Vieta, kur kepami skaniausi Lietuvoje čeburekai: galima paskanauti 12 rūšių

 (123)
„Mums smagu, kai iš klientų vis išgirstame, jog kepame skaniausius čeburekus visoje Lietuvoje“, – pasidžiaugė Klaipėdos Senosios čeburekinės vadovė Dalia Grybienė. Ji su visa komanda kuria naują čeburekų valgymo kultūrą Lietuvoje, todėl klientams siūlomi ne tik tradiciniai, bet dar 11 rūšių šių kepinių.
© DELFI (V.Spurytės nuotr.)

Esmė – rankų darbas

Senoji čeburekinė Klaipėdoje veikia apie 35 metus, maždaug 25 metus ją valdo bendrovė „Rodilė“, kuriai vadovauja D. Grybienė.

„Visus tuos metus mūsų svarbiausias gaminys yra čeburekai. Tačiau, aišku, reikėjo būti lankstiems, kad verslas klestėtų, todėl turime ir nedidelį konditerijos cechą, kulinarijos parduotuvėlę, pokylių salę, o čeburekinėms lankytojams siūlome ir kitų patiekalų. Nepaisant to, mūsų pasididžiavimas yra čeburekai, kurių per dieną parduodame kelis šimtus“, – pasakojo D. Grybienė.

Kai čeburekinėje lankėsi DELFI, tai pastebėję klientai vieningai šūktelėjo: „Parašykite, kad čia patys skaniausi čeburekai Lietuvoje, nes tai tiesa“.

Kokia jų paslaptis? D. Grybienė nė už ką neatskleistų kepamų čeburekų recepto, tačiau kai kurias detales išdavė.

„Esmė ta, kad čeburekai yra švieži. Pasidarome 10-20, iškepame, kai užsako, tada vėl darome. Nėra taip, kad iš ryto pasidarome kelis šimtus ir kepame visą dieną. Kuo čeburekas mažiau pastovėjęs, tuo jis bus skanesnis. Šios taisyklės ir laikomės“, – pabrėžė pašnekovė.

Ji akcentavo tai, kad čeburekai Senojoje čeburekinėje gaminami taip, kad jie yra skaniausi valgyti tada, kai tik būna iškepti. „Jie tada ir traškūs, ir gražiai apskrudę, matyti mažos pūslelės. Kai žmogus užsisako, čebureką iškepame per 5-7 minutes. Tada jie ir skaniausi. Jei žmogus tą patį čebureką valgytų po kelių valandų, jis būtų skanus, bet jau nebe toks, koks turi būti“, – aiškino D. Grybienė.

Ji tikino, kad čeburekų skoniui įtakos turi ir miltai, ir tešlos paruošimo technologija, ir įdaras. „Tačiau lemiamas faktorius yra žmogaus darbas. Kiekvienas čeburekas gaminamas rankomis, nesame kažkoks cechas. Todėl būtent darbuotojai lemia, ar čeburekas bus skanus – reikia pajusti tešlos konsistenciją, teisingai įdėti įdarą, teisingai suformuoti kepinį, teisingai jį nuglostyti“, – kalbėjo direktorė.

Fantazijos netrūksta

Senojoje čeburekinėje galima paskanauti 12 rūšių čeburekų: tradicinių su kiaulienos įdaru, taip pat su jautiena, su vištiena, su mėsa ir sūriu, su mėsa ir kopūstais, su varške ir kumpiu, su varške ir sūriu, su dešra ir sūriu, su bulvių ir grybų įdaru, su pomidorais ir sūriu, su daržovėmis ir grybais, „Liliputo“ su mėsa.

„Aišku, populiariausi yra tradiciniai čeburekai, tačiau žmonėms siūlome ir kitokių rūšių, nes klientų poreikiai keičiasi. Vieni jau nebevalgo kiaulienos, kiti yra vegetarai. Visas tas rūšis, kol jas pradedame pardavinėti, patys išragaujame, testuojame. Turime būti lankstūs, norime, kad mūsų klientai būtų patenkinti. Tikrai nėra taip, kad staiga pradėjome gaminti visas 12 rūšių, jas „įvedame“ po truputį. Mes dar turime fantazijos, ką dėti į čeburekų vidų, bet stebėsime klientų poreikį“, – pasakojo D. Grybienė, neprieštaravusi teiginiui, jog naujomis rūšimis savotiškai formuoja naują čeburekų valgymo kultūrą Lietuvoje.

Paklausta, kokia yra Senosios čeburekinės sėkmės paslaptis, jos vadovė nė nedvejodama atsakė, kad didžiausias nuopelnas tenka darbuotojams, kurie gamina čeburekus.

„Džiaugiuosi, jog žmonės pas mus dirba 10, 15 metų. Viena moteris Senojoje čeburekinėje dirba nuo tada, kai ji pradėjo veikti. Tuomet tai darbuotojai buvo 18 metų. Būtent tai, jog nėra didelės darbuotojų kaitos ir leidžia kepti itin skanius čeburekus, nes visi žino, ką daryti, kaip daryti“, – pasakojo D. Grybienė.

Kepa ir po darbo valandų

Dar vienas sėkmės receptas – ypatingas dėmesys klientams. „Būna, kad skambina žmonės, sako, kad parvažiuoja iš Palangos, Kretingos ir labai nori mūsų čeburekų. Ir nors mūsų darbo valandos jau baigiasi, tų žmonių visada palaukiame, iškepame čeburekų“, – kalbėjo pašnekovė.

Ji pasidžiaugė, jog čeburekų valgytojų nemažėja, nors vis labiau populiarėja įvairios picerijos, kebabinės. „Turime nuolatinių klientų, kurie pas mus kasdien lankosi daugelį metų, ateina ir naujų žmonių. Kalbos apie mūsų čeburekus sklinda iš lūpų į lūpas, specialiai tikrai nesireklamuojame. Buvo labai malonu, kai netyčia internete radau Šiaulių laikraštį, o jame buvo žmogaus laiškas apie tai, kaip lankėsi Klaipėdoje, kaip užsuko į Senąją čeburekinę. Žmogus taip ir rašė, kad tai yra patys skaniausi čeburekai Lietuvoje“, – švytėjo D. Grybienė.

Tradicinis čeburekas, kuris vos telpa į didelę lėkštę, kainuoja 1,45 euro. „Kainų kol kas didinti neketiname. Kiek turime pelno, tiek užtenka. Svarbu, kad žmonės valgytų čeburekus, o jei kainas pakelsime, tuomet klientų sumažės. Juk tai natūralu“, – savo verslo filosofiją dėstė D. Grybienė.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kiekvienas gali būti didelis

Pajūryje siūlo užsienio turistus sutraukiantį poilsį: lietuviai nebevertina to, ką turime (21)

Didžiausio šalies kurorto pašonėje esantis Palangos kempingas baigia savo antrąjį sezoną.

Prasta vasara smogė ne tik Palangos verslininkams (59)

Lietinga vasara problemų pridarė ne tik nuomojantiems kambarius pajūryje. Paslaugas kaimo turizmo ir kempingų sektoriuose taip pat skundžiasi, kad blogi orai kirto per apyvartas, o ne kurie tikina, jog sodybos vasaros pradžioje išvis stovėjo tuščios.

Atkirto besistebintiems vestuvių fotografų kainomis: už kokybę teks sumokėti ir 2 tūkst. eurų (452)

Artėjančios vestuvės daugumai tampa galvos skausmu: reikia galvoti ne tik apie tai, kokioje bažnyčioje sumainyti aukso žiedus, bet ir kaip tilpti į suplanuotą biudžetą.

Moterį sėkmė aplankė atsisakius uždarbio: daug kas gąsdino, kad šis sprendimas neprotingas (30)

Stebuklų nereikia toli ieškoti. Garliavoje, greta Kauno, veikiančiame „Fėjų slėnyje“, įkurtame lėlininkės, rašytojos Editos Lei, juos atranda ir maži, ir dideli. Iš noro pakeisti gyvenimą gimęs projektas kūrėjai atnešė ne vieną džiaugsmo akimirką, jomis kaunietė dalijasi ir su kitais.

Susižavėję Estija daro klaidą: Lietuvoje galimybės net geresnės (88)

Konkurencija turizmo versle itin didelė, tačiau vietą čia atranda ir nedidelės kompanijos. Vis dėlto 15-a metų veikiančios kelionių agentūros vadovas sako, kad vis dažniau pagalvoja veiklą perkelti į Estiją, kur sąlygos smulkiam verslui, anot jo, kur kas palankesnės. Vis dėlto mokesčių ekspertas šį mitą išsklaido.