Tiesa, ši taktika gelbsti ne visus, kai kurie verslininkai apgyvendinimo paslaugas pasirenka teikti tik vasarą. Anot verslininkų, net ir vasarą viešbučiams šiame turistų, rodos, taip pamėgtame mieste, išsilaikyti sunku, mat atvykėliai neužsibūna – pasivaikšto, pavalgo, tačiau nakvynei nepasilieka. Tuo tarpu ekonomistai pastebi, kad nors turistų srautai auga, vargu ar Trakai artimiausioje ateityje turi galimybių virsti konkurencingu kurortu, pelną iš turizmo generuojančiu ne tik vasarą, bet ir žiemą.
Nepasilieka, nes taupo
Viešbutį ir kavinę 8-erius metus Trakuose turinti pramogų ir poilsio komplekso „Salos“ savininkė Jurgita Čirienė teigia, kad labiausiai jų įkurtas verslas klestėjo prieš 5-erius metus, tačiau dabar esą išlaikyti ne miesto centre esantį viešbutį darosi vis sunkiau.
„Prieš 5-erius metus buvo tikrai geras laikas. Čia turėjome ir naktinį klubą, kuris labai pakeldavo apyvartą. Trakuose iš tiesų yra labai mažai gyventojų ir kai prasidėjo išvažiavimai į užsienį labai sumažėjo jaunimo, todėl sustabdėme naktinio klubo veiklą“, - pasakoja verslininkė.
Anot jos, rimtas iššūkis verslininkams tampa ir turistų nenoras pasilikti nakvynei. Be to, įsitikinusi R. Čirienė, Trakai ir tarp lietuvių turistų praranda savo kibinų šalies įvaizdį: „Anksčiau lietuviai važiuodavo į Trakus kaip į kibinų šalį, bet dabar jau daug kibinų yra ir Vilniuje, galima pamatyti daug kibinų autobusiukų, todėl Trakai tarsi praranda savo vardą“.
Kad mieste didžiausi vienadienių turistų srautai antrina ir ketvirtą sezoną gyvuojančių svečių namų „Viva Trakai resort“, esančių visai šalia Trakų pilies, vadovė Asta Klerauskaitė. Jos teigimu, pagrindinė to priežastis – noras sutaupyti ir tai esą ypatingai pasijuto šią vasarą.
„Jie greitai atvažiuoja, nori kuo pigiau pavalgyti arba pasiima išsinešti ir tiesiog išeina. Tai nėra pastovus klientas ir tai labai stipriai jaučiasi“, - teigia pašnekovė.
Nakvynei pasiliekančiųjų skaičius – stipriai auga
Lietuvos turizmo departamento duomenimis 2015 metais Trakų savivaldybėje buvo 38 apgyvendinimo įstaigos. Palyginimui – Druskininkuose tais pačiais metais veikė 91 apgyvendinimo įstaiga.
Nors visi kalbinti vietiniai verslininkai tikina, kad didžioji dalis miestą aplankančių turistų – vienadieniai, o pats miestas išlieka tranzitiniu, Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2015 metais mažėjo tik iš užsienio atvykusių ir Trakuose nakvynei pasilikusių svečių. Tuo tarpu apsigyvenusių vietinių turistų skaičius šoktelėjo kone dvigubai – apie 40 proc.
Be to, 2016 m. pirmąjį pusmetį Trakuose apgyvendintų užsieniečių skaičius (6302 turistai) beveik vėl sugrįžo į 2014 m. lygį, kai pirmąjį pusmetį mieste apsigyveno 6956 turistai iš užsienio. Užsienio turistų sumažėjimą specialistai sieja su rusų turistų srautų sumažėjimu.
„2015 m. užfiksuotus Trakų r. savivaldybėje apgyvendintų turistų rodiklius galėjo lemti tais metais sumažėję turistų iš Rusijos ir Baltarusijos srautai į Lietuvą (2015 m. turistų iš Rusijos apgyvendinimo srautai sumažėjo 32,6 proc., baltarusių apgyvendinimo srautai sumažėjo 13 proc.). Šią prielaidą patvirtina ir Trakų turizmo centro (TIC – DELFI) duomenys, pagal kuriuos 2015 m. Rusijos turistų apsilankiusių TIC‘e skaičius sumažėjo 11 proc.
Tačiau Trakų r. savivaldybėje apgyvendintų turistų rodiklių mažėjimo negalima pavadinti tendencija, nes šių metų pirmą pusmetį rusų ir baltarusių turistų srautai stabilizavosi, kritimas liovėsi, ir 2016 m. I pusmetį Trakų rajono savivaldybės apgyvendinimo įstaigose jau matome 6,2 proc. užsienio turistų augimą. Prognozuojame, kad abiejų 2016 m. pusmečių apgyvendinimo srautų statistikos rodikliai bus dar pozityvesni“, - aiškina Valstybės turizmo departamento vadovė Jurgita Kazlauskienė.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdančioji direktorė Eglė Ližaitytė tokios statistikos linkusi nesureikšminti ir teigia, kad skaičiams įtaką gali daryti dideli viešbučiai, kai tuo tarpu mažesniesiems Trakuose ir toliau sunku išsilaikyti.
„Imkim viešbutį Trakų rajone, tarkim „Margį“ ar „Trasalį“, kurie įeina į statistiką. Aš neabejoju, kad ten atvažiuojančių žmonių susidaro nemažas skaičius – žmonės važiuoja savaitgaliais su šeimomis, ten yra vandens procedūros, poilsis su dviračiais ir panašiai. Tai yra konkretus pavyzdys, kuris išaugina statistiką“, - aiškina E. Ližaitytė.
Proveržio apgyvendinimo srityje neprognozuoja
„Swedbank“ vyriausio ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, daugiausiai potencialo plėtrai Trakuose artimiausioje ateityje turės maitinimo įstaigos ir pramogų sektorius, tuo tarpu apgyvendinimo paslaugų poreikio augimo jis neprognozuoja.
„Tendencija tikrai nėra stebinanti. Didžioji dalis atvykstančių užsienio turistų dažniausiai ten atvyksta vienai dienai be nakvynės, būna apsistoję Vilniuje ir yra organizuojamos vienos dienos kelionės būtent aplankyti Trakus. Jeigu mes kalbame apie turizmo verslo perspektyvas Trakuose, tai maitinimo paslaugos, įvairiausios kitos paslaugos, susijusios su trumpalaikėmis pramogomis – paplaukiojimas ežere, pilies aplankymas ar kažkokios kitos kultūrinės paslaugos – turi galimybę klestėti. Trakai bus patraukli vieta netoli Vilniaus, bet ar ten reikės daug apgyvendinimo paslaugų, tikrai abejočiau“, - teigia N. Mačiulis.
Vis dėlto J. Kazlauskienė pabrėžia, kad Trakų stiprioji pusė – istorinis išskirtinumas, kuris it magnetas traukia turistus, tačiau kaip šis potencialas bus išnaudotas jau priklauso nuo vietinių verslininkų.
„Trakų pilis yra išrinkta viena gražiausių pilių Europoje. Be pilies Trakų išskirtinumas yra ir vadinamoji „etninė kišenė“ – karaimų paveldas, unikalus tiek užsienio, tiek vietinių turistų traukos objektas. Pagal tyrime „Lietuvos kaip šalies turizmo įvertinimas“ atliktą užsienio turistų apklausą, kas antras atvykęs į mūsų šalį aplanko Trakus, todėl tik nuo vietos turizmo sektoriaus priklauso kaip išnaudoti turimą potencialą.
Vienas pagrindinių iššūkių Trakų turizmo sektoriui, žinoma, yra sezoniškumas – šiltuoju sezonu turistai užplūsta Galvės paežerę, Užutrakį ir pan., o štai rudenį ir žiemą jau reikia stipresnių pastangų motyvuojant turistus atvykti ir apsistoti“, - teigia J. Kazlauskienė. Anot jos, jei turizmo paslaugos mieste būtų kompleksiškesnės ir įvairiapusiškesnės, Trakai nesunkiai galėtų konkuruoti su tokiais populiariais kurortais kaip Druskininkai ar Birštonas.
Vien kibinų nepakaks
Kad šiuo metu Trakai turistams nesiūlo jokių pramogų, kurios skatintų pasilikti ilgesniam laikotarpiui pastebi ir N. Mačiulis. Priešingai nei J. Kazlauskienė, ekonomistas mano, kad būtent dėl to šiam istoriniam miestui būtų sunku prognozuoti Druskinų ar Birštono likimą.
„Aš net nežinau, ar tai yra reali alternatyva Trakams tapti Druskininkais, bet turint omeny, kad tai yra labai ežeringas regionas, aišku, kad ten galima vystyti daug įvairesnio pobūdžio pramogas – laisvalaikio, sveikatingumo. Tokių pramogų klasterio atsiradimas, aišku, įgalintų pritraukti ir lietuvius, ir užsieniečius, kurie nori pasilikti bent savaitgaliui. Vien pilies, vien kibinų ir gražių ežerų neužtenka, kad tai taptų dideliu turistų traukos centru“, - teigia ekonomistas.
E. Ližaitytė taip pat pripažįsta, kad pramogų ir infrastruktūros vystymas galėtų tapti svertu, pritraukiančiu daugiau turistų ir skatinančiu verslininkams plėsti teikiamų paslaugų sąrašą.
„Trakai turi labai didelį potencialą būti patrauklia turistine vietove, bet tai labai priklauso nuo infrastruktūros, nuo to, ką žmonės ten atvykę galėtų veikti. Šiuo metu tai yra tik tranzitinis, šalia Vilniaus esantis gražus, istorinis miestas, bet tik be nakvynės“, - teigia ji.
Tačiau Trakų rajono savivaldybės viešųjų ryšių specialistė Sigita Nemeikaitė atkreipia dėmesį, kad miesto plėtra yra pakankamai komplikuotas procesas, mat Trakai yra istorinė, saugoma teritorija, todėl kopijuoti populiariuosius kurortus, anot jos, būtų netikslinga.
„Trakai yra senas istorinis miestas ir jis neturi būti toks kaip Druskininkai ar Birštonas. Mes turime didelę problemą – sezono metu užsikiša abi miesto pusės, nes užplūsta nežmoniški atvykstančiųjų srautai nuo Vilniaus bei Vievio pusės ir visi svečiai keliauja pilies link. Mes neturime tiek aikštelių, kad galėtume suteikti sąlygas visiems patogiai pastatyti automobilius. Trakai miniatiūrinis istorinis miestelis ir plėtra jame yra labai ribojama. Saugoma teritorija yra praktiškai nuo pat miesto prieigų iki pilies“, - susidariusią situacija aiškina savivaldybės atstovė.
Pirštu beda į vietinę valdžią
Vis tik E. Ližaitytė įsitikinusi, jog turizmo plėtrą ir pramogų trūkumą Trakuose lemia palankios verslui aplinkos nebuvimas ir būtent čia, įsitikinusi ji, pagrindinį vaidmenį turėtų suvaidinti vietinė valdžia. „Tai yra miesto valdžios dalykai – ir tikslų, ir palankios investicinės bazės kūrimas. Visų pirma tai turi būti patrauklu verslui ir tada verslas tikrai ateina. Imkime tuos pačius Anykščius“, - teigia viešbučių asociacijos atstovė.
Kita problema, pastebi ji, didelė konkurencinė aplinka, kurią sukuria visai šalia esanti sostinė: „Trakai vis tiek išlieka šiek tiek nuošaly ir ar galėtų būtų papildomas poreikis apgyvendinimo įstaigoms aš kol kas abejoju. Turint omeny, kad naujų viešbučių projektų planai sostinėje dideli ir artimiausiais metais jų bus daug.“
Tuo tarpu vietiniai verslininkai mano, kad labiausiai koją kiša ne tik pramogų trūkumas, bet ir patogios infrastruktūros mieste nebuvimas. Pavyzdžiui, iki šios vasaros Trakuose nebuvo taksi ir tai, anot verslininkų, buvo vienas kliuvinių, neskatinusių svečių pasilikti mieste.
„Jei kvieti taksi iš Vilniaus, svečias apmoka kelionę į abu galus. Natūralu, nes niekas čia atvežęs nesėdės ir nelauks. Man ne kartą teko pačiai šokti į automobilį, vežti svečius iš picerijos į autobusų stotį, nes nepagalvojo, kad nėra taksi, o autobusas buvo už 15 min. Nuvažiuoti į Vilnių, į vieną pusę su taksi, kainuoja 35 eurai. Man tai yra apiplėšimas vidury dienos“, - DELFI iki šiol buvusią situaciją nupasakojo „Apvalaus stalo klubo“, teikiančio apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, verslo plėtros ir komercijos direktorė Asta Abišalienė.
Ji teigia pastebinti, kad nepatogumų miesto svečiams kelia ir autobusų bei traukinių grafikas, mat paskutinis autobusas iš Trakų į Vilnių pajuda 21.35, traukinys – keliomis minutėmis anksčiau.
Trakų rajono mero patarėja Dominyka Dubauskaitė-Semionovė DELFI patikino, kad šiuo metu „Trakuose veikia 6 taksi paslaugų teikėjai, kurių pakanka aptarnauti miestą“. Be to, anot jos, nuo vieno iki kito lankytino objekto turistai nesunkiai gali nukakti dviračiais, kurių nuomos punktai veikia visame mieste.
„Autobuso mieste grafikas yra sudarytas pagal važiuojančių vietinių gyventojų poreikius, kadangi dauguma turistų atvažiuoja grupėmis su autobusais, o individualūs keliautojai nuomojasi transportą ar keliauja pėsčiomis po miestą ar ežerų pakrantėmis. Kaip ir kituose Lietuvos miestuose, patys veslininkai gali teikti transporto paslaugas ar nuomoti ekologines transporto priemones“, - teigia savivaldybės atstovė.
Mano, kad atbaido kainos
S. Nemeikaitė įžvelgia ir dar vieną problemą, kuri atbaido ne tik vietinius turistus, bet ir užsieniečius – ant jos, kai kurie verslininkai pasinaudodami įvairiomis progomis bei mieste vykstančiais renginiais tuoj pat išpučia apgyvendinimo kainas.
„Lietuvos olimpinio sporto centro Trakų sporto bazėje Lietuvos irklavimo federacija rengia Europos ar netgi pasaulio jaunių, jaunimo, meistrų (veteranų) irklavimo čempionatus. Tai prestižiniai renginiai, į kuriuos suvažiuoja apie 60-ties šalių sportininkai. Tai milžiniška sporto fiesta ir puiki proga pasauliui pranešti gerą žinią apie Trakus bei Lietuvą. Tačiau vasarą Trakų ir Vilniaus viešbučių kainos yra beveik tokios pačios arba sostinėje net mažesnės, tad sportininkai dažniau renkasi Vilnių. Jeigu žiūrėtume iš turisto perspektyvos – viešbutis tiek pat kainuoja Trakuose, tiek pat jis kainuoja Vilniuje ar netgi pigiau. Ką aš pasirinksiu? Aišku, aš pasirinksiu Vilnių, kuris Lietuvos mastu yra megapolis, o į priemiestį atvažiuosiu pasivaikščioti. Taip yra visame pasaulyje, nesame išskirtinė vieta“, - stebisi S. Nemeikaitė.
Tuo taru apgyvendinimo paslaugas teikiantys verslininkai dievagojasi, kad apgyvendinimo kainų nekėlė, o kai kur jos esą nekito jau penkmetį.
„Aš pati kas pusmetį tiriu konkurencinę rinką – niekas nekeitė (apgyvendinimo – DELFI) kainų. Mes kainų nekeitėme jau gal penkerius metus. Todėl kad ir taip mes vasarą turime žymiai aukštesnes kainas, žiemą žymiai žemesnes. Kai pasidarai tą sezoninį atsiskyrimą, tokio populiarumo, kad reikėtų dar kainas kelti, tikrai nėra“, - aiškina A. Abišalienė.
„Apvalaus stalo klubo“ viešbutyje ne sezono metu dviviečio kambario nuoma kainuoja nuo 78 eurų (darbo dienomis) iki 116 eurų (savaitgalį). Norintiems dviviečio kambario su vaizdu į pilį teks pakloti nuo 102 iki 140 eurų, o liukso klasės kambarys kainuoja nuo 165 iki 223 eurų.
A. Abišalienė pripažįsta, kad nors apgyvendinimo kainos neaugo, kitų paslaugų kainos brango kone tris kartus: „Tikrai kainos labai išpūstos, tik ne apgyvendinimo. Pasirinkote ne tą sferą. Anksčiau dviračiai kainuodavo 7 litai, dabar 7 eurai“.
Vos keturis kambarius turinčių svečių namų „Viva Trakai resort“ vadovė A. Klerauskaitė teigia, jog apgyvendinimo kainų taip pat nekėlė ir jų nekeičia net pagal sezonus – kambario kaina čia svyruoja nuo 80 iki 90 eurų.
Pigiausias kambarių kainas iš kalbintų verslininkų siūlė viešbutis „Salos“ - jame dviviečio kambario kaina ne sezono metu 42 eurai.
