UAB „Talismanas tau“ vadovas Artūras Mackevičius į mažmeninės prekybos rinką žengė prieš 24 metus ir klestėjimo laikais valdė 7-ias parduotuves, tačiau pastaruosius penkis metus dėl milžiniškos didžiųjų prekybos tinklų konkurencijos teigia priverstas atsisakyti savo verslo, šiuo metu jis turi paskutinę dirbančią parduotuvę.

„Lietuvoje smulkaus verslo grūmimasis su stambiuoju yra labai nelengvas. Tinklai plečiasi, o tiems, kurie užsiima mažmenine maisto prekyba - labai rūgštu ir jie išlieka tik tose vietose, kur jau pakankamu atstumu nuo jos nėra pastatyta didžiojo prekybos centro“, - sako A. Mackevičius.
Arturas Mackevičius

Verslininkas įvardino keletą priežasčių, kodėl pastaruoju metu, jo manymu, bankrutuoja kaip niekad daug mažmeninės prekybos įmonių. Viena iš jų – minimalios algos kėlimas. Anot jo, minimali alga turėtų didėti ne verslininkų sąskaita, o mažinant mažiausiai uždirbančiųjų apmokestinimą.

„Ten kur mažos apyvartos, ten mažos ir algos. Kaimas negali generuoti milžiniškų apyvartų, kad žmonių eilė stovėtų nuo ryto iki vakaro. Tad natūralu, kad keliant minimalų atlyginimą sparčiau negu vidutinis atlyginimas, pasipylė bankrotai. Mes ją kėlėme nepaisydami mandagių Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Komisijos pasakymų, kad būkit geri, neskubinkit taip minimalios algos kėlimo. Be to, nėra niekur vakarų Europoje taip, kad jei nori sumokėti minimalią algą, kuri ant popieriaus – 380 eur., žmogus į rankas gauna 317 eur., o tau tas atsieina 500 eur. O kur dar nedarbingumai, išeitinės, jei skaičiuoji darbo vietos kainą, tai nerealūs pinigai ir smulkiame versle žmonių samdyti nebeįmanoma“, - įsitikinęs A. Mackevičius.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas laikosi kiek kitokios pozicijos. Anot jo, didelis bankrotų skaičius nebūtinai yra blogas ženklas, o rodo, kad per ir po krizės žmonės nesiryžo kurti savo verslų, o ekonominėje situacijoje atsiradus stabilumo vis dažniau bando tą padaryti.

„Nesiečiau bankrotų skaičiaus su minimalios algos įtaka. Jeigu žmonės Lietuvoje tampa verslesni, didesnis žmonių kiekis pradeda savo individualius verslus, o nebūna samdomais darbuotojais, tai su įmonių ir verslų skaičiaus didėjimu gali būti ir bankrotų skaičiaus didėjimas. Tai gali būti gerą ženklą rodantis skaičius. Kad daug bankrutuoja šiais metais, tai nereiškia, kad tos įmonės bankrutuoja dėl minimalaus atlyginimo didėjimo“, - DELFI teigia L. Vilimas.

L. Vilimo nuomone, smulkiųjų mažmeninės prekybos įmonių nykimas yra natūralus procesas stebimas visame pasaulyje, nes konkurencija šioje rinkoje milžiniška, o didmenininkai pirkėjams gali pasiūlyti kur kas geresnes kainas ir didesnį prekių asortimentą.

„Jei žmonės norėtų, kad būtų daug mažų parduotuvėlių, kuriose kainos būtų šiek tiek didesnės, bet svarbiausia, kad tai būtų pažįstamo parduotuvė ir panašiai, tai tokie verslai klestėtų ir išliktų. Bet akivaizdu, kad šiais laikais žmonėms svarbiausia kaina. Esant pakankamai dideliam pasirinkimui tarp prekybos tinklų ir konkurencijai tarp jų, vartotojas renkasi jam palankiausias sąlygas“, - aiškina L. Vilimas.
Laurynas Vilimas

Jis pridūrė, kad nereikėtų baimintis, jog smulkus mažmeninės prekybos verslas išnyks, rinkoje jam visada atsiras vietos, tiesiog verslininkams reikia atrasti savo nišą, siūlyti išskirtines prekes ir paslaugas skirtas tikslinėms auditorijoms, kurių nesiūlo didieji prekybos tinklai.

Kalbėdamas apie maisto prekių parduotuves, L. Vilimas pripažino, kad vienintelis būdas joms išlikti yra jungtis į kooperatyvus.

„Mažos prekybos įmonės privalo jungtis į didesnes sistemas, tokias kaip aljansas „Aibė“, kurios veikia kooperacijų principu ir išgauna masto ekonomiją, gali išsiderėti geresnes sąlygas su tiekėjais išlikdami nepriklausomais mažais pardavėjais. Tai yra absoliučiai pasaulinė tendencija. Lietuvoje apie tai tik pradedame šnekėti, bet kitose modernios ekonomikos pasaulio šalyse apie tai senai yra kalbama. Jei esi labai mažas, turi ribotą asortimentą ir negali pateikti geros kainos vartotojams, tai pas tave pirkėjai neis, tuščios parduotuvės nelaikysi atidarytos vien tik tam, kad būtum. Tokie dalykai vyksta visame pasaulyje“, - sako L .Vilimas.

Vis dėl to A. Mackevičius įsitikinęs, kad vykstantys procesai gali turėti liūdnų pasekmių, išnykus mažoms parduotuvėms didmenininkai pradės piktnaudžiauti savo padėtimi. Jo teigimu, turi egzistuoti pusiausvyra - pusę rinkos užimti didieji prekybos tinklai, o kitą pusę mažos parduotuvės.

„Tiekėjas galėdavo sakyti prekybos tinklams: jūs čia mane visai užspaudėt, negaliu žemiau savikainos pardavinėt, aš bankrutuosiu, geriau aš einu žaisti su daug mažų parduotuvių. Sudarysiu su jais sutartis, jie ten po vieną, dvi, penkias parduotuvėles turi, bet aš su jais žaisiu. O dabar, kai mažiukų beveik nėra, nėra atsvaros prekybos tinklams, tada prekybos tinklų vadai, kur benueisi sako: negąsdink, kur tu eisi, nebėra mažųjų, mes juos išnaikinom. Ir kai tu negali oponuoti, tai tada tave nurengia kaip tiekėją arba gamintoją ir prekes pardavinėja kokiomis nori kainomis, nes nebėra palyginamųjų kainų. Mažiukas, kuris nori užsidirbti ne ant vieno kito akcininkų milijono, o tam, kad išsilaikytų, jis gali paleisti visai nedidelę kainą, ar kaime, ar netgi greta didžiojo prekybos centro ir tas juos labai erzina“, - teigia A. Mackevičius.
Rasa Maskeliūnienė

Visgi kredito biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė Rasa Maskeliūnienė situacijos nelinkusi dramatizuoti. Ji pabrėžė, kad prekybos įmonės Lietuvoje sudaro didžiąją dalį įmonių, todėl tai, kad faktinis bankrotų skaičius didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje didžiausias yra natūralu.

„Verslui kur kas daugiau pasako kitas rodiklis, procentinis palyginimas bankrutavusių įmonių su tame sektoriuje veikiančių įmonių skaičiumi. Vertinant šiuo metodu matome, kad prekybininkų bankrotų lygis nėra išskirtinis rinkoje. Bankrutuojančių ir veikiančių įmonių santykis kur kas ryškesnis statybos ir maitinimo įstaigų sektoriuose“, - sako R. Maskeliūnienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (249)