdengėme ją tentu. Taigi dabar parašiau projektą, kad galėtume įsivesti scenos apšvietimą. Čia darome tikrai daug įvairių renginių“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkė.

Ji prasitarė, jog iš bendruomenės verslo svarstoma padėti ir sunkiau besiverčiantiems bendruomenės nariams. L. Karbauskienė pamini vieną žmogų, kuriam norėtų padėti įsigyti kojos protezą.

Tuo metu pagyvenusiems bendruomenės nariams tiesiog stinga veiklos ar bendravimo – jie galėtų rinktis jau sutvarkytame bendruomenės centre.

„Tereikia žmogaus, kuris mėgautųsi tokiu darbu, jį mylėtų ir visus sutelktų. Nes didelių pinigų ar didelio uždarbio čia niekada nebus. Iš bendruomenės lėšų galėtume tokį žmogų kažkiek paremti, kad jis galėtų vykdyti tokią veiklą“, – sako pašnekovė.

Ji pripažįsta, jog skirdama savo laiką bendruomenės gerovei siekia dvasinio peno ir geriausias atlygis yra išgirsti žmones kalbantis: „Kaip gerai padarėm!“, „Kaip smagu buvo!“, „Gal dar kažką darom?“

Ne „gavau-išleidau“, o „gavau-investavau“

Tuo metu organizacijos „Investor‘s forum“ strateginės plėtros ir komunikacijos vadovė bei organizacijos gerinorai.lt (organizuojančios socialinio verslo projektą „Socifaction“) partnerė Andželika Rusteikienė sako, jog Utrių bendruomenė yra puikus pavyzdys, kaip galima išnaudoti gautą finansinę paramą tvariam verslui sukurti.

„Visi įpratę gauti, bet ne duoti. Arba gauti ir negalvoti, kaip tai panaudoti tvariai – kad veikla pati save išlaikytų, – pastebi A. Rusteikienė. – Šis pavyzdys parodo, kaip bendruomenė sugeba tikriesiems savo tikslams panaudoti paramą ir ją investuoti toliau, kad galėtų savo veiklą išvystyti.“
Kaip pliusą pašnekovė įvardija ir tai, jog bendruomenė ėmėsi netoli jų gyvenvietės esančio kalno atnaujinimo, beje, vyresnieji dar prisiminė, kad anksčiau žmonės čia rinkdavosi paslidinėti.

Žemaičiai nenusileidžia Liepkalniui: uždirba po 1000 eurų kasdien
© Utrių bendruomenės nuotr.

„Kiekviena bendruomenė galėtų sugalvoti, ką ji geriausiai geba daryti. Bendruomenė juk patys žino, ką jie norėtų pakeisti savo aplinkoje, kokią turi struktūrą, kokias kompetencijas“, – sakė pašnekovė.
A. Rusteikienės nuomone, taip pat svarbu, jog kažkas, informuotas apie potencialią paramą, greičiausiai valdžios atstovas, paragintų tokias bendruomenes dalyvauti, pretenduoti, plačiau pristatyti savo idėjas.

Iš tiesų vienas labiausiai stebinančių faktų – jog paprasti kaimo žmonės rizikavo savo lėšomis dėl bendro projekto.

„Lietuviai apskritai yra tauta, bijanti rizikuoti. Jie yra savotiški konservatoriai. Kita vertus, kadangi šiandien yra tiek galimybių parašyti kokį nors projektą, dalis linksta į tą pusę, jog reikėtų pirmiausia gauti paramą, o tada jau spręsti, ką su ja daryti. O ne atvirkščiai. Čia – požiūrio klausimas, tačiau žmonės, jau žinantys ką nori daryti, lėšas susirenka iš įvairių šaltinių, nelaukia vieno fondo „malonės“, – sako A. Rusteikienė.

Ji priduria, jog būtų idealu, jei į jūsų buriamą bendruomenės verslą įsijungtų ir žmonės, turintys rinkodaros, verslumo, lyderystės žinių bei įgūdžių.

„Pamažu pradedantieji verslininkai mokosi to požiūrio: ne tik gavau, įdėjau ir vėl prašau, bet ir investavau ir nuvažiavau į priekį“, – sakė A. Rusteikienė, ragindama bendruomenes kurti pastaruosius verslus.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kiekvienas gali būti didelis

Devyniolikmetis entuziastas kuria vieną projektą po kito: svarbu nebijoti rizikuoti (6)

Deividui Ščurui – vos devyniolika metų, tačiau jis jau spėjo įgyvendinti ne vieną projektą, o jaunuolio ateities tikslai ambicingi – jis sieks tapti geriausiu IT specialistu Lietuvoje.

Prasta vasara smogė ne tik Palangos verslininkams (56)

Lietinga vasara problemų pridarė ne tik nuomojantiems kambarius pajūryje. Paslaugas kaimo turizmo ir kempingų sektoriuose taip pat skundžiasi, kad blogi orai kirto per apyvartas, o ne kurie tikina, jog sodybos vasaros pradžioje išvis stovėjo tuščios.

Atkirto besistebintiems vestuvių fotografų kainomis: už kokybę teks sumokėti ir 2 tūkst. eurų (436)

Artėjančios vestuvės daugumai tampa galvos skausmu: reikia galvoti ne tik apie tai, kokioje bažnyčioje sumainyti aukso žiedus, bet ir kaip tilpti į suplanuotą biudžetą.

Moterį sėkmė aplankė atsisakius uždarbio: daug kas gąsdino, kad šis sprendimas neprotingas (30)

Stebuklų nereikia toli ieškoti. Garliavoje, greta Kauno, veikiančiame „Fėjų slėnyje“, įkurtame lėlininkės, rašytojos Editos Lei, juos atranda ir maži, ir dideli. Iš noro pakeisti gyvenimą gimęs projektas kūrėjai atnešė ne vieną džiaugsmo akimirką, jomis kaunietė dalijasi ir su kitais.

Susižavėję Estija daro klaidą: Lietuvoje galimybės net geresnės (84)

Konkurencija turizmo versle itin didelė, tačiau vietą čia atranda ir nedidelės kompanijos. Vis dėlto 15-a metų veikiančios kelionių agentūros vadovas sako, kad vis dažniau pagalvoja veiklą perkelti į Estiją, kur sąlygos smulkiam verslui, anot jo, kur kas palankesnės. Vis dėlto mokesčių ekspertas šį mitą išsklaido.